Istoriją įprasmins veiklos turistams ir vietos gyventojams

Alytuje vyko trijų pasienio muziejų – Alytaus kraštotyros, Lazdijų krašto ir Suvalkų regioninio muziejaus – LTPL00009 projekto „Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“ baigiamoji konferencija. Joje pasidalinta naujomis idėjomis apie turizmo plėtros galimybes mūsų krašte, muziejų svarbą turizmo sektoriaus plėtroje, naujas rinkodaros priemones.

„Puikus projektas, kurio metu daug sužinojome apie Alytaus, Lazdijų, Suvalkų miestų asmenybes, istoriją, jo metu išgrynintos idėjos, kaip pritraukti turistus į gamtos ir kultūros paveldu turtingą Lietuvos Lenkijos pasienio regioną“, – taip projektą įvertino Alytaus miesto savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė, pasveikinusi kūrybingą komandą, tarp jų ir alytiškius muziejininkus. Alytaus kraštotyros muziejus – vienas iš trijų projekto partnerių.

Audiovizualiųjų menų centre vykusį renginį pradėjo miesto teatro aktoriai, kurie pakvietė pasivaikščioti po Alytaus – tarpukaryje garsaus Lietuvoje kurorto pušynus, Nemuno pliažus, kur vasarą gyvenimas virte virė. Vėliau sovietmečiu Dzūkijos sostinė tapo pramonės miestu, o šiandien alytiškiams, kaip ir jų partneriams iš Lazdijų ir Suvalkų, tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kuo esame išskirtiniai ir galime sudomintų turistus? Projektas „Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“ atsakymo paieškoms susivienijo trijų miestų muziejininkus, istorikus, turizmo specialistus.

„Šis Lietuvos–Lenkijos pasienio regionas – ypač turtingas. Jis gali pasigirti archajišku jotvingių paveldu, unikaliu folkloru, autentiškomis amatų tradicijomis. Taigi turime kuo didžiuotis ir galime panaudoti šį potencialą, sustiprindami pasiūlymą turistams atvykti ir praleisti laiką, ne tik pailsėti, bet ir daugiau sužinoti apie krašto istoriją“, – pranešimą apie turizmo ir kultūros vaidmenį skatinant pasienio bendradarbiavimą konferencijoje pristatė daktarė Joanna Kurowska-Pysz.

Mokslininkė apibendrino turistų poreikių regione tyrimą. Ypač patraukliai svečiams atrodo aktyviojo turizmo – dviračių takų, vandens kelių pasiūlymai, kurie sujungiami su kultūriniais maršrutais. „Norinčių atvykti į Lietuvos–Lenkijos pasienį turistų lūkestis yra ne tik lėtas poilsis gražios gamtos apsuptyje, bet ir įvairios edukacijos, pažintiniai maršrutai. Pagrindinis iššūkis – reklamuojame pavienius objektus, o svečiams reikalingas jų tinklas, kurį visi drauge turime sukurti“, – kalbėjo J. Kurowska-Pysz.

Apie regionui išskirtinumo suteikiantį jotvingių paveldą pasakojo Lazdijų turizmo ir informacijos centro direktorė Eglė Kubilienė. Ji pristatė kultūrinį maršrutą „Jotvingių kelias“, kuris jungia Lietuvą ir Lenkiją.

„Jotvingių genties istorija turi švietimo naratyvą, tai svarbu, nes jo pagrindu galime kurti pasakojimus, kas taip pat labai patrauklu turistams“, – sakė E. Kubilienė. Šiuo metu „Jotvingių kelias“ jungia 50 objektų ir sulaukia nemažo svečių dėmesio.

Apie muziejų kaip traukos objektą pasakojo dr. Žygimantas Buržinskas, pasidalinęs Merkinės krašto muziejaus, kuriam vadovauja, patirtimis. „Muziejus yra vienas kertinių taškų, kuris gali formuoti turistinį pasakojimą, kurti ne banalias, o labai aiškiai išgrynintas tapatybines idėjas apie vietovę. Muziejininkų užduotis yra mokslines žinias sudėti į tam tikrus segmentus, kurie vietovę formuoja kaip patrauklią ir unikalią. Projekto kontekste matome iš vienos pusės Dzūkijos regioną, iš kitos – Alytų, Lazdijus, Suvalkus kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės paveldą ir jau vien šis rakursas atveria daugiasluoksniškumą, skirtingumą. Manau, kad būtent muziejai yra tie institutai, kurie gali labai padėti išgryninti idėjas reikalingas turizmui“, – sakė Ž. Buržinskas.

Dvarai ir sakralinė architektūra, militariniai objektai ir laisvės kelio maršrutas, bendrą antisovietinę kovą prieš okupantus įprasminantis kelias – tokias Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioną jungiančias idėjas, galinčias tapti kultūriniais maršrutais, vardijo Suvalkų regioninio muziejaus kuratorius dr. Krzysztofas Sklodowskis.

Projekto renginiai – baigiamoji konferencija, parodos atidarymas ir dainuojamosios poezijos vakaras Dzūkijos sostinėje vyko paskutinį vasario savaitgalį. Audiovizualiųjų menų centre skambėjo poetų Antano Jonyno, Marijos Konopnickos, Sigito Gedos poezija, vyko teatralizuotas pasirodymas skirtas Emilijai Pliaterytei, buvo parodytas fragmentas iš Alytaus teatro spektaklio „Voro vestuvės“ dzūkiškais motyvais.

Aly­taus kultūros centre taip pat atidaryta projekto metu sukurta ke­liau­janti pa­ro­da „Pa­sie­nio mo­te­rys“ ir „Pa­sie­nio vy­rai“. Paroda jau buvo pristatyta Suvalkuose ir Lazdijuose, o dabar ją gali gyvai apžiūrėti ir alytiškiai. Parodoje jie susipa­žins su pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bė­se gy­ve­nu­siais ir kū­ru­siais žy­miais žmo­nė­mis. Iš vi­so pri­sta­to­ma18 mo­te­rų ir 18 vy­rų por­tre­tų, ku­rie sa­vo gy­ve­na­muo­ju lai­ku da­rė įta­ką ap­lin­ki­nių gy­ve­ni­mui. 

Aly­tiš­kiai pa­ro­do­je pri­sta­tė au­dė­ją Ju­li­ją Pla­tū­kie­nę, so­viet­me­čiu audusią au­di­nius su tau­tiš­ka gies­me, Ge­di­mi­nai­čių stul­pais, kurie slap­ta pa­siek­da­vo Ka­na­dą, JAV. Taip pat mo­ky­to­ją Al­bi­ną Vi­dū­nie­nę, ku­ri po­ka­rio aly­tiš­kius mo­kė ne tik skai­ty­ti ir skai­čiuo­ti, bet ir di­džiuo­tis, kad gi­mei ir au­gi Aly­tu­je, o ne ko­kia­me nors Pa­ry­žiu­je. Parodoje – ir stendai, skirti mo­ky­to­jai ir kraš­to­ty­ri­nin­kei, vie­nai pir­mų­jų pa­ra­šiu­ti­nin­kių Onai Bla­die­nei, rašytojai Vandai Janavičienei-Raudai, ak­to­rei, re­ži­sie­rei, menininkų sambūrio „Erdvės“ įkūrėjai Lo­re­tai Liau­sai­tei, tau­to­dai­li­nin­kei, ke­ra­mi­kei Ju­li­jai Ba­ra­naus­kie­nei.

Vy­rų še­še­tu­kan mu­zie­ji­nin­kai pa­rin­ko mo­ky­to­ją, va­do­vė­lių au­to­rių Ka­zį Kli­ma­vi­čių, chi­rur­gą Sta­sį Ku­dir­ką, pir­mą­jį Aly­tu­je at­li­ku­sį krau­jo per­py­li­mą iš do­no­ro li­go­niui, taip pat – so­di­nin­ką Sta­sį Mar­cin­ke­vi­čių, ar­chi­tek­tą Sta­sį Taš­kū­ną, kom­po­zi­to­rių, mu­zi­ką Juo­zą Kar­pa­vi­čių bei aly­tiš­kį, tra­giš­ko li­ki­mo po­etą Ri­mą Bu­ro­ką.

Dvarai ir sakralinė architektūra, militariniai objektai ir bendros antisovietinės kovos prieš okupantus patirtys – šie Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioną jungiantys akcentai gali tapti turistams įdomiomis edukacijomis, kultūriniais maršrutais ar keliais.

„Mes kar­tu ku­ria­me is­to­ri­ją ir nau­jas veik­las, skir­tas tu­ris­tams ir vie­ti­niams gy­ven­to­jams. Esame dėkingi „Interreg“  Lietuva-Lenkija programai, kuri mato mus, pasienio muziejus, kaip stiprų turistinį traukos potencialą“, – projekto renginiams pasibaigus da­li­jo­si įspū­džiais Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus Kul­tū­ros pro­jek­tų va­do­vė, vyk­dan­ti di­rek­to­riaus funk­ci­jas Auš­ra Jur­čiu­ko­nie­nė. Ji pasidžiaugė, kad Alytuje vykę baigiamieji projekto akcentai sulaukė nemažo alytiškių susidomėjimo. Orams atšilus, kilnojamoji paroda „Pa­sie­nio mo­te­rys“ ir „Pa­sie­nio vy­rai“ įsikurs prie Kraštotyros muziejaus.

Pro­jek­to „Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“ tiks­las – ska­tin­ti pa­sie­nio tu­ris­tų kul­tū­ri­nę ge­ro­vę, ku­riant ben­dras pa­slau­gas ir plė­to­jant Aly­taus–Laz­di­jų–Su­val­kų pa­sie­nio re­gio­ną kaip ak­ty­vaus tu­riz­mo kryp­tį. Įgy­ven­di­nant pro­jek­to veik­las, pri­ori­te­tai buvo tei­kia­mi tva­ru­mui, ly­gioms ga­li­my­bėms, ly­čių ly­gy­bei ir dis­kri­mi­na­ci­jos pre­ven­ci­jai už­tik­rin­ti. Projekto veiklose jau dalyvavo daugiau kaip 200 pa­sie­nio gy­ven­to­jų. Su­kur­ta nau­ja mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja, skir­ta Ma­ri­jai Ko­nop­nic­kai, bei at­lik­ti res­tau­ra­vi­mo ir tvar­ky­bos dar­bai Pra­no Dzū­ko ūki­nia­me pa­sta­te įren­giant edu­ka­ci­nes erd­ves, duris atvers šių metų vasarą.

Pro­jek­to truk­mė – 24 mė­ne­siai. Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Europos Sąjungos (ES) re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do lė­šo­mis. Ben­dra pro­jek­to ver­tė – 896 tūkst. 474,25 eu­rai, iš ku­rių ES ski­ria­mos lė­šos – 717 tūkst. 179,40 eu­rų. In­ves­ti­ci­jų da­lis, ten­kan­ti Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jui – 130 tūkst. 176,00, iš ku­rių ES ski­ria­mos lė­šos – 104 tūkst. 140,80 Eu­r.