Ie­va Tu­ma­no­vi­čiū­tė: „Aly­taus mies­to te­at­ro fes­ti­va­lis „Com•me­dia” man pa­li­ko šiuo­lai­kiš­ko, jau­nat­viš­ko bei am­bi­cin­go ren­gi­nio įspū­dį. Gal toks ir bū­tų jo vei­das?” (0)

Saulė Pinkevičienė
Ieva Tu­ma­no­vi­čiū­tė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
„Vis dėl­to ka­ran­ti­nas iš­mo­kė ki­taip ver­tin­ti lai­ką, pa­ko­re­ga­vo pri­ori­te­tus, įpro­čius. Ma­nau, iš­liks te­at­rui iš­ti­ki­miau­si kū­rė­jai ir žiū­ro­vai“, – sako Ieva Tu­ma­no­vi­čiū­tė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Va­kar Aly­taus mies­to te­at­re iš­da­ly­ti ju­bi­lie­ji­nio X te­at­rų fes­ti­va­lio „Com•me­dia“ ap­do­va­no­ji­mai, ren­gi­nys at­si­svei­ki­no iki ki­tų me­tų. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad jo­kie ri­bo­ji­mai jam jau ne­su­truk­dys, o min­ti­mis apie šių me­tų fes­ti­va­lį da­li­ja­si jo ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, te­at­ro kri­ti­kė Ie­va Tu­ma­no­vi­čiū­tė.

– Ar te­ko anks­čiau su­si­pa­žin­ti su Aly­taus mies­to te­at­ru ir ko­kius įspū­džius iš­si­ve­ža­te po fes­ti­va­lio? Gal­būt net­gi tam tik­rų in­tri­gų – min­čių, ku­rių aly­tiš­kių spek­tak­lių at­va­žiuo­si­te pa­si­žiū­rė­ti? Jei ne pa­slap­tis, ko­kių?

– Fes­ti­va­lis – ma­no pir­mo­ji gy­va pa­žin­tis su Aly­taus mies­to te­at­ru. Esu gir­dė­ju­si ir skai­čiu­si apie An­dros Ka­va­liaus­kai­tės spek­tak­lius, ku­rie man pa­si­ro­dė ak­tu­a­lūs ir no­rė­čiau juos pa­ma­ty­ti. Per fes­ti­va­lį su­si­do­mė­jau uk­rai­nie­čio Sta­so Žir­ko­vo re­ži­suo­tu spek­tak­liu „Ma­ry­tė“, jį pla­nuo­ju žiū­rė­ti at­ei­ty­je. Aly­taus mies­to te­at­ras man at­ro­do gy­vas, šiuo­lai­kiš­kas ir jau­nat­viš­kas – su­ti­kau daug en­tu­zias­tin­gų ir idė­jų tu­rin­čių žmo­nių, ku­rian­čių sa­vo te­at­rą.

– Aly­taus te­at­rų fes­ti­va­lis: lū­kes­čiai, įspū­džiai, kas nu­ste­bi­no, kas nu­vy­lė, o gal bu­vo ne­ti­kė­ta? Ar tu­rė­jo­te iš­anks­ti­nių nuo­sta­tų, kaip jos (ne)pa­si­tei­si­no?

–Fes­ti­va­lis „Com•me­dia“ pa­li­ko ge­rą įspū­dį – ren­gi­niai ir jų sklai­da ro­do čia dir­ban­čių žmo­nių pro­fe­sio­na­lu­mą, en­tu­ziaz­mą, no­rą kur­ti, to­bu­lė­ti ir bur­ti te­at­ro ben­druo­me­nę.

Šie­met stip­riau­sia man pa­si­ro­dė fes­ti­va­lio „Com•me­dia“ nak­ties „Com•mo­on•a“ pro­gra­ma dėl sce­nos me­no įvai­ro­vės: šiuo­lai­ki­nio šo­kio, šiuo­lai­ki­nio cir­ko, dra­mos te­at­ro, po­ezi­jos skai­ty­mų, kon­cer­to, Lie­tu­vos ir už­sie­nio kū­rė­jų dar­bų pri­sta­ty­mo; bei jau­ni­mo ben­druo­me­nės bū­ri­mo. Tą nak­tį te­at­re bu­vo itin šiuo­lai­kiš­ka ir jau­nat­viš­ka nuo­tai­ka. Toks man pa­si­ro­dė ir te­at­ras. Be to, ne­su su­si­dū­ru­si su pa­na­šia pa­tir­ti­mi.

Žvel­giant į pa­grin­di­nę kon­kur­si­nę fes­ti­va­lio „Com•me­dia“ pro­gra­mą, su­si­da­rė įspū­dis, kad te­at­rai pa­siū­lė ne stip­riau­sius sa­vo spek­tak­lius, to­dėl ga­lė­jo­me tar­si „pa­brai­džio­ti sek­lu­mo­je“. Ma­tė­me ek­lek­tiš­ką spek­tak­lių rin­ki­nį iš įvai­riais me­tais su­kur­tų, skir­tin­gos me­ni­nės ko­ky­bės dar­bų. Ma­nau, kad fes­ti­va­lio ga­li­my­bės ir am­bi­ci­jos yra daug di­des­nės nei kai ku­rių te­at­rų pa­siū­ly­ti dar­bai. Bet tarp jų, ži­no­ma, bu­vo įsi­min­ti­nų ir ver­tin­gų.

– Po me­tų per­trau­kos Aly­tu­je įvy­kęs te­at­rų fes­ti­va­lis aly­tiš­kiui žiū­ro­vui, ti­kė­ti­na, su­kė­lė pla­tes­nių ap­mąs­ty­mų apie Lie­tu­vos te­at­rų si­tu­a­ci­ją, o, Jū­sų ma­ny­mu, kaip pan­de­mi­niai me­tai pa­vei­kė te­at­rą ir žiū­ro­vą?

– Tai bu­vo di­de­lis stre­sas ir kū­rė­jams, ir žiū­ro­vams – stai­gus ir ne­ti­kė­tas po­ky­tis, tad, ma­nau, pri­reiks lai­ko įsi­va­žiuo­ti. Pan­de­mi­ja tu­rė­jo įta­kos kū­ry­bos pro­ce­sams – iš pra­džių vis­kas su­sto­jo, po to te­ko vy­tis, pa­baig­ti dar­bus, bu­vo sku­bė­ta iš­leis­ti prem­je­ras. Bet, ma­nau, tie, ku­rie vi­są gy­ve­ni­mą kū­rė te­at­rą ar apie tai sva­jo­jo, ir tie, ku­rie jį žiū­rė­jo, da­rys tai ir to­liau. Tik dar la­biau at­si­rink­da­mi ir siek­da­mi me­ni­nės ko­ky­bės, nes vis dėl­to ka­ran­ti­nas iš­mo­kė ki­taip ver­tin­ti lai­ką, pa­ko­re­ga­vo pri­ori­te­tus, įpro­čius. Ma­nau, iš­liks te­at­rui iš­ti­ki­miau­si kū­rė­jai ir žiū­ro­vai.

– Re­gio­nuo­se vyks­tan­tys te­at­rų fes­ti­va­liai te­at­ro kri­ti­ko aki­mis: ar rei­ka­lin­gi ir ko­dėl? Gal, pa­vyz­džiui, ga­li­te pa­ly­gin­ti Da­lios Ta­mu­le­vi­čiū­tės fes­ti­va­lį ir „Com•me­dia“? Kas bū­tų svar­bu to­kiems fes­ti­va­liams, ieš­kan­tiems sa­vo vei­do? Ar jie tu­ri at­ei­tį, nes, re­gis, ma­žė­ja to­kių fes­ti­va­lių, ar ne?

– Rei­ka­lin­gu­mo klau­si­mas man ne­ky­la, jei yra tų, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja šiuos vie­nus iš sun­kiau­siai su­val­do­mų te­at­ro ren­gi­nių, ir tų, ku­rie da­ly­vau­ja bei ste­bi. Be to, te­at­ro fes­ti­va­lis – taip pat ir mies­to šven­tė bei do­va­na žiū­ro­vams, su­tei­kian­ti pro­gą, nie­kur ne­vyks­tant, pa­ma­ty­ti ki­tų (Lie­tu­vos ir už­sie­nio) te­at­rų dar­bus.

Ne­su bu­vu­si D.Ta­mu­le­vi­čiū­tės te­at­ro fes­ti­va­ly­je, bet ži­nau, kad jis stip­riai su­sie­tas su Da­lios Ta­mu­le­vi­čiū­tės as­me­ny­be, be to, pri­sta­to tik Lie­tu­vo­je su­kur­tus dar­bus, o Aly­taus fes­ti­va­lis yra tarp­tau­ti­nis. Ma­nau, vie­ną iš re­gio­ni­nių fes­ti­va­lių pro­ble­mų tiks­liai įvar­di­jo ko­le­gė Auš­ra Ka­mins­kai­tė, pla­čiau ty­ri­nė­ju­si šią te­mą, – to­kių fes­ti­va­lių pro­gra­mos daž­niau­siai yra tie­siog spek­tak­lių rin­ki­niai, t. y. jos ne­tu­ri ku­ra­to­ri­nės vi­zi­jos, spek­tak­lius vie­ni­jan­čios gi­jos. O, tar­kim, to­kiuo­se fes­ti­va­liuo­se kaip „Si­re­nos“ spek­tak­liai ir ki­ti ren­gi­niai yra su­si­ję su tų me­tų fes­ti­va­lio te­ma, šū­kiu, iš­kel­ta pro­ble­ma. Ki­ta ver­tus, net jei tai yra spek­tak­lių rin­ki­nys, vi­sa­da ga­li­ma siek­ti, kad te­at­rai pa­ro­dy­tų ge­riau­sius sa­vo kū­ri­nius.

Aly­taus mies­to te­at­ro fes­ti­va­lis „Com•me­dia“ man pa­li­ko šiuo­lai­kiš­ko, jau­nat­viš­ko bei am­bi­cin­go ren­gi­nio įspū­dį. Gal toks ir bū­tų jo vei­das?

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.