Gydytoja Janina Karazijienė: „Užaugau prie Miesto sodo“ (FOTO) (2)

Žinomas mokytojas mokė skaityti ir rašyti
„Gal tikresnio alytiškio už mane reikėtų paieškoti. Pati gimusi, užaugusi Alytuje, mano tėvai, seneliai alytiškiai. Ir mes visi iš Pulko gatvės, čia turėjome namą, tėvas namuose buvo įsirengęs batų taisyklą, o mama augino mus, keturis vaikus. Liūdna, bet šiandien tik aš viena likusi iš tų keturių. Dabar tėviškės namo vietoje stovi daugiabutis. Užaugau prie Miesto sodo, gražaus rožyno jame, man iki šiol ta vieta labai brangi. Gaila, kad dėl sveikatos negaliu dažnai jos aplankyti“, – nuo pradžių pradžios Alytuje pradeda pasakojimą Janina, paklausta apie vaikystę.
Ji gerai prisimena, kaip tėvų namuose dažnai lankydavosi garsus Alytaus mokytojas Kazys Klimavičius, kuriam paminklas dabar pastatytas prie Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos. Būtent jis kartu su tėvu Janiną mokė skaityti ir rašyti, o pamokos buvo įsimintinos, nes mergaitė labai greitai visko išmoko.
Kadangi Janinos tėvas labai mylėjo vaikus, o prie namo Pulko gatvėje buvo įrengta futbolo aikštelė, tai jis iš batams taisyti ir siūti skirtos odos ir gumos pasiuvo futbolo kamuolį. „Jūs tik įsivaizduokit, tais laikais turėti futbolo kamuolį. Kažkas nematyto ir nesuprantamo“, – tarsi į savo ir prieškario vaikų vaikystę grįžo pašnekovė.
Anuomet lauko žaidimus, sportą pamėgo ir pati Janina – jau po medicinos mokslų Kaune, į Alytų dirbti gydytoja grįžusi jauna moteris su medikių komanda net buvo iškovojusi trečią vietą respublikinėse tinklinio varžybose.
Kaip litras spirito išgelbėjo vyro gyvybę
Paklausta, kodėl pasirinkusi medikės kelią, Janina atsakymo ilgai neieško, pareikšdama visada norėjusi padėti žmonėms, ypač mamai, kuri turėjo ne vieną sunkią ligą.
O netrukus dabar garbaus amžiaus sulaukusi, bet viską gerai prisimenanti moteris papasakojo vieną graudžią, tarsi jos gyvenimo kelio pasirinkimą liudijančią istoriją.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje, nors Janinai buvo tik septyneri metai, ji gerai suprato, kad reikia ruoštis eiti frontą.
„Gavusi pinigų nusipirkau litrą tikro spirito, marlės, susidėjau į kuprinukę ir laukiau, kada reikės eiti į frontą. Kai su tėvais važiavome pas dėdę į Vovų kaimą Alytaus rajone, aš tą kuprinukę pasiėmiau. Dėdė turėjo didelį ūkį, aštuoniasdešimt hektarų, daug dirbo. Jau mums atvažiavus, jis nuėjo pažiūrėti perrišamų arklių, jie ganėsi prie kapinaičių. Ir ką jūs manot? Arklius nušovė, o dėdė pamatė sužeistą juos perrišusį vyrą. Parlėkęs į namus dėdė pranešė, kad į vyrą pataikė penkios skeveldros, penkios žaizdos ant jo kūno. Aš, dar vaikas būdama, lyg kažką suprasdama padaviau dėdei litrą spirito. Tas nuskubėjo į ganyklą ir užpylė visą litrą ant žaizdų. Vyrą ištiko šokas, bet atsigavo ir išgyveno“, – pasakodama šią istoriją moteris šiek tiek susigraudina, bet tuo pačiu jos balse pasigirsta ir šiokia tokia pasididžiavimo gaidelė, kad nusipirktas spiritas pasitarnavo kilniam tikslui.
Su vyru susipažino studijuodami
Kadangi Janina nuo pat vaikystės norėjo būti gydytoja, baigus mokyklą net abejonių nekilo, kur toliau studijuoti. Pasirinkimas – tuometis Kauno medicinos institutas ir niekur kitur. Ji čia susipažino ir dar bestudijuojat susituokė su vyru Kazimieru Karazija nuo Kupiškio.
„Kai nuvažiavau į jo tėviškę ir tėvai pamatė, kad moku melžti karvę, labai stebėjosi – iš miesto, o moka tokį darbą. Nesvarbu, kad mes gyvenome mieste, bet laikėme ir karves, ir paršus, nes reikėjo išgyventi“, – ir vėl į jaunas dienas prisiminimais sugrįžta moteris.
Kai baigusi medicinos mokslus į Alytų dirbti vidaus ligų gydytoja sugrįžo Janina Karazijienė, vyro, parvažiuojančio po chirurgijos studijų, dar teko palaukti. Mat jis dvejiems metams buvo paimtas į kariuomenę.
Tragiškai susiklosčius vyro likimui, Janina pakankamai anksti liko našle, auginančia du vaikus – Rasą ir Gintarą, kurie abu baigė aukštuosius mokslus, sukūrė šeimas ir šiandien moteris jau gali džiaugtis ne tik trimis anūkėmis, vienu anūku, bet ir dviem proanūkiais bei viena proanūke.
Kova už teisybę – kova už polikliniką
Ir šioje vietoje negali nepaminėti dukros Rasos pastebėjimo apie tai, kad mama šeimoje yra vadinama Vinetu. Tai – garsaus nuotykių romanų autoriaus Karlo Majaus sukurtas personažas, kovojantis už teisybę.
Janinai vien vidaus ligų gydytoja ilgai dirbti neteko. Greitai buvo pastebėti jos organizaciniai sugebėjimai ir ji tapo Alytaus ligoninės tuomečio vadovo, vadinto vyriausiuoju gydytoju, pavaduotoja poliklinikos darbui arba poliklinikos vedėja.
„Taip tik vadinosi mano pareigos, bet poliklinika tada Alytuje veikė net devyniose vietose...
Daugiau apie tai skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14007 numeryje.
© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma
℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *
* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška perpublikavimo sutartis.
Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt
Informacija telefonu 031551449
Komentarai
Palikite savo komentarą
Šaunuolė, pagarba Jums už…
Komentaras
Šaunuolė, pagarba Jums už Jūsų atsidavimą padėti žmonėms, gydymą, patarimus. Būkit sveikos.
daktare
Komentaras
daktare