Ge­ro­jo sa­ma­rie­čio idė­ją te­be­ne­šio­jan­čios sa­va­no­rės sa­ma­rie­tės mo­kė nu­teis­tuo­sius kep­ti kū­čiu­kus

Lie­tu­vos sa­ma­rie­čių ben­dri­ja, ku­ri šie­met šven­čia veik­los tris­de­šimt­me­tį, jun­gia žmo­nes, te­be­ne­šio­jan­čius šir­dy­je Bib­li­jo­je ap­ra­šy­to Ge­ro­jo sa­ma­rie­čio idė­ją. Tad Ka­lė­dų dva­sios įne­ši­mas į pri­klau­so­my­bių tu­rin­čių as­me­nų re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­trą – jų mi­si­jos da­lis.

Cen­tras yra vi­siš­kai izo­liuo­tas nuo ki­tų Pa­tai­sos na­mų sek­to­rių, to­dėl čia gy­ven­ti ir gy­dy­tis su­ti­kę nu­teis­tie­ji ne­tu­ri ga­li­my­bių ben­drau­ti su ki­tais lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kan­čiais nu­teis­tai­siais.

Į sa­vo vir­tu­vę sa­ma­rie­tes no­riai įsi­lei­do Alek­san­dras, Vy­tau­tas, Ar­tū­ras, jie tei­gė, kad pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me keps kū­čiu­kus. O su­dė­tin­go pro­ce­so mo­kė pro­fe­sio­na­li ku­li­na­rė aly­tiš­kė Onu­tė Pe­ciu­ko­nie­nė.

Jau­ni vy­rai, ku­rie pa­si­rin­ko ga­li­my­bę pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, for­muo­da­mi kū­čiu­kas vis kal­bė­jo apie mei­lę kaip svar­biau­sią in­gre­dien­tą, Onu­tė tei­gė, kad prie mei­lės rei­kia ir ži­nių.

Bu­vu­sios Kau­no ku­li­na­ri­jos mo­kyk­los auk­lė­ti­nės pra­šė­me ži­nio­mis pa­si­da­lin­ti ir su skai­ty­to­jais.

Tai­gi, no­rint iš­si­kep­ti be­veik 2 ki­log­ra­mus pa­ge­rin­tų kū­čiu­kų, rei­kia: 1 kg mil­tų, 14 g sau­sų mie­lių, 100 ml alie­jaus, 300 ml pie­no, 50–70 g svies­to, 3 kiau­ši­nių, 250 g cuk­raus, žiups­ne­lio drus­kos, sau­jos aguo­nų.

Min­ko­ma teš­la iš pra­džių la­bai lim­pa prie ran­kų, bet pas­kui ji jau leng­vai at­šo­ka. Min­ky­ti rei­kia il­go­kai, bet ne tiek, kiek min­ko­ma skir­to­ji šim­ta­la­pui ga­min­ti. Kū­čiu­kai for­muo­ja­mi pa­gal iš­mo­nę, ke­pa­mi ne­il­gai, apie 10 mi­nu­čių, nes il­giau ke­pant bū­na kie­ti.

Kol kū­čiu­kai ke­pė, nu­teis­tie­ji no­riai ro­dė pa­čių pa­ga­min­tus šven­ti­nius pa­puo­ši­mus, net­gi po lan­gais nu­lip­dy­tus snie­go se­nius ir kal­bė­jo apie be­si­kei­čian­čią gy­ve­ni­mo sam­pra­tą.