Fi­nan­sų eks­per­tė: fi­nan­si­niu vi­suo­me­nės ne­raš­tin­gu­mu nau­do­ja­si suk­čiai

Ko­dėl svar­bus fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas?

Kaip tei­gia J.Cvi­li­kie­nė, apie fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo svar­bą kal­ba­me kiek dau­giau, ta­čiau vis dar ne­pa­kan­ka­mai. „Jau 15 me­tų vei­kia mū­sų ins­ti­tu­tas, ku­ria­me nuo­sek­liai dir­ba­me siek­da­mi di­din­ti fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą ir kur­da­mi tu­ri­nį.

Kal­bė­ti apie fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą yra ak­tu­a­lu vi­sais lai­kais, ta­čiau jei kon­cen­truo­tu­mė­mės į šian­die­ną – jo svar­ba aki­vaiz­di kaip nie­ka­da, nes šis lai­ko­tar­pis su­dė­tin­gas bei rei­ka­lau­ja tam tik­rų ži­nių. Es­mi­nė pro­ble­ma yra ta, kad kol ne­su­pra­si­me, kad fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas svar­bus vi­siems ir to, kad iš su­au­gu­sių mo­ko­si vai­kai, iš už­bur­to ra­to sun­kiai iš­ei­si­me“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Pa­si­tei­ra­vus, koks žmo­gus yra lai­ko­mas fi­nan­siš­kai raš­tin­gu, eks­per­tė sa­kė, kad api­ben­dri­nant ga­li­ma sa­ky­ti, jog tai yra fi­nan­siš­kai sau­gus žmo­gus, ku­ris ge­ba pa­si­rū­pin­ti šian­die­na, kas­die­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais, mo­kė­ji­mais bei tu­ri fi­nan­si­nį re­zer­vą ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams. Fi­nan­siš­kai raš­tin­gas žmo­gus in­ves­tuo­ja ar ki­taip rū­pi­na­si lai­ku, kuo­met ne­be­ga­lės ak­ty­viai dirb­ti bei da­ry­da­mas vi­sus šiuos spren­di­mus ge­ba tei­sin­gai įver­tin­ti su­si­ju­sias ri­zi­kas.

„Mū­sų at­lie­ka­mi ty­ri­mai ro­do ko­re­lia­ci­ją tarp žmo­gaus iš­gy­ven­tos kri­zės ar ki­tų su­dė­tin­gų fi­nan­si­nių klau­si­mų spren­di­mo ir di­des­nio nuo­sek­lu­mo pla­nuo­jant sa­vo at­ei­tį. Pa­pras­tai sa­kant, ne­si­mo­ko­me iš ki­tų klai­dų ar mo­čiu­tės pa­ta­ri­mų, bet pa­tys pa­ty­rę ke­le­tą pa­mo­kų fi­nan­sus pla­nuo­ti ima­me at­sa­kin­giau“, – pa­ste­bė­jo J.Cvi­li­kie­nė.

Fi­nan­si­nės ži­nios vai­kams

Ne vel­tui sa­ko­ma, kad dau­gy­bę įpro­čių ir iš­mok­tų ar ne­iš­mok­tų pa­mo­kų at­si­ne­ša­me iš vai­kys­tės. Su fi­nan­sais su­si­ję įpro­čiai taip pat nė­ra iš­im­tis. Anot „Swed­bank“ fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vės, vė­liau­siai prieš iš­lei­džiant vai­ką į mo­kyk­lą rei­kė­tų pra­dė­ti jį mo­ky­ti spręs­ti fi­nan­si­nius klau­si­mus.

„Pir­mo­kas jau tu­ri pri­im­ti dau­gy­bę jam svar­bių fi­nan­si­nių spren­di­mų. Nu­si­pirk­ti au­to­bu­so bi­lie­tė­lį ar ar­ba­tos mo­kyk­los ka­vi­nė­je. Tad rei­kė­tų ne­dels­ti iš­mo­ky­ti ap­skai­čiuo­ti grą­žą, iš­dė­lio­ti tu­ri­mus pi­ni­gus lai­ke bei at­skir­ti no­rus nuo po­rei­kių. In­ves­ta­vi­mu daž­nai pa­tys su­si­do­mi pa­aug­liai. Bū­tų ge­rai at­liep­ti jų do­mė­ji­mą­si, ras­ti pa­ti­ki­mų šal­ti­nių ir bū­dų, kaip sau­giai iš­mok­ti in­ves­tuo­ti.

Man ten­ka gir­dė­ti, kad pi­ni­gai yra ne vai­kų rei­ka­las ir šia sri­ti­mi tu­rė­tų rū­pin­tis su­au­gu­sie­ji. Su­tin­ku, kad už­dirb­ti pi­ni­gus ir pa­si­rū­pin­ti vai­kų po­rei­kiais yra su­au­gu­sių­jų at­sa­ko­my­bė, ta­čiau fi­nan­sai yra to­kia ne­at­sie­ja­ma mū­sų kas­die­nio gy­ve­ni­mo da­lis, kad at­skir­ti nuo jos vai­kus ne­tu­ri­me tei­sės. Kaip mes už­au­gin­si­me sau­gų, iš­si­la­vi­nu­sį, ge­ban­tį sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti jau­ną žmo­gų, jei jis ne­su­pras es­mi­nių pi­ni­gų val­dy­mo tai­syk­lių?“ – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Griau­nan­ti mi­tus dis­ku­si­ja

Kal­bė­ti apie fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą, kaip sa­ko J.Cvi­li­kie­nė, pa­ska­ti­no ir ne­re­tai gir­di­mas mi­tas, jog fi­nan­si­nis pa­sau­lis yra su­dė­tin­gas, sun­kiai su­pran­ta­mas, o ži­nios apie fi­nan­sus dau­ge­liui yra tie­siog ne­pa­sie­kia­mos. Ta­čiau kar­tu svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad nors in­for­ma­ci­jos šian­dien ir ne­trūks­ta, ją ver­tin­ti rei­kė­tų kri­tiš­kai ir at­si­rink­ti pa­ti­ki­mus šal­ti­nius.

„Pa­si­steng­si­me ras­ti at­sa­ky­mus, ko­dėl Lie­tu­vos gy­ven­to­jų fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas nė­ra aukš­tas, ko trūks­ta, kad pra­dė­tu­me mo­ky­ti mo­kyk­lo­je šių da­ly­kų anks­čiau, bei kaip mo­ky­to­jams gau­ti ko­ky­biš­ko tu­ri­nio ir kel­ti sa­vo ži­nias“, – apie bū­si­mą ren­gi­nį sa­ko fi­nan­sų eks­per­tė.

Jau ket­vir­tą kar­tą Birš­to­ne 2022 m. vyk­sian­tis dis­ku­si­jų fes­ti­va­lis „Bū­tent!“ yra at­vi­ras, ne­po­li­ti­nis, ne­mo­ka­mas ren­gi­nys, ku­rio tiks­las – ska­tin­ti ša­ly­je dis­ku­si­jų ir įsi­klau­sy­mo kul­tū­rą, to­le­ran­ci­ją skir­tin­giems po­žiū­riams, pi­lie­ti­nį įsi­trau­ki­mą ir ge­rin­ti pri­ima­mų vi­suo­me­nei svar­bių spren­di­mų ko­ky­bę.

Dau­giau apie šią ir ki­tas dis­ku­si­jas iš­girsk gy­vai rug­sė­jo 2–3 die­no­mis Birš­to­ne!

Daugiau: faktoringas

Or­ga­ni­za­to­rių inf.