„Evoliucija“: mylimiausias ir 3 tūkst. bedarbių

Prieš dešimt metų – šabakštynas, dabar – nauja gamykla

Verslo forumą „Evoliucija“ atidarydamas Alytaus miesto  meras Nerijus Cesiulis (nuotr. apačioje) ir anksčiau per tokį renginį,  ir dabar pabrėžė Alytaus, kaip „septynių minučių miesto“, išskirtinumą – per tiek laiko Dzūkijos sostinėje galima pasiekti visus svarbiausius objektus.

Apie tai, kaip keičiasi miestas, meras pokyčių pristatymą pirmiausia pradėjo nuo pastebėjimo, kad toje vietoje, kur vyksta forumas, prieš aštuonerius metus buvo plynas laukas, prieš dešimt metų – šabakštynas, o dabar čia po penkių mėnesių dirbs staklės. Naują plastikinių ir aliuminių langų gamyklą Pramonės parke baigia statyti Dzūkijos sostinėje registruota bendrovė „Aradas“.  Jos vadovas Ugnius Adomaitis pasidžiaugė tuo, kad miesto valdžia „Evoliucijai“ pasirinko būsimos naujos įmonės patalpas, kuriose galbūt forumo dalyviai, jų artimieji  kažkada užsisakys čia gaminamus langus. Beje, ir senos gamyklos, esančios visiškai netoli naujos, „Aradas“ neketina uždaryti. Tad, pasak U. Adomaičio, tikėtina, jog įmonėje padaugės darbuotojų. Aštuoniolika metų veikiančioje, į Skandinavijos rinką orientuotoje bendrovėje, dabar dirba 104 žmonės.

Kad miesto Pramonės rajonas keičiasi, N. Cesiulis pasakojo, ir  prisimindamas, kaip  tėvą, dirbusį ne vienoje senojoje šio rajono įmonėje, atvežė dabar jį parodyti: „O jis man ir sako – žinok, nerasčiau, kur išeiti.“

„Šiuo metu mūsų Pramonės parko užimtumas – 85 procentai. Per daug verslų, per daug pramonės –  išgirstu man tapšnojant per petį. Neseniai sužinojome, kad užsidaro „Snaigė“, bet, manau, ir ten greitai bus evoliucija, kursis įmonės“, – mintimis dalijosi N. Cesiulis.

Viena iš naujų gamyklų, kuri artimiausiu gali atsirasti Pramonės rajone, –  iš ukrainiečių DEMZ karinių įmonių tinklo su maždaug 300 – 350 darbo vietų. Tai patvirtino forume dalyvavęs DEMZ atstovas Simonas Valatkevičius, akcentuodamas, kad Alytus pasirinktas dėl gerai parengtos infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir saugios investicinės aplinkos. Jis pabrėžė, kad karinei gamyklai bus tinkama „Snaigėje“ alytiškių įgyta darbo patirtis, nes atsirasiančioje karinėje gamykloje  bus vykdomas metalo apdirbimas.

Apie neapibrėžtumą ir brangstantį nekilnojamąjį turtą 

Nors N. Cesiulis kalbėjo apie tai, kad per porą mėnesių mieste atsiras keturios naujos gamyklos, dešimt dar statosi, netrukus bus išgirsta apie naują objektą buvusios autobusų stoties teritorijoje, iškils naujas prekybos ir laisvalaikio centras Raudonkalnio gatvėje, tačiau iškyla klausimas, ar tai tikrai realybė, ar pasigyrimas su neapibrėžtumu prieš artėjančius savivaldos rinkimus.

Kai kuriems forumo dalyviams prašnekus apie neapibrėžtumą, „Evoliucijoje“ dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, jog su kolegomis sutarta nevartoti žodžio „neapibrėžtumas“, nes jis turi tam tikrą neigiamą poveikį.
Banko ekonomistas iš karto pradėjo nuo gerų žinių –  pasaulio ekonomikos augimo dėl karų atsiradęs energijos šokas bent kol kas nepaveikė, suprantama, čia yra ir daug inercijos.

„Lietuva pastarąjį penkmetį su ekonomikos augimu pralenkė Latviją ir Estiją. Kas  gali pristabdyti šį procesą? Kylanti skolinimosi kaina, o tai lemia infliacija ir dideli biudžetų deficitai. Todėl ir Lietuvoje diskutuojama dėl mokesčių didinimo… Kas svarbu šiandien Europai?  Gamtinės dujos. Talpyklos užpildytos  70 procentų ir jos dvigubai brangesnės nei prieš metus“, – forume kalbėjo N. Mačiulis, dėl brangstančių dujų ramindamas, kad Lietuva dideliu tempu pereina prie žaliosios energijos ir brangstančios dujos tampa nebe labai aktualiu dalyku.

Kad šildant Dzūkijos sostinę naudojama 95 proc. žaliosios  energijos, o konkrečiai  – biokuro, verslo forume patvirtino Alytaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mindaugas Neverdauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, kalbėdamas apie didėjančias nekilnojamojo turto kainas, papildė N. Cesiulio teiginį, kad  Alytuje  per pastaruosius penkerius metus nekilnojamojo turto kainos padidėjo tris kartus. Jis pareiškė, kad būstas brangsta visoje Lietuvoje. O tai įtakoja didėjančios gyventojų pajamos dėl augančių ekonominių rodiklių.

Ką daryti su 3 tūkst. bedarbių?

Ir vis dėlto visoje šioje gražioje ekonominių pasiekimų grandinėje realybė su nedarbu Alytuje – liūdnoka. Pastaraisiais duomenimis, nedarbas  arba bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus Dzūkijos sostinėje (8.4 proc.) lenkia Lietuvos vidurkį (8 proc.).

„Evoliucijoje“ kalbėjęs rinkos ekspertas Andrius Francas įvardijo konkretų 3 tūkst. bedarbių skaičių Alytuje ir pasiūlė išeitį, kaip yra kitose, pavyzdžiui, Joniškio savivaldybėje, – eiti merui į Užimtumo tarnyba ir kalbėtis su bedarbiais, įtikinėti, kad reikia dirbti. O kad mažiau liktų nedirbančio jaunimo, darbdaviams siūlė į savo įmones kviestis dar moksleivius, jog jie pamatytų, kaip čia dirbama, kokios darbo sąlygos. Beje, ir N. Cesiulis pasigedo verslo įmonių atveriamų durų moksleiviams bei visiems miestiečiams – Panevėžys, Šiauliai jau senokai organizuoja tokias ekskursijas.

Tuo pačiu A. Francas davė kelias idėjas Alytui, asocijuojamam su žodžiu „Myliu“: kaip parodoma, kad Alytus mylimiausias, kas dėl to padaryta, kaip parodoma, kad jis galimybių, sumanus miestas.

Visą straipsnį skaitykite gavę naujausias „Alytaus naujienas“.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.