Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė: po va­sa­rio 24 die­nos mū­sų žo­dis Eu­ro­pos Par­la­men­te ta­po svar­bus

Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­jo­je dir­ban­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) na­rė Aly­tu­je pri­sta­tė svar­biau­sius EP veik­los re­zul­ta­tus, sa­vo ini­cia­ty­vas bei at­sa­kė į dau­ge­lį da­ly­vių klau­si­mų. Ant­ro­jo­je ka­den­ci­jos pu­sė­je R.Juk­ne­vi­čie­nė bu­vo iš­rink­ta di­džiau­sios EP frak­ci­jos vi­ce­pir­mi­nin­ke, at­sa­kin­ga už už­sie­nio po­li­ti­ką.

„Taip su­si­klos­tė, kad Bal­ti­jos ša­lių at­sto­vas yra šio­je po­zi­ci­jo­je, kur mū­sų žo­dis yra la­bai svar­bus, skir­tin­gai nei bu­vo iki va­sa­rio 24-osios, kai mus lai­kė to­kiais tru­pu­tį ru­so­fo­bais, per­len­kian­čiais laz­dą, tru­pu­tį li­go­niais po so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos. Šian­dien vis­kas ki­taip, kai ban­do­me for­muo­ti sa­vo po­li­ti­nės gru­pės ir net­gi vi­so EP po­zi­ci­ją – mū­sų klau­so, ger­bia, o Par­la­men­tas, ačiū Die­vui, iki pat šiol yra la­bai vie­nin­gas šiuo klau­si­mu“, – kal­bė­jo EP na­rė.

Eu­ro­pa ne­ga­li pa­varg­ti

Per be­veik vie­ne­rius me­tus trun­kan­tį ka­rą EP iš vi­so pa­tvir­ti­no 25,2 mlrd. eu­rų pa­ra­mą Uk­rai­nai, o de­ry­bo­se dėl 2023 me­tų ES biu­dže­to už­tik­ri­no pa­pil­do­mų lė­šų sky­ri­mą ka­ro pa­sek­mėms švel­nin­ti. EP taip pat pa­nai­ki­no ES im­por­to mo­kes­čius Uk­rai­nai bei pa­tvir­ti­no su­si­ta­ri­mus su­pap­ras­tin­ti Uk­rai­nos kro­vi­nių ve­ži­mą ir pa­leng­vin­ti grū­dų eks­por­tą.

Vos pra­si­dė­jus ka­rui EP iš­kart pa­ra­gi­no su­teik­ti Uk­rai­nai ES kan­di­da­tės sta­tu­są bei pri­ėmė re­zo­liu­ci­jas dėl pa­ra­mos uk­rai­nie­čių pa­bė­gė­liams, griež­tes­nių ES sank­ci­jų Ru­si­jai, ryž­tin­ges­nių veiks­mų ma­žin­ti Eu­ro­pos ener­ge­ti­nę pri­klau­so­my­bę, di­des­nės ka­ri­nės pa­ra­mos Uk­rai­nai ir dau­ge­lio ki­tų klau­si­mų. Eu­ro­par­la­men­ta­rai pa­smer­kė Uk­rai­nos pi­lie­čių de­por­ta­ci­jas, Bal­ta­ru­si­jos vaid­me­nį ka­re bei pa­ra­gi­no įkur­ti spe­cia­lų tri­bu­no­lą Ru­si­jos ka­ro nu­si­kal­tė­liams teis­ti.

Lap­kri­tį eu­ro­par­la­men­ta­rai dėl sa­vo veiks­mų pri­pa­ži­no Ru­si­ją te­ro­riz­mą re­mian­čia vals­ty­be, o gruo­dį jie pri­pa­ži­no Ho­lo­do­mo­rą – Sta­li­no re­ži­mo Uk­rai­no­je su­kel­tą bad­me­tį – ge­no­ci­du. Pres­ti­ži­nę Sa­cha­ro­vo pre­mi­ją žmo­gaus tei­sių gy­nė­jams EP per­nai pa­sky­rė drą­siems Uk­rai­nos žmo­nėms.

Sa­vo ruož­tu EP pir­mi­nin­kė Ro­ber­ta Met­so­la per­nai ba­lan­dį ta­po pir­mą­ja ES ly­de­re, ku­ri ap­si­lan­kė Kyjive. Ji taip pat ini­ci­ja­vo kam­pa­ni­ją „Vil­ties ge­ne­ra­to­riai“, ku­ria sie­kia­ma pa­dė­ti Uk­rai­nai ap­si­rū­pin­ti elek­tros ener­gi­ja, ša­lies in­fra­struk­tū­rai pa­ti­riant nuo­la­ti­nius Ru­si­jos smū­gius.

R.Juk­ne­vi­čie­nė tei­gė, kad be nuo­la­ti­nio Uk­rai­nos fron­to ste­bė­ji­mo, eg­zis­tuo­ja ir „Va­ka­rų fron­tas“, ku­rį taip pat rei­kia pri­žiū­rė­ti ir steng­tis, jog EP ir vi­sos ES po­zi­ci­ja iš­lai­ky­tų uk­rai­nie­čiams ir mums vi­siems la­biau­siai rei­ka­lin­gą kryp­tį. Anot jos, EP sieks, kad dar šie­met Uk­rai­nos ES kan­di­da­tės sta­tu­sas per­ei­tų į kon­kre­čias de­ry­bas, kad lai­kas ne­bū­tų gaiš­ta­mas, o Uk­rai­na ne­nu­si­vil­tų ir jaus­tų­si lau­kia­ma ES.

„Svar­biau­sia, kad Eu­ro­pa ne­pa­varg­tų ir bū­tų iš­lai­ky­ta pa­gal­ba ir pa­ra­ma. Be to, bū­ti­na for­mu­luo­ti po­zi­ci­ją, jog ne­bū­tų nei min­ties grįž­ti prie anks­tes­nės po­li­ti­kos ir ben­dra­dar­bia­vi­mo su Pu­ti­no Ru­si­ja, nes tai iš da­lies ir at­ve­dė prie da­bar­ti­nės si­tu­a­ci­jos, kai Pu­ti­nas įsi­ti­ki­no, kad Va­ka­rai jau be­veik „pa­im­ti“ per Vo­kie­ti­jos ener­ge­ti­nę pri­klau­so­my­bę, per įvai­rius po­li­ti­kus. To­kia yra to­li­mo­ji stra­te­gi­ja, o ar­ti­miau­sia – pa­dė­ti Uk­rai­nai lai­mė­ti, po to at­si­sto­ti ant ko­jų, at­kur­ti sa­vo eko­no­mi­ką, gy­ve­ni­mą, kas bus la­bai sun­ku“, – kal­bė­jo eu­ro­par­la­men­ta­rė.

Ki­ta svar­bi da­bar­ti­nių dis­ku­si­jų ašis – Eu­ro­pos sau­gu­mas bei Ru­si­jos at­ei­tis po ka­ro pa­bai­gos. R.Juk­ne­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad bū­ti­na siek­ti su­pra­ti­mo, jog Ru­si­ja ga­li pa­si­keis­ti ir tap­ti de­mo­kra­tine, nes ki­tu at­ve­ju tiek ver­slas, tiek ir po­li­ti­kai su­grįš prie dia­lo­go su Pu­ti­nu ar tuo, ku­ris jį pa­keis.

Pa­sak EP na­rės, rei­kia tęs­ti sank­ci­jas, teis­ti nu­si­kal­tė­lius ir ne­bi­jo­ti Ru­si­jos re­ži­mo griū­ties, nes „tik taip ga­li at­ei­ti po­ky­čiai ir ga­li­me iš­lais­vin­ti ru­sus iš šio bai­saus ma­raz­mo, ku­ria­me jie da­bar gy­ve­na“.

Nau­ja ašis Eu­ro­po­je

Ar Veng­ri­ja ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta iš ES? Kaip at­ro­dys Eu­ro­pa po ka­ro? Ko ti­kė­tis iš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je? Ar Lie­tu­va ne per ma­žai at­si­de­da juo­dai die­nai? Ar už­ten­ka lai­ko EP įsi­gi­lin­ti į Lie­tu­vai svar­bius eko­no­mi­nius klau­si­mus? Šių ir ki­tų klau­si­mų su­si­ti­ki­me Aly­tu­je su­lau­kė EP na­rė.

Anot jos, ES na­rės pa­ša­li­ni­mas yra kraš­tu­ti­nė, pre­ce­den­to ne­tu­rin­ti prie­mo­nė, to­dėl ir to­liau sten­gia­ma­si ieš­ko­ti są­ly­čio taš­kų. Be to, Eu­ro­pa su­pran­ta, kad Veng­ri­ja ne vi­sa­da bus val­do­ma da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bės, to­dėl sie­kia iš­lai­ky­ti vie­ny­bę. Re­a­les­nis ke­lias yra bal­sa­vi­mo tei­sės su­stab­dy­mas ES Ta­ry­bo­je, ta­čiau tam taip pat rei­kia vie­nin­go ES na­rių pri­ta­ri­mo, ku­rio kol kas nė­ra.

NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, ku­ris lie­pą vyks Vil­niu­je, svar­biau­siais klau­si­mais tu­rė­tų tap­ti gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mas, nes ka­ras pa­ro­dė, kad ES vals­ty­bės šiuo me­tu nė­ra tin­ka­mai pa­si­ruo­šu­sios. Reikš­min­ga te­ma taps Šve­di­jos ir Suo­mi­jos na­rys­tė al­jan­se, taip pat ir Uk­rai­nos na­rys­tės per­spek­ty­va at­ei­ty­je. EP na­rė pa­ste­bė­jo, kad daug kas pri­klau­sys nuo pa­dė­ties fron­te tuo me­tu.

„Jei­gu Uk­rai­na lai­mės, o aš ti­kiu, kad lai­mės, jos įsto­ji­mas į ES ir gal­būt į NA­TO pri­lygs žmo­gaus at­si­sto­ji­mui ant dvie­jų ko­jų. Jau šian­dien Uk­rai­na tu­ri stip­riau­sią ka­riuo­me­nę tarp de­mo­kra­tinių Eu­ro­pos vals­ty­bių – mū­šy­je pa­tik­rin­tą ir su pa­tir­ti­mi, ku­rios ne­tu­ri jo­kia ki­ta Eu­ro­pos ka­riuo­me­nė. Uk­rai­na kar­tu su Len­ki­ja ir Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis tap­tų nau­ja aši­mi, at­sva­ra tam, kuo iki šiol bu­vo Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja. Jos sėk­mė lem­tų ir Ru­si­jos, ir Mol­do­vos, ir Bal­ta­ru­si­jos at­ei­tį. Aiš­ku, jei­gu Va­ka­rai sto­vės tvir­tai ir ne­grįš obuo­liau­ti su ru­siš­ku re­ži­mu“, – at­ei­ties per­spek­ty­vas brė­žė R.Juk­ne­vi­čie­nė.

Eu­ro­par­la­men­ta­rė pa­ste­bė­jo, kad EP yra pa­kan­ka­mai nau­ja ins­ti­tu­ci­ja, da­bar­ti­nę sa­vo for­mą tie­sio­giai ren­kant na­rius įgi­ju­si 1979 me­tais, kai Lie­tu­va dar bu­vo gi­lio­je brež­ne­viz­mo oku­pa­ci­jo­je. Tai ta­po vi­sa­me pa­sau­ly­je uni­ka­lia ins­ti­tu­ci­ja, į ku­rią šim­tai mi­li­jo­nų ES gy­ven­to­jų iš skir­tin­gų vals­ty­bių ir su įvai­rio­mis po­li­ti­nė­mis pa­žiū­ro­mis ren­ka sa­vo at­sto­vus. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją ji ly­gi­no su na­cio­na­li­ne vy­riau­sy­be bei kri­ti­ka­vo Lie­tu­vos prak­ti­ką į ES Va­do­vų Ta­ry­bą de­le­guo­ti pre­zi­den­tą, o ne prem­je­rą.

„O par­la­men­tas, pa­na­šiai kaip ir mū­sų par­la­men­tas – ba­ra­si, pyks­ta­si, gin­či­ja­si, ieš­ko ben­drų spren­di­mų. Skir­tu­mas tik tas, kad mes ne­tu­ri­me įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios tei­sės, to­kios kaip Sei­mo na­riai, kai kiek­vie­nas ga­li už­re­gist­ruo­ti įsta­ty­mą. ES įsta­ty­mų pro­jek­tai at­ei­na iš Ko­mi­si­jos, ta­čiau yra daug ga­li­my­bių ruoš­ti pa­tai­sas. Dar­bo­tvarkės klau­si­mai li­pa vie­nas ant ki­to ir kar­tais ga­li tik da­ly­je po­sė­džio pa­bū­ti ir bėg­ti į ki­tą. Šis dar­bas ga­li bū­ti sun­kes­nis ar­ba, sa­ky­čiau, la­biau in­ten­sy­vus nei mi­nist­ro ar prem­je­ro“, – pa­sa­ko­jo R.Juk­ne­vi­čie­nė.

Do­vai­das Pa­bir­žis

Eu­ro­pos Par­la­men­to biu­ras Lie­tu­vo­je