Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė: po vasario 24 dienos mūsų žodis Europos Parlamente tapo svarbus (7)

Europos liaudies partijos frakcijoje dirbanti Europos Parlamento (EP) narė Alytuje pristatė svarbiausius EP veiklos rezultatus, savo iniciatyvas bei atsakė į daugelį dalyvių klausimų. Antrojoje kadencijos pusėje R.Juknevičienė buvo išrinkta didžiausios EP frakcijos vicepirmininke, atsakinga už užsienio politiką.
„Taip susiklostė, kad Baltijos šalių atstovas yra šioje pozicijoje, kur mūsų žodis yra labai svarbus, skirtingai nei buvo iki vasario 24-osios, kai mus laikė tokiais truputį rusofobais, perlenkiančiais lazdą, truputį ligoniais po sovietinės okupacijos. Šiandien viskas kitaip, kai bandome formuoti savo politinės grupės ir netgi viso EP poziciją – mūsų klauso, gerbia, o Parlamentas, ačiū Dievui, iki pat šiol yra labai vieningas šiuo klausimu“, – kalbėjo EP narė.
Europa negali pavargti
Per beveik vienerius metus trunkantį karą EP iš viso patvirtino 25,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai, o derybose dėl 2023 metų ES biudžeto užtikrino papildomų lėšų skyrimą karo pasekmėms švelninti. EP taip pat panaikino ES importo mokesčius Ukrainai bei patvirtino susitarimus supaprastinti Ukrainos krovinių vežimą ir palengvinti grūdų eksportą.
Vos prasidėjus karui EP iškart paragino suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą bei priėmė rezoliucijas dėl paramos ukrainiečių pabėgėliams, griežtesnių ES sankcijų Rusijai, ryžtingesnių veiksmų mažinti Europos energetinę priklausomybę, didesnės karinės paramos Ukrainai ir daugelio kitų klausimų. Europarlamentarai pasmerkė Ukrainos piliečių deportacijas, Baltarusijos vaidmenį kare bei paragino įkurti specialų tribunolą Rusijos karo nusikaltėliams teisti.
Lapkritį europarlamentarai dėl savo veiksmų pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe, o gruodį jie pripažino Holodomorą – Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį – genocidu. Prestižinę Sacharovo premiją žmogaus teisių gynėjams EP pernai paskyrė drąsiems Ukrainos žmonėms.
Savo ruožtu EP pirmininkė Roberta Metsola pernai balandį tapo pirmąja ES lydere, kuri apsilankė Kyjive. Ji taip pat inicijavo kampaniją „Vilties generatoriai“, kuria siekiama padėti Ukrainai apsirūpinti elektros energija, šalies infrastruktūrai patiriant nuolatinius Rusijos smūgius.
R.Juknevičienė teigė, kad be nuolatinio Ukrainos fronto stebėjimo, egzistuoja ir „Vakarų frontas“, kurį taip pat reikia prižiūrėti ir stengtis, jog EP ir visos ES pozicija išlaikytų ukrainiečiams ir mums visiems labiausiai reikalingą kryptį. Anot jos, EP sieks, kad dar šiemet Ukrainos ES kandidatės statusas pereitų į konkrečias derybas, kad laikas nebūtų gaištamas, o Ukraina nenusiviltų ir jaustųsi laukiama ES.
„Svarbiausia, kad Europa nepavargtų ir būtų išlaikyta pagalba ir parama. Be to, būtina formuluoti poziciją, jog nebūtų nei minties grįžti prie ankstesnės politikos ir bendradarbiavimo su Putino Rusija, nes tai iš dalies ir atvedė prie dabartinės situacijos, kai Putinas įsitikino, kad Vakarai jau beveik „paimti“ per Vokietijos energetinę priklausomybę, per įvairius politikus. Tokia yra tolimoji strategija, o artimiausia – padėti Ukrainai laimėti, po to atsistoti ant kojų, atkurti savo ekonomiką, gyvenimą, kas bus labai sunku“, – kalbėjo europarlamentarė.
Kita svarbi dabartinių diskusijų ašis – Europos saugumas bei Rusijos ateitis po karo pabaigos. R.Juknevičienė įsitikinusi, kad būtina siekti supratimo, jog Rusija gali pasikeisti ir tapti demokratine, nes kitu atveju tiek verslas, tiek ir politikai sugrįš prie dialogo su Putinu ar tuo, kuris jį pakeis.
Pasak EP narės, reikia tęsti sankcijas, teisti nusikaltėlius ir nebijoti Rusijos režimo griūties, nes „tik taip gali ateiti pokyčiai ir galime išlaisvinti rusus iš šio baisaus marazmo, kuriame jie dabar gyvena“.
Nauja ašis Europoje
Ar Vengrija gali būti pašalinta iš ES? Kaip atrodys Europa po karo? Ko tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje? Ar Lietuva ne per mažai atsideda juodai dienai? Ar užtenka laiko EP įsigilinti į Lietuvai svarbius ekonominius klausimus? Šių ir kitų klausimų susitikime Alytuje sulaukė EP narė.
Anot jos, ES narės pašalinimas yra kraštutinė, precedento neturinti priemonė, todėl ir toliau stengiamasi ieškoti sąlyčio taškų. Be to, Europa supranta, kad Vengrija ne visada bus valdoma dabartinės vyriausybės, todėl siekia išlaikyti vienybę. Realesnis kelias yra balsavimo teisės sustabdymas ES Taryboje, tačiau tam taip pat reikia vieningo ES narių pritarimo, kurio kol kas nėra.
NATO viršūnių susitikimo, kuris liepą vyks Vilniuje, svarbiausiais klausimais turėtų tapti gynybos finansavimo didinimas, nes karas parodė, kad ES valstybės šiuo metu nėra tinkamai pasiruošusios. Reikšminga tema taps Švedijos ir Suomijos narystė aljanse, taip pat ir Ukrainos narystės perspektyva ateityje. EP narė pastebėjo, kad daug kas priklausys nuo padėties fronte tuo metu.
„Jeigu Ukraina laimės, o aš tikiu, kad laimės, jos įstojimas į ES ir galbūt į NATO prilygs žmogaus atsistojimui ant dviejų kojų. Jau šiandien Ukraina turi stipriausią kariuomenę tarp demokratinių Europos valstybių – mūšyje patikrintą ir su patirtimi, kurios neturi jokia kita Europos kariuomenė. Ukraina kartu su Lenkija ir Baltijos valstybėmis taptų nauja ašimi, atsvara tam, kuo iki šiol buvo Vokietija ir Prancūzija. Jos sėkmė lemtų ir Rusijos, ir Moldovos, ir Baltarusijos ateitį. Aišku, jeigu Vakarai stovės tvirtai ir negrįš obuoliauti su rusišku režimu“, – ateities perspektyvas brėžė R.Juknevičienė.
Europarlamentarė pastebėjo, kad EP yra pakankamai nauja institucija, dabartinę savo formą tiesiogiai renkant narius įgijusi 1979 metais, kai Lietuva dar buvo gilioje brežnevizmo okupacijoje. Tai tapo visame pasaulyje unikalia institucija, į kurią šimtai milijonų ES gyventojų iš skirtingų valstybių ir su įvairiomis politinėmis pažiūromis renka savo atstovus. Europos Komisiją ji lygino su nacionaline vyriausybe bei kritikavo Lietuvos praktiką į ES Vadovų Tarybą deleguoti prezidentą, o ne premjerą.
„O parlamentas, panašiai kaip ir mūsų parlamentas – barasi, pykstasi, ginčijasi, ieško bendrų sprendimų. Skirtumas tik tas, kad mes neturime įstatymų leidžiamosios teisės, tokios kaip Seimo nariai, kai kiekvienas gali užregistruoti įstatymą. ES įstatymų projektai ateina iš Komisijos, tačiau yra daug galimybių ruošti pataisas. Darbotvarkės klausimai lipa vienas ant kito ir kartais gali tik dalyje posėdžio pabūti ir bėgti į kitą. Šis darbas gali būti sunkesnis arba, sakyčiau, labiau intensyvus nei ministro ar premjero“, – pasakojo R.Juknevičienė.
Dovaidas Pabiržis
Europos Parlamento biuras Lietuvoje
Komentarai
Palikite savo komentarą
Čia jūs apie latentinių…
Komentaras
Čia jūs apie latentinių homoseksualų petrų partiją? Beje, ir tokiu atveju nekalbėkite visų vardu
Po Minedo bus tamstos eilė,…
Komentaras
Po Minedo bus tamstos eilė, nors manyčiau, kad ji derėtų būti po neandertaliečio...
Kita karta pasikvieskit dar…
Komentaras
Kita karta pasikvieskit dar kubiliu, o po to ir mineda....
kad seimo narys yra…
Komentaras
kad seimo narys yra pedofilas nėra įrodyta, nėra įvardinta kaip ta pedofilija pasireiškė. Paglostai vaikui galvelę ir kažkam jau pedofilija. Bus teismas, bus pateikti įrodymai, įvardinti veiksmai, bus teismo verdiktas, tada ir bus galima šnekėti taip ar anaip. Tas žmogus man net nepažįstamas, bet reikia laikytis nešališko teisingumo. O tai kažkas ant kažko kažką pasakė ir jau akmenimis užmėtyti.
Tai, kad čia jūsų visi trys,…
Komentaras
Tai, kad čia jūsų visi trys, ir tai tik konservatoriai, kokia čia vietos bendruomenė
Už pedopartiją daugiau…
Komentaras
Už pedopartiją daugiau NEBALSUOSIME!!!!!!
ji veikia Alytuje gal neturi…
Komentaras
ji veikia Alytuje gal neturi ka daryt daugiau reikia dirbt del Lietuvos zmoniu geroves o ne vazinet po eskursijas