„Esa­me at­sa­kin­gi už tai, kas vyks­ta Tau­to­je, vals­ty­bė­je”. Pri­si­me­nant Kęs­tu­tį Či­lins­ką (1946–2011) (1)

Vi­sa­da, kiek­vie­na­me žings­ny­je sa­vo iš­skir­ti­nę eru­di­ci­ją, gi­lias tei­si­nin­ko ži­nias Kęstutis Či­lins­kas au­ko­jo žmo­nėms, vie­šam in­te­re­sui, Lie­tu­vai.
Vi­sa­da, kiek­vie­na­me žings­ny­je sa­vo iš­skir­ti­nę eru­di­ci­ją, gi­lias tei­si­nin­ko ži­nias Kęstutis Či­lins­kas au­ko­jo žmo­nėms, vie­šam in­te­re­sui, Lie­tu­vai.
Šie­met ge­gu­žės 20 d. su­kan­ka 10 me­tų, kai ana­pi­lin iš­ly­dė­jo­me tei­si­nin­ką, ad­vo­ka­tą, žmo­gaus tei­sių ir vie­šo­jo in­te­re­so gy­nė­ją, Sei­mo na­rį ir Vy­riau­sy­bės kanc­le­rį Kęs­tu­tį Či­lins­ką. Pra­bė­go de­šimt­me­tis, ta­čiau iš nau­jo per­ver­čiant K.Či­lins­ko straips­nius, jo, kaip tei­si­nin­ko, žmo­gaus tei­sių gy­nė­jo, vi­suo­me­ni­nin­ko, tel­ku­sio pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, įžval­gas, pri­si­me­nant siū­ly­mus ir prin­ci­pin­gus pa­si­sa­ky­mus, aki­vaiz­du, kad tai, kas skau­dė­jo, kuo rū­pin­ta­si, šian­dien tiek pat ak­tu­a­lu, kaip bu­vo prieš de­šimt­me­tį.

„Esa­me at­sa­kin­gi už tai, kas vyks­ta Tau­to­je, vals­ty­bė­je“, – 2009 m. spa­lio 19 d. Vil­niu­je, Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to sa­lė­je, Jung­ti­nio de­mo­kra­tinio ju­dė­ji­mo vi­suo­ti­nia­me su­si­rin­ki­me pri­mi­nė K.Či­lins­kas. Pri­mi­nė, nes šį prin­ci­pą vis pa­to­giai pa­mirš­ta­me. K.Či­lins­kui ši at­sa­ko­my­bė bu­vo jo gy­ve­ni­mas. Nuo sa­vo pro­fe­si­nės ad­vo­ka­to kar­je­ros pra­džios 1973 m., dar prieš Są­jū­dį, ir nuo 1991 m. dir­bant Vy­riau­sy­bė­je, ak­ty­viai pri­si­de­dant prie Lie­tu­vos tei­sė­kū­ros, su ko­le­go­mis ku­riant at­gi­mu­sios ša­lies tei­si­nę ba­zę, Žmo­gaus tei­sių veiks­mų pla­ną Lie­tu­vai, vė­liau pri­si­i­mant at­sa­ko­my­bę tap­ti Sei­mo na­riu, kaip ad­vo­ka­tui iman­tis su­dė­tin­gų tei­si­nių by­lų, ne­re­tai gi­nant pro bo­no, ypač su­si­tel­kiant į vie­šo in­te­re­so ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mo at­ve­jus, su­tin­kant va­do­vau­ti de­mo­kra­tiniam ju­dė­ji­mui... Vi­sa­da, kiek­vie­na­me žings­ny­je sa­vo iš­skir­ti­nę eru­di­ci­ją, gi­lias tei­si­nin­ko ži­nias K.Či­lins­kas au­ko­jo žmo­nėms, vie­šam in­te­re­sui, Lie­tu­vai.

Daug in­te­lek­tu­a­lų, ypač gar­bių sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų, me­ni­nin­kų, moks­li­nin­kų, ne­įsi­trau­ku­sių į po­li­ti­nę veik­lą, pa­lai­kė K.Či­lins­ko va­do­vau­tą pi­lie­ti­nį ju­dė­ji­mą, da­ly­va­vo ja­me.

Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos ki­no ir te­at­ro ak­to­rių Re­gi­man­tas Ado­mai­tis pri­si­me­na: „Kęs­tu­tis Či­lins­kas bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio Lie­tu­vos švie­suo­lių, ku­rių dar­bais ir min­ti­mis re­mian­tis ga­lė­jo bū­ti sta­to­mas vi­sas at­ei­ties Lie­tu­vos kaip de­mo­kra­tinės, ne­pri­klau­so­mos ir lais­vos vals­ty­bės rū­mas. Ma­ne, ne­tu­rin­tį jo­kių val­džios am­bi­ci­jų ir ne­pri­klau­siu­sį jo­kioms par­ti­joms, ypač ža­vė­jo jo ku­ria­mo ju­dė­ji­mo api­brė­ži­mas – ne­par­ti­nis. Dar Ba­lys Sruo­ga XX a. ra­šė, kad par­ti­jos tai – Lie­tu­vos pra­pul­tis. Gal par­ti­jos ir yra vie­nin­te­lis ke­lias bė­gant nuo au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo pa­vo­jaus, bet ma­ne vi­sa­da ža­vė­jo Kęs­tu­čio lais­va min­ties ei­ga ir jo po­žiū­rių pla­tu­mas. Ma­nau, kad su jo iš­ėji­mu ne­te­ko­me di­džio Lie­tu­vos at­ei­ties kū­rė­jo.“

Fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Kres­cen­ci­jus Stoš­kus, taip pat bu­vęs de­mo­kra­tinio ju­dė­ji­mo vie­nu iš ly­de­rių, iš­ski­ria ke­le­tą as­pek­tų: „Ne­ži­nau, su kuo bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti Kęs­tu­tį Či­lins­ką, ži­no­mą ad­vo­ka­tą ir žmo­gaus tei­sių gy­nė­ją. Są­ži­nin­gu­mu ne­bent tik su vie­nuo­le Ni­jo­le Sa­dū­nai­te. Jis taip pat vi­są są­mo­nin­gą gy­ve­ni­mą gy­nė tie­są ir tei­sin­gu­mą. Bet jis bu­vo pa­sau­lie­tis ir ne­ga­lė­jo ne­tei­sy­bės pa­kęs­ti. To­dėl ta­po tei­si­nin­ku, ad­vo­ka­tu, iš­ti­ki­mu skriau­džia­mų­jų gy­nė­ju, o ga­lų ga­le ir vie­šu ko­vo­to­ju, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės or­ga­ni­za­to­riu­mi prieš par­si­da­vi­nė­jan­čių po­li­ti­kų sa­va­nau­diš­ku­mą, suk­čia­vi­mus ir su­ve­šė­ju­sią oli­gar­chi­nę sis­te­mą.

Jis daug kam bu­vo gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­gas. Apie jį tel­kė­si mi­nios tei­sin­gu­mo iš­troš­ku­sių žmo­nių. Ir vi­sus jis glos­tė sa­vo šil­ta glo­bė­jiš­ka šyp­se­na, bi­čiu­liš­ka re­pli­ka. Prie jo bu­vo ga­na daug pri­si­ri­šu­sių žmo­nių. Tuo pri­si­ri­ši­mu bei part­ne­riš­ku ben­dra­vi­mu iš es­mės lai­kė­si ir jo įkur­tas de­mo­kra­tinis ju­dė­ji­mas. O Lie­tu­vai ir jam la­bai rei­kė­jo to­kio ju­dė­ji­mo, ku­ris su­bur­tų ir pa­ruoš­tų pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę es­mi­nėms per­mai­noms. Po me­tų dar­bo Sei­me jo kan­try­bės tau­rė jau bu­vo per­si­pil­džiu­si. Ten jis bu­vo ga­na ak­ty­vus, bet jo kruopš­čiai ap­gal­vo­tų ir pro­fe­sio­na­liai su­for­mu­luo­tų ar­gu­men­tų nie­kas ne­gir­dė­jo, ne­su­pra­to ir nie­kam jų ne­rei­kė­jo.

Jo „bė­da“ bu­vo ta, kad jam daug la­biau už vi­sus ki­tus rū­pė­jo vals­ty­bės, o ne par­ti­jų li­ki­mas ir jis mąs­tė už ki­tus ne­pa­ly­gi­na­mai tei­sin­giau, są­ži­nin­giau ir at­sa­kin­giau. To­dėl jis ir ne­ga­lė­jo bū­ti su­pras­tas, ta­ry­tum bū­tų kal­bė­jęs kaž­ko­kia ne­že­miš­ka kal­ba. Jei­gu ne anks­ty­va mir­tis, mū­sų gy­ve­ni­mas šian­dien tik­riau­siai bū­tų bu­vęs ge­ro­kai ki­toks. Bet ir tą tur­būt daug kam bus sun­ku su­pras­ti.“

Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Ba­kas, tuo­met drau­ge su švie­saus at­mi­ni­mo K.Či­lins­ku tel­kęs de­mo­kra­tinį ju­dė­ji­mą, pa­dė­jęs K.Či­lins­kui dir­bant Sei­me, ne­abe­jo­ja, kad šio iš­ki­laus tei­si­nin­ko idė­jos ak­tu­a­lios ir šian­dien: „Kęs­tu­tis Či­lins­kas. Tai tei­si­nin­kas, vie­nas iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos kū­rė­jų, vie­šo­jo in­te­re­so, žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas. K.Či­lins­ko var­das pra­ėjus de­šim­čiai me­tų po jo mir­ties vi­suo­me­nė­je te­be­sie­ja­mas su skaid­ru­mo, pa­do­ru­mo, darbš­tu­mo po­li­ti­ko­je eta­lo­nu.

Jo, kaip po­li­ti­ko, tei­si­nin­ko ar vi­suo­me­ni­nin­ko sie­kis bu­vo pa­nai­kin­ti tei­si­nes, po­li­ti­nes ir eko­no­mi­nes są­ly­gas ko­rup­ci­nio ir oli­gar­chi­nio val­dy­mo eg­zis­ta­vi­mui.

K.Či­lins­kas bū­rė žmo­nes į de­mo­kra­tinį ju­dė­ji­mą, kvie­tė da­ly­vau­ti ša­lies val­dy­me ir tei­gė, kad bū­tent pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos vals­ty­bę gi­nan­ti po­li­ti­nė jė­ga. Jis kal­bė­jo, kad tik stip­ri pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ga­li at­sver­ti siau­rų oli­gar­chi­nių gru­pių, mo­no­po­li­jų įta­ką po­li­ti­nėms par­ti­joms, po­li­ti­kams.

Jo idė­jos vie­ni­jo ir įkvė­pė tūks­tan­čius žmo­nių dau­ge­ly­je Lie­tu­vos mies­tų. Jo, kaip ad­vo­ka­to, pro­fe­si­nis pa­li­ki­mas ypa­tin­gas tuo, kad jis bu­vo pas­ku­ti­nė sto­te­lė žmo­nėms, ku­rie be­vil­tiš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­dur­da­vo dėl vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, po­li­ti­kų ir įta­kin­gų ver­sli­nin­kų sa­va­nau­diš­kų, ap­lai­džių ar ne­tei­sė­tų veiks­mų. Kiek­vie­ną jo pra­dė­tą dar­bą ly­dė­jo di­de­lis vi­suo­me­nės dė­me­sys.

K.Či­lins­ko idė­jos apie pro­ku­ra­tū­ros, teis­mų sis­te­mos per­tvar­kas, vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mą, žmo­gaus tei­ses, val­džios at­skai­to­my­bę, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mą yra ak­tu­a­lios ir šian­dien.“

 

Kęs­tu­čio Či­lins­ko at­mi­ni­mui pla­nuo­ja­mi ren­gi­niai

 

Ge­gu­žės 20 d. Kęs­tu­čio Či­lins­ko at­mi­ni­mo pa­mi­nė­ji­mas prieš Sei­mo po­sė­dį.

Ge­gu­žės 20 d. 18 val. – šv. Mi­šios Pa­lan­gos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čio­je. Kvie­čia­me pri­si­jung­ti ben­drai mal­dai, už­deg­ti tuo me­tu žva­ke­lę, ta­čiau dėl pan­de­mi­jos ne­vyk­ti į baž­ny­čią.

Ge­gu­žės 24 d. 15 val. – nuo­to­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Žmo­gaus tei­sės: kaip gy­nė­me ir kaip gin­si­me“. Pra­ne­šė­jai: prof. dr. Dai­nius Ža­li­mas, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius; prof. dr. Da­nu­tė Jo­čie­nė, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja; Jo Em. kar­di­no­las Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius; kul­tū­ros is­to­ri­kas doc. dr. Da­rius Kuo­lys; Sei­mo na­rė Liud­vi­ka Po­ciū­nie­nė; tei­si­nin­kė, ži­niask­lai­dos tei­sės eks­per­tė prof. dr. Liud­vi­ka Meš­kaus­kai­tė; tei­si­nin­kas, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ir žmo­gaus tei­sių eks­per­tas Hen­ri­kas Mic­ke­vi­čius. Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Ba­kas, ren­gi­nio mo­de­ra­to­rius – žur­na­lis­tas Au­ri­mas Pe­red­nis. Kon­fe­ren­ci­ja bus tie­sio­giai tran­sliuo­ja­ma Sei­mo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ir Sei­mo You­Tu­be ka­na­le „At­vi­ras Sei­mas“.

Bir­že­lio 2 d. 15 val. – fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dos Sei­me, Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų ga­le­ri­jo­je, ati­da­ry­mas tei­si­nin­ko, Sei­mo na­rio Kęs­tu­čio Či­lins­ko at­mi­ni­mui. Pa­ro­da veiks iki bir­že­lio 15 d.

Bir­že­lio 2 d. 18 val. – ąžuo­liu­ko so­di­ni­mas, at­mi­ni­mo suo­le­lio ati­den­gi­mas Vil­niu­je.

Pa­ren­gė Edi­ta Mi­la­še­vi­čiū­tė

 

 

 

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.