„Iš ES biudžeto Lietuva gavo beveik keturis kartus daugiau nei įmokėjo“ (2)
L. Andrikienė kalbėjo ne tik apie Lietuvos gaunamus pinigus iš ES biudžeto, bet ir apie iššūkius bei problemas, pavyzdžiui, didėjančią ES skolą, kai didžioji dalis grąžintinų sumų atidedama būsimoms kartoms.
Kaip atrodo Lietuva su gaunamais pinigais?
EAR narė L. Andrikienė pateikė konkrečias sumas, kurias pernai Lietuva gavo iš ES biudžeto: neįskaičiuojant COVID pandemijos pasekmėms įveikti skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos (EGADP) lėšų, 2023 metais gauta 2,28 mlrd. eurų – apie 12 proc. mūsų šalies biudžeto, šalia to – dar 542 mln. eurų iš EGADP.
Lietuvos įmokos į ES biudžetą pernai sudarė 746 mln. eurų, ir tai rodo, kad iš ES biudžeto Lietuva gavo 3 kartus daugiau nei įmokėjo. Įskaičiavus iš EGADP gautas lėšas, L.Andrikienės pastebėjimu, šis santykis dar palankesnis – išmokos iš ES biudžeto 3,8 karto viršijo Lietuvos įmokas.
Iš Lietuvos deleguotosios EAR narės pateiktos informacijos apie 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos Europos struktūrinių ir investicinių fondų įsisavinimą matyti, kad iki 2023 m. pabaigos ES valstybės narės įsisavino virš 450 mlrd. eurų, tačiau skirtingai. Mažiausiu procentu – Danija (76 proc.), didžiausiu – Čekija (99 proc.). Lietuva su 96 proc. arba maždaug 8,5 mlrd. eurų įsisavinimu atsidūrė geriausiųjų dešimtuke.
8,2 mlrd. eurų neturėjo būti išmokėta
2023 metų ES biudžeto pajamos buvo 248,4 mlrd. eurų, išlaidos – 191,2 mlrd. eurų.
L.Andrikienė pabrėžė, kad ES auditorių įvertintas ES biudžeto išlaidų klaidų lygis siekė 5,6 proc. arba 8,2 mldr. eurų. Palyginti su ankstesniais metais klaidų lygis akivaizdžiai padidėjo, pavyzdžiui, 2022-aisiais buvo 4,2 proc., 2021-aisiais – 3 proc., o 2019 ir 2020 metais – tik 2,7 proc.
Pasak EAR narės L.Andrikienės, 2023 metais 8,2 mlrd. eurų suma neturėjo būti išmokėta iš ES biudžeto, nes ji buvo panaudota ne pagal ES ar ES valstybių narių nacionalines taisykles: „Dėl šios priežasties EAR pareiškė neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų, kitaip sakant, jų nepatvirtino.“
Ji įvardijo ir tipines klaidas dėl pinigų išmokėjimo: mokėjimai atlikti reikalavimų neatitinkantiems paramos gavėjams ar projektams, perkant paslaugas ar prekes neteisingai pritaikytos viešųjų pirkimų taisyklės ir t.t. Be to, pažymėjo L.Andrikienė, didėjant ES finansinei paramai, valstybių vyriausybėms, nacionalinėms administracijoms didėja spaudimas laiku panaudoti ES fondų pinigus, ypač sanglaudai, skirtumų tarp regionų mažinimui, skirtas lėšas. Laiko stoka taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl tampa sunku užtikrinti tinkamą sanglaudos projektų finansavimą, išvengti klaidų.
ES skola per vienus metus padidėjo
ES auditoriai pažymėjo, kad 2023 metais mokėjimai pagal EGADP ir NGEU (laikina priemonė, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti) papildomas programas buvo mažesni nei tikėtasi. Europos Komisija (EK) sako, kad šių programų įgyvendinimą neigiamai paveikė keli veiksniai, pavyzdžiui, didelė infliacija, padidėjusios energijos kainos, problemos pasaulinėse tiekimo grandinėse, darbo jėgos trūkumas ir nepakankami administraciniai gebėjimai.
Infliacija ES valstybėse narėse pernai svyravo nuo 2,3 proc. Belgijoje iki 17 proc. Vengrijoje. Lietuvoje šis rodiklis buvo 8,7 proc., ji pateko į prasčiausiųjų dešimtuką.
Kalbėdama apie ES biudžeto ir finansų valdymą L.Andrikienė pabrėžė, kad pernai negrąžintų ES pasiskolintų lėšų suma ženkliai padidėjo – nominalioji vertė pakilo iki daugiau nei 458,5 mlrd. eurų,per vienus metus – 110,5 mlrd. eurų. Dėl didėjančios skolos ES finansams tenka vis didesnė našta.
2023 metų pabaigoje ES turėjo 268 mlrd. eurų nominaliosios vertės neapmokėtų ES obligacijų, skirtų NGEU paskoloms ir dotacijoms bei kitoms NGEU finansuojamoms programoms finansuoti.
„Įgyvendindama šias programas ES iki 2026 metų pabaigos gali pasiskolinti dar 443,6 milijardo eurų. Tai reiškia, kad skolinimasis gali padidėti daugiau nei dvigubai, o didžioji dalis grąžintinų sumų atidedamos būsimoms kartoms. Šias pasiskolintas lėšas reikės pradėti grąžinti iki 2027-ųjų, o visą sumą sugrąžinti ne vėliau kaip 2058 metais“, – sakė L.Andrikienė.
Kodėl Lietuva negavo 8,7 milijono eurų?
Europos Komisija (EK) pernai gegužę už 31 rodiklio pasiekimą Lietuvai išmokėjo pirmąją išmoką iš EGADP, jau minėtą 542 mln. eurų sumą. Per 2023–2026 metus Lietuvai turinti tekti šios ES programos lėšų suma yra 3,849 mlrd. eurų.
Lietuvos deleguotosios EAR narės tvirtinimu, 26 mln. eurų numatyta parama mūsų valstybei iš šio fondo buvo laikinai sustabdyta už neįvykdytus du rodiklius mokesčių pertvarkos srityje. Vėliau, remdamasi per 6 mėnesius Lietuvos atliktais veiksmais, EK padarė išvadą, kad vienas rodiklis buvo įvykdytas patenkinamai, o antrasis – tik iš dalies. Atitinkamai, anksčiau minėtoji išmoka buvo sumažinta ne 26, o 8,7 mln. eurų. Bet ir dėl šio sprendimo Lietuva kreipėsi į ES Bendrąjį teismą.
Alma Mosteikaitė,
spaudos konferencijoje dalyvavusi „Alytaus naujienų“ žurnalistė
Europos Audito Rūmai (EAR) yra nepriklausomas Europos Sąjungos išorės auditorius. EAR būstinėje Liuksemburge dirba apie 950 auditorių, teisininkų, vertėjų ir kitų darbuotojų – visų ES valstybių piliečių. Misija ir užduotys: EAR kiekvienais metais audituoja ES biudžeto pajamas, išlaidas ir teikia savo nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pajamų bei išlaidų atitikties ES taisyklėms ir reglamentams.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Ar ta višta kur laiką…
Komentaras
Ar ta višta kur laiką sukniso.
Jankiai rinkas mūsų užgrobė.
Mažai įmokėjo.
Geriau papasakokit kaip…
Komentaras
Geriau papasakokit kaip Vytautas Landzbergis dirbo TSRS KGB darbuotoju, kaip Tarybinis dėstytojas skaite studentams mokslinio komunizmo paskaitas ir birka skambino ant pianino TSRS Himna. Kaip TSKP CK nurodymu pasidare Sajudzio vadovu ir kartu su Gorbaciovo gauja pardave TSRS ir LTSR Amerikai, paskui skraidino po Lietuva zemes hektarus ir supirkinejo uz 1 eur. zemes sklypus Vilniuje. Kaip anerikonams atidavė Mažeikių Naftą su A. a. Kiesaus galva už 1 lt. Kaip anūkas supjovė Lietuvą su Kinija dėl taivanėlio pavadinimo