Epigenetinis tyrimas gali parodyti biologinį amžių: ar norėtumėte jį sužinoti?

Chronologinis amžius skaičiuoja nuo gimimo praėjusius metus, o biologinis amžius bando įvertinti organizmo senėjimo tempą. Čia gali būti atliekamas epigenetinis tyrimas, vertinantis su amžiumi susijusius DNR metilinimo pokyčius. Tokie pokyčiai nekeičia pačios genetinės sekos, tačiau yra susiję su genų veiklos reguliavimu.

Rezultatas gali būti smalsumą keliantis. Vis dėlto tai nėra nuosprendis, tiksli gyvenimo trukmės prognozė ar gydytojo diagnozė.

Ką iš tiesų matuoja epigenetinis laikrodis?

Tyrimui dažniausiai imamas kraujo arba seilių mėginys. Laboratorija analizuoja pasirinktas DNR vietas ir gautus duomenis palygina su algoritme esančiais žmonių duomenimis. Pagal aptiktą metilinimo raštą apskaičiuojamas vadinamasis epigenetinis amžius.

Mokslinėje literatūroje DNR metilinimu paremti laikrodžiai laikomi vienais geriausiai ištirtų biologinio amžiaus vertinimo būdų. Kai kurie jų gali padėti numatyti su amžiumi susijusių ligų, silpnumo ir mirtingumo tikimybę žmonių grupėse. Tačiau skirtingi laikrodžiai matuoja kiek kitokius senėjimo požymius, todėl tas pats žmogus gali gauti nevienodą rezultatą, jei mėginys vertinamas pagal kitą algoritmą.

Jeigu trisdešimt penkerių metų žmogaus epigenetinis amžius įvertinamas keturiasdešimčia metų, tai dar nereiškia, kad jo kūnas „paseno penkeriais metais“. Rezultatas veikiau rodo tam tikrą nuokrypį nuo pasirinktos palyginamosios grupės. Jį reikia aptarti kartu su sveikatos istorija, kraujo tyrimais, kūno sudėtimi, fiziniu pajėgumu ir gyvenimo būdu.

Kodėl žmonės nori sužinoti skaičių, kuris gali nepatikti?

Smalsumas čia tik dalis istorijos. Dažnas tyrimą pasirenka po laikotarpio, kai savijauta pasikeitė. Kelerius metus dirbo be normalių atostogų, miegojo po penkias valandas, priaugo svorio ar nustojo judėti. Žmogus jaučia, kad dabartinis tempas nėra palankus kūnui, tačiau įprasti tyrimai dar nerodo ligos.

Biologinio amžiaus rezultatas gali tapti postūmiu peržiūrėti įpročius. Jis dažniausiai skatina užduoti paprastus klausimus:

• ar miegui skiriu pakankamai laiko;
• ar išlaikau raumenų masę ir fizinę jėgą;
• ar mano kraujospūdis, gliukozė ir cholesterolis kontroliuojami;
• ar stresas tapo nuolatine būsena;
• ar pasirinkti pokyčiai iš tiesų duoda naudos.

Vis dėlto nereikėtų vaikytis gražesnio skaičiaus bet kokia kaina. Vienas pakartotinis testas negali tiksliai įrodyti, kad papildas, dieta ar trumpa sveikatingumo programa „atjaunino“ žmogų. Rezultatą gali veikti pasirinktas tyrimo metodas, mėginio rūšis, laboratorijos darbas ir biologiniai svyravimai.

Kuo skiriasi epigenetinis, telomerų ir NAD tyrimas?

Klinikose gali būti siūlomas platesnis telomerų ir NAD tyrimas. Nors visi šie rodikliai siejami su senėjimo biologija, jie nėra tas pats.

Telomeros yra chromosomų galuose esančios struktūros, kurios ląstelėms dalijantis dažnai trumpėja. Jų ilgis tiriamas kaip galimas senėjimo žymuo, tačiau jis skiriasi pagal audinį, paveldimumą ir kitus veiksnius. Trumpesnės telomeros grupiniu lygmeniu siejamos su senėjimu bei kai kuriomis ligomis, tačiau pagal vieną matavimą negalima patikimai nustatyti asmens gyvenimo trukmės.

NAD yra ląstelių energijos apykaitoje ir DNR priežiūros procesuose dalyvaujanti molekulė. Jos kiekio matavimas skamba patraukliai, tačiau kraujo rodiklis nebūtinai tiksliai nusako NAD būklę visuose audiniuose. Naujesnės apžvalgos pažymi, kad duomenys apie NAD mažėjimą žmonėms nėra visiškai nuoseklūs, o klinikinė tokių matavimų vertė dar tikslinama.

Skaičius vertingas tada, kai po jo seka veiksmai

Epigenetinis tyrimas gali suteikti naują atspirties tašką, tačiau prasmingiausias jis tampa tada, kai rezultatus paaiškina sveikatos specialistas. Gražus sertifikatas su biologiniu amžiumi savaime nepakeis savijautos.

Kur kas daugiau pasako tai, ką žmogus daro po tyrimo. Reguliarus judėjimas, jėgos treniruotės, pakankamas miegas, visavertis maistas ir žinomų rizikos veiksnių kontrolė nėra tokie intriguojantys kaip vienas paslaptingas skaičius. Vis dėlto būtent kasdieniai įpročiai turi daugiausia pagrindo kalbant apie ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Ar norėtumėte sužinoti savo biologinį amžių? Greičiausiai taip. Tik verta iš anksto nuspręsti, kad rezultatas taps pokalbio pradžia, o ne etikete, kurią nešiositės likusį gyvenimą.