„Dzūkijos vandenys“ naujienos

Ju­ri­jus Čer­via­kov­skis „Dzū­ki­jos van­de­nų“ di­rek­to­rius

Prieš še­šias­de­šimt me­tų Aly­tu­je įsi­kū­ru­si van­den­tie­ki­nin­kų įmo­nė van­de­nį tie­kė tik ke­lioms įmo­nėms. To­kiu tiks­lu ji bu­vo ir įsteig­ta.

Tuo­met var­gu, ar kaž­kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad ben­dro­vė taip iš­augs, jog ge­ria­muo­ju van­de­niu ga­lės ap­rū­pin­ti vi­są mies­tą. Šian­dien mū­sų tie­kia­mą ge­ros ko­ky­bės ge­ria­mą­jį van­de­nį nau­do­ja 98 pro­cen­tai aly­tiš­kių, be­veik tiek pat ir ki­ta mū­sų tei­kia­ma pa­slau­ga – nuo­te­kų tvar­ky­mu.

Da­bar esa­me di­džiau­sia van­dens tie­ki­mo įmo­nė Aly­taus ap­skri­ty­je.

Iki šiol val­do­me ne­ma­žą da­lį va­di­na­muo­ju so­viet­me­čiu Aly­tu­je pa­sta­ty­tų van­dens ir nuo­te­kų tin­klų, ku­riuos reikia nuolat at­nau­jin­ti bei mo­der­ni­zuo­ti. Tad ne­ver­tė­tų ste­bė­tis, kad ne­re­tai įvyks­ta ava­ri­jos.

Šiuos tin­klus ava­rin­giau­sio­se vie­to­se at­nau­ji­na­me pa­si­nau­do­da­mi eu­ro­pi­nių fon­dų pa­ra­ma, taip pat ski­ria­me ir sa­vo lė­šų.

Džiau­gia­mės, kad pa­vy­ko gau­ti tik­rai ne­ma­žai pi­ni­gų iš eu­ro­pi­nių fon­dų mies­to van­den­tie­kio bei nuo­te­kų ūkiui at­nau­jin­ti. Tai di­de­lis in­dė­lis ir prieš ma­ne bu­vu­sio įmo­nės di­rek­to­riaus.

Be­si­bai­gian­tys me­tai „Dzū­ki­jos van­de­nims“ bu­vo iš­skir­ti­niai tuo, kad žen­gė­me pir­mą žings­nį link ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės. Ga­vę Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mą, nuo­te­kų va­lyk­los te­ri­to­ri­jo­je pra­dė­jo­me sta­ty­ti 1 me­ga­va­to ga­lin­gu­mo sau­lės elek­tri­nę. Ją tu­rė­tu­me įsi­reng­ti iki at­ei­nan­čio pa­va­sa­rio pa­bai­gos. Pra­dė­jus veik­ti elek­tri­nei, pa­si­ga­min­si­me penk­ta­da­lį įmo­nei rei­ka­lin­gos elek­tros ener­gi­jos.

Mū­sų tiks­las – iki 2030 me­tų tap­ti vi­siš­kai ener­ge­tiš­kai ne­pri­klau­so­ma ben­dro­ve nuo da­bar­ti­nių tie­kė­jų. Tu­rė­da­mi to­kį tiks­lą nuo­te­kų va­lyk­lo­je pla­nuo­ja­me pa­si­sta­ty­ti iki 4 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo sau­lės elek­tri­nę.

O di­džiau­sias mū­sų tur­tas – kom­pe­ten­tin­gas ko­lek­ty­vas, ku­riuo pa­si­ti­kime ir ku­ris su­ge­ba ne­pri­ekaiš­tin­gai at­lik­ti pa­ves­tus dar­bus.

Įžen­gę į įmo­nės gy­va­vi­mo sep­tin­tą de­šimt­me­tį ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad esa­me rei­ka­lin­gi aly­tiš­kiams, kad turime galimybę ­siū­ly­ti ge­ros ko­ky­bės ge­ria­mą­jį van­de­nį, kad su­lau­kia­me aukš­tų įver­ti­ni­mų. Ačiū už bu­vi­mą kar­tu ir su­pra­ti­mą.

Aly­tus kas­dien su­nau­do­ja apie 7–8 tūkst. kubinių met­rų šal­to van­dens

„Dzū­ki­jos van­de­nys“ ge­ria­mą­jį van­de­nį Aly­tui tie­kia tik iš po­že­mi­nių šal­ti­nių. Tai la­bai šva­rus van­duo, ne­tu­rin­tis jo­kių są­sa­jų su iš­orės tar­ša, ir la­bai ge­ros ko­ky­bės.

Ta­čiau ja­me na­tū­ra­liai yra daug ge­le­žies. Ką tik iš grę­ži­nių iš­gau­tas van­duo tu­ri vir­ši­jan­čias ne tik ge­le­žies, bet ir šiek tiek amo­nio ir man­ga­no nor­mas.

Ta­čiau iš­va­lius smė­lio fil­truo­se, van­dens ro­dik­liai tam­pa net ke­le­tą kar­tų ge­res­ni nei rei­ka­lau­ja hi­gie­nos nor­mos.

Šiuo me­tu vei­kian­čio­se „Dzū­ki­jos van­de­nų“ van­den­vie­tė­se, esan­čio­se Aly­taus ra­jo­ne, Ra­džiū­nų, Striel­čių, Ku­la­biš­kių kai­muo­se, įreng­tas 41 grę­ži­nys. Iš jų – 25 vei­kian­tys ir nau­do­ja­mi pa­kai­to­mis. Grę­ži­nių gy­lis – nuo maž­daug 30 iki 140 met­rų.

Per pa­rą vi­du­ti­niš­kai iš van­den­vie­čių iš­gau­na­ma 7,6 tūkst. kub. met­rų van­dens. O Aly­tus kas­dien jo su­nau­do­ja apie 7 – 8 tūkst. kub. met­rų.

Van­den­vie­tė­se iš­gau­tas van­duo ke­liau­ja į ati­tin­ka­mą van­den­tie­kio sto­tį. Čia jis aeruo­ja­mas – ša­li­na­mos du­jos ir va­lo­mas fil­truo­se. To­kio pro­ce­so me­tu iki nu­sta­ty­tų nor­mų ša­li­na­mas ge­le­žies, amo­nio ir man­ga­no per­tek­lius. Van­duo dez­in­fe­kuo­ja­mas nat­rio hi­poch­lo­ri­tu.

Iš­va­ly­tas ir var­to­ji­mui pa­ruoš­tas van­duo ke­liau­ja į re­zer­vu­a­rus – jo at­sar­gas re­gu­liuo­ja­mas tal­pyk­las.

Aly­taus rel­je­fas ga­na ne­ly­gus, kai ku­rių vie­to­vių aukš­čio skir­tu­mas svy­ruo­ja iki 100 met­rų. Tad sie­kiant var­to­to­jams už­tik­rin­ti vie­no­dą ir to­ly­gų van­dens tie­ki­mą, mies­to van­den­tie­kio tin­klai su­skirs­ty­ti į aukš­to ir že­mo slė­gio tie­ki­mo zo­nas. Jos vie­na nuo ki­tos at­skir­tos slė­gio re­gu­lia­to­riais. Iš vi­so abie­jo­se zo­no­se įreng­tos 7 van­dens spau­di­mo pa­di­di­ni­mo sto­tys.

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ pa­slau­go­mis – tie­kia­mu ge­ria­muo­ju van­de­niu ir nuo­te­kų tvar­ky­mu nau­do­ja­si dau­giau nei 22 tūkst. aly­tiš­kių bu­tų, per 4 tūkst. in­di­vi­du­a­lių na­mų ir per 650 įmo­nių.

Eks­plo­a­tuo­ja per 200 ki­lo­met­rų van­den­tie­kio tin­klų

Aly­taus van­den­tie­ki­nin­kų įmo­nė da­bar eks­plo­a­tuo­ja 222,3 ki­lo­met­ro van­den­tie­kio tin­klų. Di­džio­ji jų da­lis mies­te pa­klo­ta 1970–1985 me­tais.

Tuo­met nutiesti vamz­dy­nai ne­bu­vo itin ko­ky­biš­ki, jie pa­ga­min­ti iš pa­pras­to ke­taus ar plie­no, o šios me­džia­gos ne­at­spa­rios van­dens ir ki­tiems ap­lin­kos po­vei­kiams.

Tai tu­ri įta­kos tin­klų ava­rin­gu­mui ir jų eks­plo­a­ta­vi­mo iš­lai­doms.

Pa­vyz­džiui, per me­tus van­den­tie­kio tin­kluo­se įvyks­ta vi­du­ti­niš­kai apie 140 ava­ri­jų, iš jų pu­sė – su že­mės ka­si­mo dar­bais.

„Dzū­ki­jos van­de­nys“, siek­da­mi, kad pa­slau­gos bū­tų tei­kia­mos ne­nu­trūks­ta­mai ir ko­ky­biš­kai bei pa­si­nau­do­da­mi eu­ro­pi­nių fon­dų lė­šo­mis, pla­nin­gai re­konst­ruo­ja van­den­tie­kio tin­klus.

Pri­ori­te­tas tei­kia­mas ava­rin­giau­sioms vamz­dy­nų at­kar­poms.

Taip pat nuo­lat vyk­do­ma van­den­tie­kio tin­klų plėt­ra, su­da­rant są­ly­gas vi­siems aly­tiš­kiams tu­rė­ti cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mą šal­tą van­de­nį.

Šiuo me­tu to­kia „Dzū­ki­jos van­de­nų“ pa­slau­ga nau­do­ja­si 98 proc. Aly­taus gy­ven­to­jų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­ma, kad ava­rin­gu­mas van­den­tie­kio tin­kluo­se ėmė ma­žė­ti.

Prie to pri­si­dė­jo ben­dro­vės tu­ri­ma mo­der­ni tech­ni­ka, ku­ria vyk­do­mi plo­vi­mo dar­bai, tin­klų iš­va­ly­mas įver­ti­ni­mas spe­cia­lia diag­nos­ti­ka.

Ūkio – bui­ties nuo­te­kų tin­klų – taip pat per 200 ki­lo­met­rų

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ tei­kia­mai kitai pa­slau­gai – cen­tra­li­zuo­tam ūkio – bui­ties nuo­te­kų su­rin­ki­mui ben­dro­vė Aly­tu­je tu­ri 212 ki­lo­met­rų tin­klų. O šia pa­slau­ga nau­do­ja­si be­veik tiek pat aly­tiš­kių kaip ir cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mu šal­tu van­de­niu – 98 proc.

Di­džio­ji da­lis šių tin­klų yra pa­klo­ta prieš pu­sę am­žiaus. Tad jų ko­ky­bė nė­ra pa­ten­ki­na­ma. Dau­gu­ma vamz­dy­nų yra ke­ra­mi­ki­niai ar­ba gelž­be­to­ni­niai, jie ga­na grei­tai lūž­ta, nė­ra vi­siš­kai san­da­rūs.

Per me­tus nuo­te­kų tin­kluo­se vi­du­ti­niš­kai įvyks­ta 230 ava­ri­jų, ku­rių di­džio­ji da­lis – už­si­kim­ši­mai.

Gau­nant eu­ro­pi­nių fon­dų pa­ra­mą pir­miau­sia re­konst­ruo­ja­mi nuo­te­kų tin­klai ava­rin­giau­sio­se mies­to vie­to­se.

Pa­vir­ši­nių ar­ba lie­taus nuo­te­kų tin­klų – 144 ki­lo­met­rai

Tiek šių tin­klų mies­te eks­plo­a­tuo­ja „Dzū­ki­jos van­de­nys“. Tai­po­gi val­do 8 lie­taus nuo­te­kų va­lyk­las, įreng­tas įvai­rio­se Aly­taus mies­to vie­to­se.

Pa­vir­ši­nės ir dre­na­ži­nės van­dens nuo­te­kos Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je su­ren­ka­mos iš dau­giau kaip 800 hek­ta­rų plo­to. Di­džio­ji da­lis – 72 proc. šių nuo­te­kų yra iš gy­ve­na­mų­jų te­ri­to­ri­jų ir gat­vių.

Su­rink­tos pa­vir­ši­nės nuo­te­kos pa­ša­li­na­mos į Ne­mu­ną per 19 iš­leis­tu­vų.

Kaip ir ki­ti tin­klai pas­ta­rie­ji nė­ra ko­ky­biš­ki, dau­gu­ma jų pa­ga­min­ti iš gelž­be­to­nio ar­ba as­bo­ce­men­ti­niai.

Kai kur vamz­dy­nų sker­sme­nys yra per di­de­li, at­ski­ro­se vie­to­se prie­šin­gai – per ma­ži, tad liū­čių me­tu pa­tvins­ta gat­vės.

Nuo­te­kų va­lyk­la

Aly­taus van­den­tie­ki­nin­kų įmo­nė eks­plo­a­tuo­ja 49 nuo­te­kų siur­bli­nes, ku­rio­mis jos nu­krei­pia­mos į mies­to nuo­te­kų va­lyk­lą.

Pa­grin­di­nės nuo­te­kų siur­bli­nės yra Upe­lio ir Vil­ties gat­vė­se. Čia per­pum­puo­ja­ma apie 90 proc. vi­sų mies­to nuo­te­kų.

Nuo­te­kų va­lyk­lo­je jos pir­miau­sia pa­ten­ka į stam­bių neš­me­nų so­din­tu­vą, kur gro­to­se ir smė­lia­gau­dė­se at­ski­ria­mos stam­bios me­džia­gos, pa­vyz­džiui, žvy­ras, smė­lis ar rie­ba­lai.

Po to nuo­te­kos ke­liau­ja į bio­lo­gi­nio va­ly­mo įren­gi­nius. Bio­lo­gi­nis jų ap­do­ro­ji­mas vyks­ta veik­lio­jo dum­blo bio­re­ak­to­riuo­se ir vė­liau pa­ten­ka į ant­ri­nius nu­so­din­tu­vus. Juo­se, su­lė­tė­jus van­dens srau­tui, nu­si­sto­vi ir nu­sė­da veik­lu­sis dum­blas.

Iš­va­ly­tos nuo­te­kos nuo­lat tik­ri­na­mos, ar ati­tin­ka ben­dro­vės Tar­šos lei­di­me nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, ir iš­lei­džia­mos į Ne­mu­no upę.

Va­ly­mo įren­gi­niuo­se su­si­da­ran­tis dum­blas ap­do­ro­ja­mas ana­e­ro­bi­niu bū­du – pū­do­mas ir iš­džio­vi­na­mas aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je. Po šių pro­ce­sų gau­na­mos gra­nu­lės ga­li bū­ti nau­do­ja­mos kaip trą­ša ar­ba de­gi­na­mos kie­to ku­ro ka­ti­luo­se.

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ nuo­te­kų va­lyk­la pa­gal iš­va­ly­mo ro­dik­lius ati­tin­ka ša­lies ir Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus. Jo­je įdieg­tas ir bio­ge­nų – azo­to ir fos­fo­ro ša­li­ni­mas.

Va­lyk­los pa­jė­gu­mas – 33 tūkst. kub. met­rų iš­va­ly­tų nuo­te­kų per pa­rą. Ji tu­ri dvi me­cha­ni­nio ir bio­lo­gi­nio va­ly­mo li­ni­jas.

Ka­dan­gi nuo­te­kų kie­kiai ge­ro­kai su­ma­žė­ję – per pa­rą iš­va­lo­ma 10 tūkst. kub. met­rų nuo­te­kų, šiuo me­tu eks­plo­a­tuo­ja­ma vie­na li­ni­ja.

Pas­ku­ti­nį­kart va­lyk­los re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ta­vi­mo dar­bai bu­vo vyk­do­mi 1991–1995 me­tais, kai van­dens su­var­to­ji­mas Aly­tu­je, o tuo pa­čiu ir iš­lei­džia­mų nuo­te­kų kie­kiai, bu­vo dau­giau nei tris kar­tus di­des­ni pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu. O pas­ku­ti­nį­kart nuo­te­kų va­lyk­la re­konst­ruo­ta ir iš­plės­ta 1998–1999 me­tais.

Van­dens tie­ki­mo Aly­tu­je iš­ta­kos

„... Upė mies­te­lė­nams tar­na­vo kaip van­den­tie­kis ir ka­na­li­za­ci­ja”, – ra­šo­ma lei­di­ny­je „Dzū­ki­jos van­de­nys. Is­to­ri­ja ir da­bar­tis“.

Pir­mo­ji van­den­tie­kio li­ni­ja nu­ties­ta XIX am­žiu­je, ku­riant Aly­taus, kaip for­ti­fi­kuo­to ka­ri­nio pa­sie­nio mies­te­lio, in­fra­struk­tū­rą. Van­duo bu­vo rei­ka­lin­gas ge­le­žin­ke­liu va­ži­nė­ju­sių gar­ve­žių ga­ro va­rik­liams. Ne­mu­no pa­kran­tė­je pa­sta­ty­ta van­dens siur­bli­nė, o iki pat Aly­taus ge­le­žin­ke­lio sto­ties nu­si­drie­kė van­den­tie­kio li­ni­ja.

Pir­mo­ji van­den­tie­kio or­ga­ni­za­ci­ja Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pra­dė­jo kur­tis XX a. vi­du­ry­je. Kaip van­den­tie­ki­nin­kų kro­ni­ko­je, rašytoje 1957–1982 m., tvirti­no jų metraštininkas Ju­lius Pra­ne­vi­čius, at­si­ra­do ben­dro nau­do­ji­mo šu­li­niai, ran­ki­nės van­dens ko­lo­nė­lės.

Po­že­mi­nio ge­ria­mo­jo van­dens pa­ieš­kos Aly­tu­je vy­ko 1957–1959 m., žval­go­mie­ji eks­plo­a­ta­ci­niai grę­ži­niai bu­vo at­lik­ti Vidz­gi­rio miš­ke.  

Van­den­tie­kio po­rei­kis Aly­tu­je pa­didėjo, kai 1963 m. jis ta­po re­gio­ni­niu Pie­tų Lie­tu­vos pra­mo­nės cen­tru. Prieš tai van­dens rei­kėjo ne­ dau­g kam – 1957 m. svies­to ga­myk­lai, 1958 m. li­nų fab­ri­kui (da­bar „Ali­ta“), 1960 m. ma­ši­nų ga­myk­lai („Ast­ra“), 1961 m. res­to­ra­nui ir uni­ver­sa­li­nei par­duo­tu­vei („Ne­mu­nas“), naf­tos ba­zei ir Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­nui.

1973 m. įsteig­us Aly­taus te­ri­to­ri­nę van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos val­dy­bą, ji rū­pi­no­si ne tik aly­tiš­kių, ta­čiau ir Laz­di­jų, vė­liau – Dau­gų, Sim­no mies­tų van­den­tie­kiu bei ka­na­li­za­ci­ja.

1998 m. vanduo tiekiamas ir nuotekos tvarkomos tik Aly­tuje.

Gy­ven­to­jų skai­čiui iš­au­gus pen­kis­kart ir Aly­tui 1977 m. ta­pus res­pub­li­ki­nio pa­val­du­mo mies­tu, atsirado van­dens ūkio plėt­ros poreikis.

2002 m. at­nau­jin­ta ge­ria­mo­jo van­dens dez­in­fe­ka­vi­mo sis­te­ma – at­si­sa­ky­ta skys­to chlo­ro.

2005 m. pra­dė­ti įren­gi­nė­ti ir eks­plo­a­tuo­ti van­dens ap­skai­tos prie­tai­sai dau­gia­bu­čių na­mų bu­tuo­se.

2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga pra­dėta teikti Alytaus rajono Mi­klusėnų gyvenvietei, esan­čiai Dzūkijos sostinės kaimynystėje.

_____________________________________________________

„Dzūkijos vandenys“ yra Alytaus miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė, ku­rioje šiai savivaldybei pri­klauso beveik visos akcijos.

Dabar vandentiekininkų įmonė tu­ri per 130 dar­buo­to­jų.

„Dzūkijos vandenų“ naujienas parengė

Darius Babijonas, Rasa Lukšienė ir Alma Mosteikaitė