In­drė Anan­kai­tė: „Aly­tu­je man no­ri­si, kad kon­cer­tas nie­ka­da ne­si­baig­tų“

– In­dre, tur­būt pui­kiai esa­te pa­žįs­ta­ma dau­ge­liui aly­tiš­kių, jus esa­me gir­dė­ję įvai­raus žan­ro kon­cer­tuo­se, ma­to­me ir di­džio­sio­se ša­lies sce­nos, Eu­ro­vi­zi­jos at­ran­ko­je. O ko­kie jaus­mai ap­lan­ko, ka­da ži­no­te, jog dai­nuo­si­te gim­ti­nė­je?

– Kon­cer­tuo­ti sa­vo gim­ta­ja­me mies­te vi­suo­met yra la­bai ge­ra ir jaut­ru. Su ne­kan­tru­mu lau­kiu pa­si­ro­dy­mų Aly­tu­je ne tik dėl to, kad pa­vyks­ta pa­si­ma­ty­ti su sa­vo šei­ma, ma­ma ir tė­čiu, bet ir to­dėl, kad su­tin­ku daug pa­žįs­ta­mų žmo­nių, ku­riuos vi­suo­met ge­ra ap­ka­bin­ti po kon­cer­to. At­ei­na ma­no bu­vę mo­ky­to­jai, drau­gai, kla­sio­kai, jų tė­vai –  ir tuo­met šir­dis pla­ka dar stip­riau, nes at­sa­ko­my­bė at­ro­do dar pa­di­dė­ja. Aky­se vi­suo­met bū­na džiaugs­mo aša­ros ir man no­ri­si, kad kon­cer­tas nie­ka­da ne­si­baig­tų.

– Pri­sta­ty­ki­te trum­pai gru­pę „Il sen­so“, kiek lai­ko jau esa­te su­si­bū­rę, ko­kio­mis ver­ty­bė­mis va­do­vau­ja­tės?

– Gru­pė „Il sen­so“ yra ope­ros so­lis­tų kvar­te­tas, ku­ria­me su­si­jun­gia ke­tu­ri iš­skir­ti­niai bal­sai, kiek­vie­nas su sa­vo uni­ka­liu ža­ve­siu. Gru­pė pa­si­žy­mi in­di­vi­du­a­liais ta­len­tais bei har­mo­nin­ga bal­sų der­mės kom­bi­na­ci­ja, ku­rios re­zul­ta­tas – įspū­din­gas mu­zi­ki­nis po­tvy­nis. Vi­si ke­tu­ri at­li­kė­jai yra ne tik ko­le­gos sce­no­je, bet ir drau­gai gy­ve­ni­me. Su­kū­rė­me gru­pę 2020-ai­siais, ka­ran­ti­no me­tu, kai vi­sas gy­ve­ni­mas, o ypač mu­zi­ki­nis, bu­vo su­sto­jęs. O mes ne­no­rė­jo­me su­sto­ti. No­rė­jo­me ir to­liau dai­nuo­ti bei skleis­ti mu­zi­kos gro­žį. Ir at­ro­do, kad mums tai pa­vy­ko. „Il sen­so“ ver­čiant iš ita­lų kal­bos reiš­kia „pras­mė“. Mū­sų di­džiau­sias tiks­las ir ver­ty­bė – sa­vo mu­zi­ką at­lik­ti pra­smin­gai ir ne­pa­lik­ti abe­jin­gų.

– Šie­met sa­vo kon­cer­tu nu­džiu­gin­si­te ir Dai­na­vos ša­lies mu­zi­kos fes­ti­va­lio klau­sy­to­jus. Pain­tri­guo­ki­te aly­tiš­kius bei mies­to sve­čius, ko­dėl ver­ta at­ei­ti į šį „Il sen­so“ kon­cer­tą?

– Jau la­bai grei­tai at­vyk­si­me į Aly­tų. Tai bus pir­ma­sis gru­pės kon­cer­tas Aly­tu­je, ku­rio ypač aš la­bai lau­kiu. Esa­me kon­cer­ta­vę vi­so­je Lie­tu­vo­je, net ir už At­lan­to, o štai Aly­tu­je vi­siems ke­tu­riems dar ne­te­ko sto­vė­ti vie­no­je sce­no­je. „Il sen­so“ kon­cer­te iš­gir­si­te pa­čias gra­žiau­sias dai­nas, ku­rios bus ne tik la­bai jaut­rios, bet ir kvies žiū­ro­vus šiek tiek pa­ju­dė­ti, pa­dai­nuo­ti kar­tu su mu­mis. Vi­suo­met la­bai šil­tai ir nuo­šir­džiai ve­da­me sa­vo kon­cer­tus, pa­sa­ko­ja­me žiū­ro­vams apie skam­ban­čius kū­ri­nius, apie pa­čią gru­pę. Ne­trūks­ta juo­ko ir ge­ros nuo­tai­kos. Staig­me­nų, esu tik­ra, ne­truks ir Dai­na­vos ša­lies mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­to me­tu. Ar ver­ta ap­si­lan­ky­ti mū­sų kon­cer­te? Tik­rai taip. Yra sa­ko­ma, kad ge­riau vie­ną kar­tą pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis, nei 10 kar­tų iš­girs­ti apie tai iš ki­tų žmo­nių lū­pų.

– Ma­to­me, kad „Il sen­so“ tam­pa ne tik ži­no­mes­nė, bet ir ima­si vis įdo­mes­nių iš­šū­kių, gal iš­duo­si­te, ko­kie to­les­ni gru­pės pla­nai? Ar nu­si­ma­to dar­bin­ga va­sa­ra?

– Gru­pė „Il sen­so“ prieš sa­vai­tę Pa­lan­gos kon­cer­tų sa­lė­je kar­tu su Plun­gės sim­fo­ni­niu or­kest­ru už­bai­gė sa­vo kon­cer­ti­nį tu­rą po Lie­tu­vą. Tai bu­vo pats nuo­sta­biau­sias lai­kas. Šią va­sa­rą taip pat tu­ri­me su­pla­nuo­tų kon­cer­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ru­de­nį lau­kia net 10 kon­cer­tų kar­tu su or­kest­ru. Esa­me lai­min­gi, kad pub­li­ka mus my­li. Ma­to­me, kaip šil­tai mus pri­ima klau­sy­to­jai kiek­vie­no pa­si­ro­dy­mo me­tu. Esa­me dėl Jū­sų ir su Ju­mis. At­ei­ki­te su mu­mis su­si­tik­ti bir­že­lio 26 die­ną Aly­tu­je. Mes la­bai Jū­sų lauk­si­me.

Gru­pės „Il sen­so“ kon­cer­tas – bir­že­lio 26 d., tre­čia­die­nį, 19 val. Aly­taus mies­to te­at­re. 

Bi­lie­tai pla­ti­na­mi čia. Dau­giau in­for­ma­ci­jos ra­si­te https://dai­na­va­fest.lt/