Dominyka Mikštaitė: Tibeto ir Vakarų Medicinos Draugystė (0)

nuotrauka
Dominyka Mikštaitė įkūrė prekinį ženklą pavadinimu artumè, sėkmingai sujungdama Tibeto ir Vakarų medicinos sveikatinimo metodus bei praktikas tam, kad padėtų žmonėms išvengti ligų, kartu išsaugotų bei puoselėtų ilgaamžiškumą ir vidinę laimę.

- Dominyka, papasakok mums apie save ir savo gyvenimo būdą.

- Jau kelerius metus kuriu savo gyvenimo projektą – artumè. Dabar džiaugiuosi kasdien teikdama žmonėms savo pagalbą, - padedu subalansuoti gyvenimą tuo pačiu būdu, kuriuo mane išmokė Tibeto medicina ir ją praktikuojantys. Vadovaudamasi budizmo išmintimi, aš klausausi, ką man sako patys žmonės ir jų kūnas, rūpinuosi ir pakviečiu juos į kompleksinę sveikatinimo terapijos sesiją. Aš kalbuosi su jais apie jų kasdienius darbus ir fizinį aktyvumą. Išorinės procedūros, praktikos, taikomos atsižvelgiant į konkrečius asmenybės tipus ir asmeninius poreikius. Nepaisant kiekvieno atvejo išskirtinumo, aš laikausi holistinio požiūrio ir siekiu žmones supažindinti su kūno, proto ir dvasios pusiausvyros idėja. 

Žinoma, ši harmonija gali būti pasiekiama tik tuomet, kai pats žmogus nori pagerinti savo savijautą. Tačiau Tibeto medicina yra tik viena medalio pusė, kadangi kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje šį požiūrį, mąstymo būdą derinu su Vakarų medicinos praktikomis. 

2021 metais prisijungiau ir pradėjau dirbti Lietuvos masažuotojų asociacijoje ir šiais metais laikysiu egzaminus gydomųjų masažų kvalifikacijai įgyti pagal Vakarų medicinos ir Europos sąjungos sistemines normas. Šiek tiek liūdina šalyje veikianti masažų atlikimo sistema kol kas leidžianti šiuos masažus atlikti tik reabilitacijos įstaigose. Siekiu, kad masažų naudą pajustų ir tie, kurie iš gydytojų dar nėra išgirdę medicininių diagnozių, kurie nori pagerinti savo gyvenimo kokybę, rasti vidinę ramybę. Manau, kad mes visi esame susiję vieni su kitais, tad tiek Vakarų, tiek Tibeto medicina padeda man dalintis švariomis ir protingomis mintimis.

- Nuostabu girdėti tave taip aistringai ir jautriai kalbant apie pagalbą kitiems. Pataisyk mane, jei klystu, bet tam reikalingos žinios neatsirado, o aistra padėti neužsidegė akimirksniu, ar ne?

- Tiesa. Vaikystėje buvau toks vaikas, kuriam itin patiko leisti laiką gamtoje, basomis. Jausti, užuosti matyti ir suprasti augalų ir gyvūnų karalystes. Tada save vadinau „agrastų vaiku,“ atrodo, kad visą tą laiką ir praleidau klaidžiodama po miškus ir pievas. Deja, sulaukus paauglystės gamtą nugalėjo noras būti mieste ir kuo daugiau bendrauti su kitais žmonėmis. Tada greitai pamiršau tikrąją save: aš nebuvau savimi, nežinojau, kuo norėčiau būti, nesugebėjau atskirti savęs nuo kitų. Negalėjau įsiklausyti į tai, ką sako mano kūnas ir protas, o jeigu ir girdėdavau, nekreipdavau dėmesio ir melavau sau, jog tai, ką jaučiu, nesiskaito, tad ir dėmesio į tai kreipti nereikia. Man tai buvo labai tamsūs laikai, bet per juos atradau daugybę knygų apie žmogaus galimybę siekti sąmoningumo. Mane nuoširdžiai stebino perskaitomos mintys, tačiau kylančius impulsus slopindavau ir laikiau tik sau, nedrįsau pasidalinti jais su kuo nors kitu, o ypač su draugais.

Baigusi vidurinę mokyklą persikėliau gyventi ir studijuoti į sostinę, bet sunkumai niekur nedingo, buvo dar gilesni ir skaudesni. Netrukus pasirodė ir specifiniai simptomai, o vėliau ir psichinių sutrikimų diagnozės. Žinoma, bandžiau sau padėti ir pagalbos ieškojau Vakarų medicinoje, tačiau tai nebuvo itin naudinga, veikiau padėjo tik trumpam. Vaistai ir įvairios tabletės kurį laiką vertė mane jaustis geriau, bet aš vistiek jaučiau nuoširdaus pokalbio trūkumą, negalėjau laisvai ir drąsiai kalbėti apie tai, ką tuo metu išgyvenau. Pradėjau savęs klausinėti, kas su manimi negerai, kodėl patirti simptomai mano asmenybei ir savijautai paliko tokius gilius pėdsakus. Gilinausi toliau ir atradau budizmą, Tibeto mediciną bei holistinį požiūrį į žmogų, kuris neneigė Vakarų medicinos naudos, bet leido suprasti, kad vien jos – negana. Jauniems žmonėms, kurie dar nespėjo suvokti savęs pačių, psichines problemas įveikti dar sunkiau, jeigu nėra su kuo pasikalbėti. Tad, visus mielai kviečiu susipažinti su mūsų visuomenėje esančiais pagalbos įrankiais, drąsiai kreiptis į specialistus - mes esame tam, kad jums padėti. 

„Kas gali būti geriau nei gyvenimas gamtos apsuptyje, galimybė nubusti ryte girdint paukščių čiulbesį, po saldaus miego išgeriama stiklinė šilto vandens ir nuolankus ėjimas išsimaudyti vasariškame vandens telkinyje, ir visa tai – penktą valandą ryto?“

- Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios dabar turi kitokį ryšį su savimi ir kiekvieną dieną esi dar labiau laimingesnė nei vakar?

- Na, taip. Budizmas ir Tibeto medicina skatina kiekvieną atrasti savitą priežasčių ir pasekmių dėsnį: randi priežastis, dėl kurių patiri tam tikrus dalykus, ir pagerini situaciją tuos dirgiklius pašalinęs. Žinoma, tam reikia būti arti savęs, klausyti ir mylėti. Manau, kad meilė sau susideda iš daugybės skirtingų dalių, tačiau pagrindiniai yra du veidai, vienas tarsi mamos meilė savo vaikams. Kitas meilės sau veidas – tai tėtis, kuris meilę savo vaikams išreiškia mokydamas juos gyvenimiškų įgūdžių. Mamos meilė - altruistiškai priimti tikrąjį save, nesvarbu, koks esi šiandien. Tėčio meilė - gebėjimas ieškoti sau palankių sprendimų, mokėjimas prisitaikyti ir gyventi pilnavertiškai. Mylėti save, atskleisti kūrybinį, loginį potencialą, kurie moko mus klausytis savo kūno, minčių, emocijų ir jausmų.  Manau, kad kai vienas iš veidų yra užmirštamas ar iškeliamas per daug, mes prarandame pusiausvyrą ir atrodo, kad viskas, ką iki šiol sukūrėme, griūva. Tuomet derėtų savęs paklausti, ką tai bando mums pasakyti? Paprastai atsiskleidžia nemalonios emocijos, kurios padeda suprasti, kad jų pripažinimas yra pirmasis žingsnis problemų sprendimo link.  Tai atveria mums kelią į malonesnį, džiaugsmingesnį ir sveikesnį gyvenimą.

- Kuo meilė sau skiriasi nuo meilės kitiems, santykių su kitais žmonėmis kūrimo ir puoselėjimo?

- Meilė kitiems priklauso nuo to, ar gebame mylėti save. Kai įsiklausome, tobulėjame ne tik vertybiškai, - tuomet mes auginame meilės vaisius ir galime jais pasidalinti su kitais žmonėmis. Bet kokiu atveju mes stipriai paveikiame vienas kitą, tačiau svarbiausia - išsigryninti prioritetus savyje, o tik vėliau jais dalintis. Meilė kitiems yra kur kas mažiau intymesnė nei meilė sau. Santykiuose naudinga palikti pakankamai vietos abiejų žmonių augimui ir asmeninių sprendimų priėmimui. Tam reikia sukurti erdvę tarp dviejų. 

- Ar tie patys žodžiai tinka apibūdinti ir santykius su žmonėmis, kuriems padedi?

- Taip, jeigu žmonės nebūtų tokie jautrūs, čia ir dabar, tikriausiai, nebūtų ir manęs. artumè reiškia buvimą arti kitų. Mano gyvenimo būdas neatsiejamai susipynęs su profesiniu keliu. Padėti kitiems reiškia atsakingumą, man patinka gyventi aktyvų gyvenimą ir laikas nuo laiko išgyventi pasikeitimus. Man patinka, kai nereikia skaičiuoti gyvenimo „nuo pirmadienio iki penktadienio.“ Esu laiminga, jog kažkada išdrįsau ieškoti sudėtingų atsakymų, nes būtent jie leido man atrasti ryšį su kitais. Visi žmonės, kuriuos sutikau savo kelyje, sukūrė mane tokią, kokia esu šiandien. Kai padedu kitiems kurti save, aš atiduodu visą save ir palieku bet kokias egoistines mintis už durų. Prieš mane yra žmogus, kuriam savo rankomis padedu rasti erdvę sielai, protui, kūnui, padedu jiems jaustis saugiems. Kaskart dėkoju, kad žmonės pasitiki manimi, vedančia juos į intymią kelionę – savęs priėmimą, meilę, sveikatą, laimę. Turėdama galimybę rinktis, renkuosi suteikti jiems malonumą, vedantį į gilų savęs pažinimą. Neketinu nutraukti savo misijos ar kitaip užgniaužti aistros. Girdžiu klientus sakant, kad artumè kūno procedūros juos veikia raminančiai, veda į harmoningą gyvenimą, sukuria saugią erdvę, kurioje jie jaučiasi savimi. Nebūtų protinga sustoti, tad vienintelis kelias – pirmyn. 

- Papasakok, kokius metodus kadaise naudojai padėti sau, kuriuos dabar naudoji tam, kad padėtum kitiems?

- Kitam žmogui galiu padėti tik tuo atveju, jeigu jis pats nori išgyventi tuos pokyčius. Iš pradžių prašau žmogaus, kad pirmajai konsultacijai negailėtų laisvo laiko ir niekur neskubėtų, nes kitaip rizikuosime viso proceso sėkme. Susitinkame akis į akį, geriame natūralių džiovintų žolelių arbatą, kalbamės apie žmogaus jausmus, emocijas ir kūno siunčiamus signalus. Vėliau pradedame rimtesnį darbą su žmogaus kūnu. Vieni tai vadina masažu, kiti – kūno procedūra, tačiau man tai yra viso organizmo „restartas,“ perprogramavimas. Po kūno procedūros liekame aptarti naujai kylančių emocijų ir jausmų, o kad procesas nenutrūktų, patariu, kaip jį tęsti namuose. Teikiu klientams įvairių žolelių arbatas, hidrolatus ir fitolius, tam, kad terapijos metu juos lydėję skonis ir kvapai aplankytų ir po procedūros. Tai leidžia savotiškai atsukti laiką ir grįžti į tą patį momentą, net jei nesu šalia jų.

- Kokius svarbiausius patarimus duodi žmonėms, siekiantiems pagalbos? Gal gali pasidalinti jais su mūsų skaitytojais?

- Aš esu iš tų žmonių, kurie prieš rekomenduodami kažką kitiems, turi išbandyti patys. Nors mano dinamiška asmenybė neleidžia ilgą laiką laikytis tos pačios praktikos, kai kurios taisyklės niekada neturi būti keičiamos. Gamta, saulė ir vanduo yra tie trys dalykai, kurie amžiais padėjo žmonėms pagerinti savo savijautą ir įgauti energijos. Vienas pastoviausių gamtos dėsnių yra jos nepastovumas, - tiek Vakarų medicinos žinios, tiek Tibeto medicinos tradicijos sako, kad metų laikai daro įtaką mūsų sveikatai. Turime atkreipti dėmesį į sezoninius pokyčius ir atitinkamai keisti savo kasdienes praktikas. Kadangi gyvename šaltesniame klimate, turime vartoti riebesnį ir šiltesnį maistą, kuris neleistų mums sušalti, susirgti ir suteiktų daugiau energijos. Po kiekvieno valgio derėtų išgerti stiklinę šilto vandens, kurį galime pagardinti šaukšteliu medaus ar imbieru – tai padeda palaikyti sveikesnę ir subalansuotą virškinimo sistemą, ypač skrandį.

Be to, šaltuoju metų periodu mums labai trūksta saulės, o kartu ir vitamino D, todėl greičiau pavargstame, dažniau patiriame ekstremalius nuotaikų svyravimus. Pirtis ir šilto aliejaus masažai puikiai atpalaiduoja ir nuramina centrinę nervų sistemą, pagerina imuninę sistemą ir užtikrina, kad visi kūno organai veiktų pusiausvyroje. Prisiminkime tinkamai apsirengti, žiemą dėvėkime šaliką, kepurę, pirštines ir šiltas vilnones kojines. Gamta yra vienas reikšmingiausių mūsų savijautos elementų – net pats trumpiausias pasivaikščiojimas gryname ore gerina širdies darbą, prisideda prie kraujotakos ir limfinės sistemos aktyvinimo. Buvimas gamtoje leidžia mums kvėpuoti laisviau ir aprūpina smegenis deguonimi, todėl po pasivaikščiojimų ar kitų veiklų lauke jaučiamės atsipalaidavę ir turime naujų idėjų ar bent taikesnę nuotaiką. Taip pat turime prisiminti miegą! – kiekvieną naktį nuo 22 val. iki 2 val. atsinaujina už augimą atsakingi mūsų kūno hormonai, tad miegas tuo metu yra pats produktyviausias. Stenkimės laikytis miego tvarkaraščio ir kiekvieną naktį miegokime tiek, kiek jaučiame, kad reikia – pabudę ryte akimirksniu jausimės stipresni, mažiau įsitempę, turėsime daugiau energijos rūpintis savimi ir kitais.


 

Kalbėjosi Kotryna Grušauskaitė

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.