„Didelio nederlingumo“ žemėse ūkininkaujanti Drobnių šeima

Juozas kartu su sūnumi Roku ūkininkauja 300 ha žemėse, kurios, agronomų terminais tariant, „yra didelio nederlingumo“. Tokios nederlingos žemės Lietuvoje sudaro apie 43 proc. visų mūsų šalies žemės ūkio naudmenų, čia ūkininkauja kelios dešimtys tūkstančių žemdirbių, tačiau, anot J. Drobnio, išskirtinės paramos iš valdžios negauna.

Ar apsimoka tokiose žemėse braukti prakaitą? Juozas šypsosi ir pasakoja, kad kitaip jau jų šeimoje niekada ir nebus. Drobnių kartos keičiasi, o laukuose kasmet žaliuoja gerai peržiemoję kviečiai, sėjami ir kvietrugiai, rapsai, žirniai, pupos – griežtai laikomasi sėjomainos, kad kviečio grūdas į tą pačią žemę sugrįžtų tik po penkerių metų.

„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mano tėvukas Juozas buvo vienas pirmųjų Alytaus rajono ūkininkų. Iš jo ūkininkavimo verslą perėmiau aš, o šiandien kartu su manimi ūkininkauja sūnus Rokas. Dievas duos, jis į namus perves marčią, tad Drobnių ūkis toliau klestės“, – šypsodamasis pasakojo Juozas Drobnys.

Anot jo, gal sūnaus iniciatyva į ūkį sugrįš ir gyvulininkystė, nes anksčiau ūkininkai laikė ir galvijus, ir avis. J. Drobnys neslepia ir pajamų, kurios lieka atskaičiavus visas sėjos, laukų priežiūros, kūlimo ir derliaus realizavimo darbų išliadas.

Kiekvienas hektaras uždirba apie pustrečio šimto eurų, tačiau šie pinigai į ūkį atkeliauja kaip valstybės parama. Uždirbtų gal ir daugiau, bet šiame krašte menka grūdų supirkėjų konkurencija, be to, ir nuolatinės sausros suryja daug derliaus. „Būna dienų, kai lyja Alytuje, lietus krapnoja Merkinės apylinkėse, o Raitininkuose – nė lašo“, – apmaudo neslepia Juozas.

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (32/14092).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas