De­ry­bų bet ko­kia kai­na (0)

Ry­tas Sta­se­lis
nuotr.
Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ser­ge­jus Šoi­gu sa­vai­tės pra­džio­je te­le­fo­nu skam­bi­no kai ku­riems sa­vo ko­le­goms Va­ka­ruo­se. Įspė­da­mas apie uk­rai­nie­čių ta­ria­mai ren­gia­mą pro­vo­ka­ci­ją, sprog­di­nant „pur­vi­ną­ją“ ato­mi­nę bom­bą. Bu­vo man­da­giai iš­klau­sy­tas ir, at­ro­do, gra­žia for­ma pa­siųs­tas.

Po šių po­kal­bių nė vie­na Va­ka­rų ša­lis ne­si­ė­mė skelb­ti aliar­mo, nes p. Šoi­gu įspė­ji­mų kai­na čia yra ži­no­ma. Anks­čiau Ru­si­ja mė­gi­no me­lu dangs­ty­ti sa­vo im­pe­ri­nes am­bi­ci­jas ir dėl jų pra­dė­tą ka­rą, kiek vė­liau in­ten­sy­viai „ty­rė“ ben­drų JAV ir Uk­rai­nos spe­cia­lių­jų la­bo­ra­to­ri­jų veik­lą bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­gos ša­ly­je. Be­je, „ra­do“, kad to­se įstai­go­se bu­vo ku­ria­mi gy­vi or­ga­niz­mai, ge­ban­tys ke­lių tūks­tan­čių ki­lo­met­rų at­stu­mu per­neš­ti žmo­nėms pa­vo­jin­gus už­kra­tus. Ne­aiš­ku tik bu­vo, kas tai per gy­viai ir kas tai per or­ga­niz­mai. Tar­si šikš­nos­par­niai, tar­si skė­riai. O gal vie­ni ki­tų hib­ri­dai.

Blai­viai mąs­tan­tys žmo­nės iš to­kių sig­na­lų tie­siog juo­kė­si. Nors rei­ka­lai bu­vo rim­ti. Mask­va vi­so­kiais, net pa­čiais be­pro­tiš­kiau­siais, bū­dais sie­kia su­ma­žin­ti Va­ka­rų pa­ra­mą Uk­rai­nai ka­ro me­tu ir dis­kre­di­tuo­ti šią ša­lį Va­ka­rų ša­lių vi­suo­me­nės aky­se. Ima­ma­si ge­rai pa­tik­rin­tų bū­dų, to­kių, ku­rie kaž­ka­da jau vei­kė Va­ka­ruo­se.

Ke­lios ava­ri­jos, ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai bran­duo­li­nių tech­no­lo­gi­jų ob­jek­tuo­se pra­ėju­sio­jo am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je Va­ka­ruo­se su­kė­lė apo­ka­lip­ti­nės „go­dzi­lų“ kul­tū­ros fe­no­me­ną (pir­miau­sia ki­ne­ma­tog­ra­fe), o po­li­ti­ko­je pa­dė­jo už­gim­ti ža­lių­jų or­ga­ni­za­ci­joms.

„Pur­vi­nų­jų“ bran­duo­li­nių už­tai­sų tech­no­lo­gi­jos gy­ny­bos pra­mo­nė­je bu­vo vys­to­mos prieš 60–70 me­tų, ta­čiau ka­ro pra­mo­nė jų at­si­sa­kė dėl men­ko efek­ty­vu­mo. Tai už­tai­sas, ku­rio tu­ri­nys – bran­duo­li­nės at­lie­kos ir sprog­me­nys. Ka­da sprog­me­nys tie­siog iš­bars­to ra­dio­ak­ty­vias at­lie­kas į ap­lin­ką ir ją už­ter­šia, ta­čiau ne­su­ke­lia gran­di­ni­nės bran­duo­li­nės re­ak­ci­jos ir spro­gi­mo. Ki­taip ta­riant, to­kia tech­no­lo­gi­ja ga­lė­tų bū­ti skir­ta il­gam už­terš­ti ap­lin­ką, ta­čiau ne­tu­rė­tų ap­čiuo­mes­nės reikš­mės kon­kre­čia­me mū­šio lau­ke.

Po­no Šoi­gu in­ten­ci­jos – su­pran­ta­mos. Nes Uk­rai­na tu­ri ne tik leng­vai pri­ei­na­mų bran­duo­li­nių me­džia­gų, bet ir ato­mi­nė­se elek­tri­nė­se pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro ka­pi­ny­nus, ku­riuo­se ši­to „ge­ro“ – per akis.

Pa­sa­kos apie Uk­rai­nos ruo­šia­mą pro­vo­ka­ci­ją su pur­vi­ną­ja ato­mi­ne bom­ba, Krem­liaus po­žiū­riu, tik­riau­siai tu­rė­tų at­kur­ti se­ną­sias Va­ka­rų re­ak­ci­jas. Tik pro­ble­ma ta, kad Mask­va yra to­kiu sun­kiai su­vo­kia­mu ly­giu ap­si­me­la­vu­si, kad į pa­na­šius už­kei­ki­mus čia nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio.

Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ap­lin­kos pa­rei­gū­nai ši­taip ne­ria­si iš kai­lio, siek­da­mi bent trum­pam su­stab­dy­ti sa­vo pra­dė­tą ka­rą ir im­tis de­ry­bų. Su Uk­rai­na ar­ba dar ge­riau – Va­ka­rais. Ide­a­liu po­žiū­riu – tie­siai su ame­ri­kie­čiais. Kad vėl su­si­tar­tų dėl pa­sau­lio pa­da­li­ji­mo į įta­kos sfe­ras. Pa­na­šiai, kaip bu­vo pa­da­ry­ta Jal­tos ir Pot­sda­mo kon­fe­ren­ci­jo­se Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu ir jam pa­si­bai­gus.

Įta­kos sfe­ro­mis grįs­tas pa­sau­lis griu­vo kar­tu su So­vie­tų Są­jun­ga. Ki­taip ta­riant, vie­na su­si­ta­ri­mo ša­lių ne­su­ge­bė­jo pa­kel­ti ant sa­vo pe­čių už­si­ri­tin­tos įta­kos naš­tos ir ga­lų ga­le žlu­go. Po­nas Pu­ti­nas tai pa­va­di­no „di­džiau­sia XX am­žiaus ge­o­po­li­ti­kos ka­tast­ro­fa“. Kas jam bu­vo ka­tast­ro­fa, ki­tiems – il­gai lauk­tas lais­vės pliūps­nis. Taip pat ir Uk­rai­nai, ku­ri tik da­bar pa­ti­ria, ko­kia yra tos lais­vės nuo įta­kos zo­nų kai­na.

Kai ku­rių eks­per­tų po­žiū­riu, Mask­va įvai­rius bau­bus apie Uk­rai­ną vie­šo­jo­je erd­vė­je kurs vis in­ten­sy­viau iki pat š.m. lap­kri­čio, ka­da In­do­ne­zi­jos Ba­ly­je įvyks G20 (di­džio­jo 20-uko) su­si­ti­ki­mas.

Ki­to ke­lio ji ne­tu­ri. Ne­pai­sant ka­li­nių ver­ba­vi­mo, mo­bi­li­za­ci­jos, jos ka­ri­niai pa­sie­ki­mai Uk­rai­nos fron­te pas­ku­ti­niu me­tu yra itin kuk­lūs. Ge­ne­ro­lai fron­to li­ni­jo­se klo­ja mė­są, bet ne­įsten­gia pa­siek­ti ap­čiuo­pia­mes­nių lai­mė­ji­mų.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.