Danai atsisako Žemės ūkio ministerijos, dzūkai – kiaulių auginimo

Kodėl Danija suka tokiu keliu, ar ją dar galima vadinti  žemės ūkio šalimi, jeigu žemės ūkiui tebenaudojama du trečdaliai žemės ploto?

Viena iš priežasčių ta, kad Danijos Vyriausybė siūlo mažinti kiaulių auginimą savo šalyje, atsisakoma didelės dalies žemės ūkio paskirties plotų.

Tuo tarpu lietuviai dar ilgai jaus danų palikimo pasekmes Lietuvoje. Šių metų balandį didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse „Biovela Group“ pranešė, kad siekia įsigyti didžiausios Danijos kapitalo kiaulių augintojos Lietuvoje „Idavang“ kontrolinį akcijų paketą. 

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Susijungimų priežiūros grupės vadovė Ieva Jakubavičienė „Alytaus naujienoms“ sakė, kad šis galimas sandoris taryboje šiuo metu nėra nagrinėjamas, o ilgiausiai toks procesas paprastai užtrunka iki 9 mėnesių.  

Jeigu Konkurencijos taryba tokiam verslininkų sandoriui pritartų, mūsų šalyje ilgam įsigalėtų dar viena pramoninė zona, kuri naikintų Lietuvos dirvožemį ir gamtą, nes „Idavang“ yra didžiausia kiaulių augintoja Baltijos šalyse. Įvairiuose mūsų krašto rajonuose ji valdo 12 fermų ir kasmet užaugina apie 480 tūkst. kiaulių, kurios eksportuojamos ir į Lenkiją, ir į Latviją.

Dzūkams paguoda ta, kad smėlingos žemės ir miškų gausa nebuvo palankios kiaulių kompleksų plėtrai, tad danai nespėjo „užimti“ jų krašto – kiaulininkystei vystyti reikia gerų žemių, tokių, kokias turi Šiaurės Lietuva ar Suvalkija. 

Alytaus rajonas niekada nepasižymėjo kiaulininkystės pasiekimais, o kai 2014 metais Lietuvoje prasidėjo afrikinio kiaulių maro krizė, būtent  šio rajono smulkieji ir vidutiniai ūkininkai buvo priversti masiškai išskersti kiaules.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiais metais Alytaus rajone registruota apie 150 kiaulių laikytojų. Didžioji jų dalis – nedideli šeimos ūkiai arba gyventojai, auginantys po kelias kiaules savo reikmėms. 

Kalbinti ūkininkai sakė, kad pati valstybė prisidėjo, jog šiandien kiaulių dzūkai nebenori auginti, nors rūkytus jų gaminius ir mėgsta.
Po afrikinio kiaulių maro grėsmės viename ūkyje buvo leista laikyti ne daugiau nei 10 kiaulių, be to, valstybė nevykdė savo įsipareigojimų – buvo pažadėta, kad už likviduotas kiaules kompensaciją ūkininkas gaus dvejus metus, tačiau pinigus gavo tik už vienerius.

Beje, po ilgų ūkininkų, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistų diskusijų suderinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai. Pakeitimai yra labai aktualūs ir Alytaus rajono ūkininkams, nes didesnė laisvė suteikiama mažesniems ūkiams. Pavyzdžiui, suvienodinti reikalavimai laikinoms rietuvėms laukuose ir kompostavimo rietuvėms.

Vienas svarbiausių pakeitimų – peržiūrėti ir patikslinti tręšimo planų rengimo reikalavimai. Jie siejami su faktiniu tręšimo intensyvumu, o ne su ūkio dydžiu.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.