Cho­ri­nės mu­zi­kos va­ka­re – me­ni­nis kon­tak­tas iš šir­dies į šir­dį

Va­ka­ro me­tu „Var­sai“ žiū­ro­vai plojo at­si­sto­jus. Tai – žen­klas, kad aly­tiš­kiai ne­abe­jin­gi cho­ri­nei mu­zi­kai. Cho­ro va­do­vas V.Si­ma­naus­kas po kon­cer­to „Aly­taus nau­jie­noms“ kal­bė­jo: „Jau­tė­me iš at­ėju­sių­jų nuo­tai­kos, kad „Var­sos“ at­lik­ti kū­ri­niai jiems pa­ti­ko, kad jie mėgs­ta cho­ri­nę mu­zi­ką. Žiū­ro­vai plo­jo at­si­sto­ję, va­di­na­si, me­ni­nis nuo­šir­dus kon­tak­tas – iš šir­dies į šir­dį – įvy­ko.“ Ma­est­ro dar at­vi­ra­vo, kad įvai­riap­la­nis kon­cer­tas skam­bė­jo ir ge­rai, ir su šiek tiek tai­sy­ti­nų vie­tų. Bet juk kū­ri­nys kū­ri­niui ne­ly­gu: vie­nas skam­ba, ki­tas nė­ra toks skam­bus, bet tai ne­reiš­kia, kad jis – pras­tas.

Vis daž­niau ten­ka iš­girs­ti prog­no­zuo­jant, kad no­rin­čių dai­nuo­ti cho­ruo­se ma­žė­ja. Il­ga­me­tis „Var­sos“ va­do­vas ma­no, kad jei kiek­vie­na ug­dy­mo įstai­ga tu­rė­tų po cho­rą, už­dai­nuo­tų ne tik Aly­tus, bet ir vi­sa Lie­tu­va. V.Si­ma­naus­ko ma­ny­mu, tik nuo mo­kyk­lų po­žiū­rio pri­klau­so cho­rų at­ei­tis.

Pu­sę šim­to me­tų at­šven­tu­sios „Var­sos“ veik­lo­je bu­vo eta­pų, kai dai­na­vo šei­mo­mis, kar­to­mis. Šiuo me­tu, va­do­vo pa­ste­bė­ji­mu, cho­rą taip pat lan­ko ke­li vie­nos šei­mos na­riai –  dai­nuo­ja ma­ma su duk­ra, o jau­niau­siai cho­ris­tei – aš­tuo­nio­li­ka me­tų.

Nuo pat įsi­kū­ri­mo ko­lek­ty­vas da­ly­vau­ja res­pub­li­ki­nė­se dai­nų šven­tė­se, an­sam­blių va­ka­ro pro­gra­mo­se. Ruo­šia­ma­si ir šie­me­ti­nei, ju­bi­lie­ji­nei dai­nų šven­tei „Kad gi­ria ža­liuo­tų“. Iš vi­so rei­kia pa­ruoš­ti apie tris­de­šimt kū­ri­nių.

Po­kal­by­je su „Var­sos“ va­do­vu V.Si­ma­naus­ku, pri­si­lie­tė­me ir prie  cho­ro is­to­ri­jos. Taip jau su­ta­po, kad tą va­sa­rio 29 die­nos po­pie­tę į „Aly­taus nau­jie­nas“ už­su­ko jau­na aly­tiš­kė Ei­man­tė, ji at­ne­šė na­muo­se ras­tą med­vil­nės kom­bi­na­to  „Teks­ti­li­nin­ko“ nu­me­rį, pa­žy­mė­tą 1978 me­tų gruo­džio 29 die­nos da­ta. Vieš­nios ma­ma tuo­met dir­bo Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­te. „Gal jums pra­vers“, – sa­kė. Ir la­bai pra­ver­tė dar tą pa­tį va­ka­rą. Se­na­me sa­vait­raš­ty­je už­ti­kau nau­ja­me­ti­nį lin­kė­ji­mą šian­die­ni­nei „Var­sai“: „Jums lin­kim di­de­lės sėk­mės: /An­sam­blį „Lie­tu­va“ pa­vy­ti. / O jei kuk­liau, tai iš es­mės, / Bent re­pe­ti­ci­jas lan­ky­ti.

„Var­sos“ va­do­vas tai iš­gir­dęs šyp­te­lė­jo ir pa­ko­men­ta­vo: „Su „Lie­tu­va“ mū­sų ke­liai iš­si­sky­rė. Mes pa­si­rin­ko­me aka­de­mi­nę mu­zi­ką, jie li­ko liau­diš­kos mu­zi­kos ko­lek­ty­vu. Kar­tais sa­vi­veik­li­niai ko­lek­ty­vai, dai­nuo­da­mi iš šir­dies, pa­si­ve­ja pro­fe­sio­na­lus. Šie gi kar­tais pra­de­da „dirb­ti“, o ne dai­nuo­ti iš šir­dies. O į re­pe­ti­ci­jas, kai lau­kia kon­cer­tas ar šven­tė, cho­ris­tai ak­ty­viai ren­ka­si. Tarp pa­si­ro­dy­mų šiek tiek at­si­pa­lai­duo­ja­ma.“

* * *
Aly­taus liau­dies me­no stu­di­ja „Var­sa“ įkur­ta 1972 m. Šio an­sam­blio įkū­rė­jas – Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­tas. Pir­mai­siais gy­va­vi­mo me­tais ko­lek­ty­vo na­riai bu­vo Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­to dar­buo­to­jai. Ko­lek­ty­vas įsi­kū­rė Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­to kul­tū­ros rū­muo­se – da­bar­ti­nia­me Aly­taus kul­tū­ros cen­tre.

Bė­gant me­tams cho­re dai­na­vo įvai­rių pro­fe­si­jų aly­tiš­kiai – mo­ky­to­jai, in­ži­nie­riai, gy­dy­to­jai, tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jai. Iki šių die­nų, jau dau­giau kaip pus­šim­tį me­tų, „Var­sa“, ne­pa­kei­tu­si sa­vo var­do, ir to­liau at­lie­ka šiuo­lai­ki­nį ir kla­si­ki­nį cho­rų re­per­tu­a­rą.

„Var­sa“ kon­cer­ta­vo Če­ki­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Uk­rai­no­je, Mol­do­vo­je, Ku­bo­je, Len­ki­jo­je, Ita­li­jo­je, Grai­ki­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Mek­si­ko­je, Olan­di­jo­je, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Bel­gi­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se.  1997 m. tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se-fes­ti­va­ly­je Di­žo­ne (Pran­cū­zi­ja) an­sam­blis lai­mė­jo di­dį­jį Di­žo­no mies­to pri­zą. O aly­tiš­kiai šį cho­rą daž­niau­siai ma­to mies­to šven­tė­se, 1996 m. „Var­sai“ skir­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pre­mi­ja.