Ces­na­kova po­liev­ka ar­ba sriu­ba su kal­nų prie­sko­niu (0)

Saulė Pinkevičienė
kalnų trobelės
Slo­va­ki­jo­je čes­na­ki­nės sriu­bos ga­li­ma ras­ti be­veik kiek­vie­nos ka­vi­nės me­niu, bet ypa­tin­gai jos sko­nis at­si­sklei­džia aukš­tai kal­nuo­se įsi­kū­ru­sio­se tro­be­lė­se (cha­to­se). Prie­žas­tis pa­pras­ta – no­rint to­kios sriu­bos pa­ra­gau­ti, ten­ka įveik­ti ki­lo­met­rą ir dau­giau ver­ti­ka­lės (ir pas­kui tiek pat nu­si­leis­ti), tai­gi ir nuo­var­gis yra sko­nio for­mu­lės de­da­mo­ji.

Nors į dau­gu­mą to­kių tro­be­lių Aukš­tuo­siuo­se Tat­ruo­se pro­duk­tus at­ne­ša va­di­na­mie­ji por­te­riai (ar­ba slo­va­ki­jos šer­pai), ta­čiau jų kai­na nė­ra di­de­lė  – apie 5 eu­rus. O pa­si­dai­rius į  ne­ši­kus, ku­rie ra­miai ju­da su mil­ži­niš­ku ne­šu­liu, ap­lenk­da­mi vos gy­vus ir pra­kai­tu ap­si­py­lu­sius tu­ris­tus, atei­na dar ir su­vo­ki­mas, kad šią se­ną kaip pa­sau­lis pro­fe­si­ją gra­žu rem­ti bent sriubos už­si­sa­kant.

Daž­nas  bent kar­tą ap­lan­kęs šiuos kal­nus iš Slo­va­ki­jos pu­sės bū­ti­nai pa­ban­do pa­si­ga­min­ti čes­na­ki­nės sriu­bos na­muo­se, nes jos kva­pas pri­me­na uni­ka­lų gam­tos kam­pe­lį – Aukš­tuo­sius Tat­rus. Sriu­bos re­cep­tas tu­ri dau­gy­bę ver­si­jų ir at­mai­nų. Pa­grin­di­nės dvi – skaid­ri ar­ba kre­mi­nė, bet bū­ti­nai pa­tei­kia­ma su skru­din­ta duo­na ar jos ga­ba­lė­liais.

Ces­na­kova po­liev­ka 4 por­ci­joms rei­kės: 1,2 l van­dens ar­ba sul­ti­nio, di­de­lės čes­na­ko gal­vos, svo­gū­no, 2–3 vi­du­ti­nio dy­džio bul­vių, 50 g svies­to, šaukš­te­lio smul­kin­tų kmy­nų sėk­lų, skru­din­tos duo­nos. Puo­de iš­tir­pi­na­me svies­tą ir ant vi­du­ti­nės ug­nies ap­ke­pa­me la­bai smul­kiai su­pjaus­ty­tą svo­gū­ną. Nu­lu­pa­me ir smul­kiai su­ka­po­ja­me ar­ba iš­spau­džia­me čes­na­ką. Į puo­dą de­da­me čes­na­ką, be­ria­me pa­pri­ką, kmy­nus ir iš­mai­šo­me. Pi­la­me sul­ti­nį, be­ria­me ma­žais ku­be­liais pjaus­ty­tas bul­ves. Už­vi­rus už­den­gia­me ir ver­da­me apie 15 min., kol bul­vės taps minkš­tos ir bi­rios. Pa­sū­do­me. Kol bul­vės ver­da, skru­di­na­me duo­ne­lę ir su­pjaus­to­me ją ku­be­liais. Ga­li­ma sriu­bą pa­teik­ti skaid­rią, ga­li­ma per­trin­ti blen­de­riu iki kre­mi­nės bū­se­nos. Pa­tie­kiant į lėkš­tę be­ria­ma tarp­kuo­to fementinio sū­rio, ta­čiau jis sriu­bo­je tam­pa kiek gu­mi­nis. Gal­būt ge­res­nė min­tis yra užber­ti kie­to sū­rio, to­kio, kaip „Džiu­gas“. 

Pi­kan­tiš­kas sko­nis pri­klau­so nuo čes­na­ko kie­kio. Kla­si­ka – 10 skil­te­lių, no­rint pi­kan­tiš­kes­nės ver­si­jos – dau­giau. Slo­va­kai sa­ko, kad kuo dau­giau čes­na­ko – tuo ge­riau. Be­je, čes­na­ką kep­ti rei­kia kuo trum­piau, kad iš­lik­tų sko­nis. So­ti, šil­dan­ti sriu­ba kaip tik tai, ko rei­kia kal­nuo­se arba lietuvišką žiemą. Skanaus!

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai