Buvusios laikraščio redaktorės linki nepavargti, rašyti, abejoti ir skaityti

– Kiek lai­ko re­da­ga­vo­te „Aly­taus nau­jie­nų“ laik­raš­tį, ko iš­mo­kė šis pro­fe­si­nis eta­pas?

Ge­no­vai­tė Ra­fa­na­vi­čie­nė:
– Re­dak­to­re dir­bau še­še­rius me­tus – nuo 1991 me­tų lap­kri­čio iki 1997 me­tų spa­lio. Ko­lek­ty­vas pa­siū­lė ir iš­rin­ko po to, kai ban­dė­me su­ras­ti re­dak­to­rių iš ki­tur, bet ne­pa­vy­ko. Su­ti­kau tik lai­ki­nai, nes la­bai no­rė­jau ra­šy­ti, o ne va­do­vau­ti. Už­tru­ko lai­ki­nu­mas. 

Rū­ta Ja­sio­nie­nė:
– Re­dak­to­re bu­vau tru­pu­tį il­giau nei me­tus. O prieš tai bu­vo ne­trum­pas pe­ri­odas, ei­nant re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­jos pa­rei­gas, dar te­ko bū­ti lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­čia di­rek­to­re ir re­dak­to­re. 
Vi­si pro­fe­si­niai eta­pai mo­ko. O re­dak­to­riaus dar­bas mo­ko, vie­na ver­tus, to­le­ran­ci­jos, įsi­klau­sy­mo, ki­ta ver­tus, tvir­tu­mo, ge­bė­ji­mo ana­li­zuo­ti. Dar iš­mo­ko ne­sku­bė­ti da­ry­ti spren­di­mų ir, la­bai svar­bu, ne­re­a­guo­ti karš­ta­ko­šiš­kai. Mo­ko pa­si­ti­kė­ti ko­man­da ir de­le­guo­ti už­duo­tis. Mo­ko da­lin­tis idė­jo­mis. O be­ne la­biau­siai iš­mo­ko pa­gar­bos – teks­tui ir žmo­gui.

– Koks di­džiau­sias iš­šū­kis ki­lo re­dak­to­ria­vi­mo laik­raš­čiui me­tu, ar pa­vy­ko jį įveik­ti ir kaip?

Ge­no­vai­tė: 
– Rei­kė­jo mo­ky­tis iš­gy­ven­ti pa­tiems, nes  kar­tu su ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­va kū­rė­si ir ne­pri­klau­so­ma spau­da. Po­pie­riaus spaus­tu­vė­je bu­vo li­kę tik vie­nam laik­raš­čio nu­me­riui spaus­din­ti, to­dėl te­ko sku­biai ieš­ko­ti, kur jo gau­ti. Tai bu­vo vie­na iš  di­džiau­sių pro­ble­mų  tuo me­tu. Ir dar il­go­kai.

– Ne­tru­kus pra­si­dė­jo pri­va­ti­za­ci­ja. Su­ta­rė­me, kad po ly­giai da­lin­si­mės ak­ci­jas vi­si 25 ko­lek­ty­vo na­riai – nuo va­ly­to­jos iki re­dak­to­rės. Ke­le­tą me­tų iš­lai­kė­me šį prin­ci­pą ir greit su­tvir­tė­jo­me fi­nan­siš­kai. Vi­si žur­na­lis­tai bu­vo pro­fe­sio­na­lai, to­dėl pa­jė­gė­me ope­ra­ty­viai fik­suo­ti Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ve­ni­mo įvy­kius, pro­ble­mas, nag­ri­nė­ti įvai­riau­sias te­mas. Ne­tru­kus ta­po­me ir Aly­taus ap­skri­ties dien­raš­čiu. Ki­tuo­se ra­jo­nuo­se tu­rė­jo­me ne­eta­ti­nių ko­res­pon­den­tų. 

Rū­ta:
– Dau­giau­sia iš­šū­kių pa­ty­riau ei­da­ma ne re­dak­to­rės pa­rei­gas, o, su­sir­gus da­bar jau švie­saus at­mi­ni­mo re­dak­to­riui ir di­rek­to­riui Ro­mui Bur­bai, pri­si­im­da­ma ir ben­dro­vės di­rek­to­rės pa­rei­gų at­sa­ko­my­bę. Ir ban­dy­da­ma su­de­rin­ti dvi po­zi­ci­jas – ban­ką (di­rek­to­rius) ir baž­ny­čią (re­dak­to­rius).  
Vi­sus tuos 30 me­tų, kai dir­bau „Aly­taus nau­jie­no­se“, daug mo­kiau­si, man tik­rai ar­ti­ma mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą kon­cep­ci­ja, esu iš­klau­siu­si dau­gy­bę pro­fe­si­nių kur­sų, sta­ža­vau­si ne vie­no­je už­sie­nio ša­ly­je. Su­kaup­ta pa­tir­tis lei­do įveik­ti ne vie­ną iš­šū­kį, sėk­min­gai de­rin­ti ir ki­tą pro­fe­si­nę veik­lą – 20 me­tų esu Aly­taus jau­ni­mo cen­tro jau­nų­jų žur­na­lis­tų kur­sų mo­ky­to­ja, vie­na ar drau­ge su ko­le­go­mis esu su­re­da­ga­vu­si dau­giau kaip 20 kny­gų.

– Pri­si­min­ki­te la­biau­siai stre­si­nį, džiaugs­min­gą lei­dy­bos mo­men­tą, ori­gi­na­liau­sią, sma­giau­sią klai­dą?

Ge­no­vai­tė: 
– Nuo pat pra­džių lai­kiau­si prin­ci­po, kad pa­si­tai­kius klai­dų ne­bi­jo­tu­me at­si­pra­šyt ra­ši­nių he­ro­jų. Me­tas bu­vo su­dė­tin­gas.  Rei­kė­jo ir drą­sos. Aly­tu­je kū­rė­si nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės.  Ir re­dak­ci­jo­je jų at­sto­vai bu­vo ap­si­lan­kę, bet greit su­pra­to, kad čia už­ta­ri­mo ne­su­lauks.
Ne kar­tą te­ko ir teis­muo­se lan­ky­tis dėl ne­pa­ten­kin­tų kri­ti­ka he­ro­jų – net ir ad­vo­ka­tų, Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rų. Pa­vyk­da­vo iš­sau­go­ti pa­slap­ty­je in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius ir ap­si­gin­ti. 
Juo­kin­giau­sia klai­da, po ku­rios su­lau­kė­me dau­giau­sia skai­ty­to­jų skam­bu­čių, – tai ba­lan­džio 22 die­ną sky­re­ly­je „Šian­dien, ry­toj“ pa­skelb­ti ge­gu­žės 22 die­ną  po­pu­lia­rių var­dų var­da­die­niai su svei­ki­ni­mais Ele­noms, Al­do­noms, Ju­li­joms, Ri­toms ir ki­toms. Te­ko at­si­pra­ši­nė­ti ir pa­ža­dė­ti dar kar­tą pa­svei­kin­ti lai­ku.

Rū­ta:
– Vie­nas džiaugs­min­giau­sių mo­men­tų – kai „Aly­taus nau­jie­nos“ pra­dė­jo ei­ti vi­sos spal­vo­tos.  Vi­suo­met links­mai pri­si­me­nu ir tai. 2017 m. ge­gu­žės 4 d. tuo­me­ti­nis re­dak­to­rius, di­rek­to­rius R.Bur­ba šven­tė sa­vo 60-me­tį. Aly­taus jau­ni­mo cen­tro jau­nie­ji žur­na­lis­tai su­ma­nė ta pro­ga pa­reng­ti su juo in­ter­viu. Pa­tei­kė dau­giau kaip 100 klau­si­mų, re­dak­to­rius kan­triai at­sa­ki­nė­jo, tam sky­rė ne vie­ną die­ną. Spau­do­je pa­si­ro­dė in­ter­viu „Kai gy­ve­ni­mo ra­tą brė­žia lai­ko raš­tas: 60 klau­si­mų „Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­to­riui Ro­mui Bur­bai“. Ke­lios de­šim­tys at­sa­ky­mų į klau­si­mus bu­vo ati­dė­tos į ša­lį, bet gy­ve­ni­mo per­gal­vo­ji­mas re­dak­to­riui bu­vo tik­ra re­lak­sa­ci­ja, šią avan­tiū­rą jis daž­nai su ma­lo­nu­mu pri­si­min­da­vo...

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 14000-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt

Informacija tel. +37060444141