Bū­ti ke­ly­je… Pra­dė­ti leng­va, tęs­ti sun­ku

– Ai­ki­do – vie­nas gra­žiau­sių Ja­po­ni­jos ko­vos me­nų. Jo is­to­ri­ja, jei ma­no ži­nios tei­sin­gos, ne­sie­kia gi­lios se­no­vės. Ka­da ir kaip at­ra­do­te tai, kam šian­dien ski­ria­te tiek daug sa­vęs ir lai­ko?

– Šiuo­lai­ki­nis ai­ki­do (įkū­rė­jas ja­po­nas Mo­ri­hė­jus Uesi­ba (Mo­ri­hei Ueshi­ba) – tai at­ski­ras ko­vi­nis / ne­ko­vi­nis me­nas.

Mū­sų ko­vi­nių me­nų mo­kyk­la – Ten­chi Bo­gyo Ryu® (lie­tu­viš­kai – Vi­sa­tos gy­ny­bos mo­kyk­la), ku­rio­je mo­ko­ma Ai Wa Ki Do – no Bu (lie­tu­viš­kai – vi­siš­kos har­mo­ni­jos ka­ri­nės dva­sios ke­lias) ko­vi­nio me­no. Mo­kyk­lai va­do­vau­ja Sei So­ke (tik ja­po­niš­ko­se ko­vi­nių me­nų mo­kyk­lo­se nau­do­ja­mas ti­tu­las) Vla­di­mi­ras Li­si­cy­nas. Mo­kyk­la re­gist­ruo­ta 32 vals­ty­bė­se, tarp jų ir Ja­po­ni­jo­je.

1999 me­tais pa­žin­tis su Sei So­ke Vla­di­mi­ru Li­si­cy­nu at­ve­dė į Ten­chi Bo­gyo Ryu mo­kyk­los te­ori­nių ir prak­ti­nių ži­nių pa­sau­lį.

Tru­pu­tis is­to­ri­jos: 1086–1127 me­tais Mi­na­mo­to Jo­si­mit­su įku­ria ko­vos me­nų mo­kyk­lą „Dai­to Ryu Ai­ki Jut­su“.

1603–1868 me­tais ku­ria­ma im­pe­ra­to­riaus ar­mi­jos ko­vi­nio pa­ruo­ši­mo sis­te­ma, jun­gian­ti pa­žan­giau­sias to me­to Ja­po­ni­jo­je ko­vos me­nų prak­ti­kas „Ai­ki Bu – no Jut­su (Ha­ta­mo­to-Gok­ke­nin-To­ne­ri-Udo­ne­ri Jut­su).

Po Mei­ji (Mei­dži) re­vo­liu­ci­jos 1869–1870 me­tais mi­nė­tos sis­te­mos ar­chy­vai slap­tai sa­mu­ra­jų iš­ve­ža­mi į Ru­si­ją.

1988-ai­siais ja­po­nų ko­vi­nė sis­te­ma Ai­ki Bu-no Jut­su at­ku­ria­ma Lie­tu­vo­je, ko­vos me­nų mo­kyk­los pa­va­di­ni­mu „Ko­ko­ro Su Shin – Do Ryu“.

2007 me­tais Ja­po­ni­jo­je mo­kyk­lai su­tei­kia­mas Ten­chi Bo­gyo Ko­rai Do-Ten­chi Bo­gyo Ryu® pa­va­di­ni­mas, įstei­giant pa­sau­li­nį cen­trą Vil­niu­je.

– Ai Wa Ki Do – tai ko­vos me­nas, ku­ris lei­džia at­si­skleis­ti as­me­ny­bei. Ko­kių as­me­ni­nių sa­vy­bių to­bu­lė­ji­mui nu­krei­pia­te šį me­ną?

– Ai Wa Ki Do – tai ja­po­niš­kas ko­vi­nis-ka­ri­nis me­nas. Mū­sų kre­do: iš­mok ap­si­gin­ti, kad ga­lė­tum ap­gin­ti ki­tus. Tai gy­ve­ni­mo bū­das: ryž­tas, va­lia, pa­sto­vu­mas, sa­vy­bės, ku­rios lei­džia bū­ti ke­ly­je.

– Tei­gia­ma, kad ai­ki­do pa­krai­pų yra daug, o Ai Wa Ki Do ar iš tie­sų kaip mo­ky­to­jas, kaip – sti­lius?

– Ten­chi Bo­gyo Ryu® – už­da­ra mo­kyk­la. Tu­ri­me sa­vo mo­ky­to­ją (V.Li­si­cy­no veik­la įver­tin­ta ir Sau­sio 13- osios at­mi­ni­mo me­da­liu), au­ten­tiš­kas mo­ky­mo pro­gra­mas: vai­kams, pa­aug­liams, vy­rams, mo­te­rims, įvai­rioms spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms.

– Šian­dien Aly­tu­je su­si­do­mė­ji­mą Ai Wa Ki Do jau­čia­te? Ko­kio am­žiaus žmo­nės juo do­mi­si ir ko­kias ga­li­my­bes tu­ri? Am­žiaus ri­ba, va­di­na­mo­sios lu­bos yra nu­ma­ty­tos? Nuo ke­le­rių me­tų vai­kams, ypač mer­gai­tėms, re­ko­men­duo­tu­mė­te įsi­jung­ti į ai­ki­do gru­pes?

– Šiuo me­tu klu­be už­si­ė­mi­mus lan­ko apie 40 na­rių. Su­si­do­mė­ji­mas mū­sų veik­la yra sta­bi­lus jau ke­le­tą me­tų (Aly­tu­je veik­lą vyk­do­me jau 22 me­tus).

Pan­de­mi­ja kaip ir vi­sur ap­kar­pė lan­ky­to­jų skai­čių. Jau­niau­siam ai­wa­ki­do­kui – 6 me­tai, vy­riau­siam – per 60 me­tų. Mer­gai­tėms ir ber­niu­kams mo­ky­mo­si są­ly­gos vie­no­dos.

– Ir mo­ki­nių mo­te­rų tu­ri­te? Jos mo­ko­si kar­tu su vy­rais? Mo­kan­tis (tre­ni­ruo­jan­tis) bū­ti­nas part­ne­ris?

– Mer­gai­čių ir mo­te­rų tarp ai­wa­ki­do­kų tu­ri­me. Mo­ky­mo­si pro­ce­so vie­na iš kryp­čių – puo­li­mo-gy­ny­bos tech­ni­kos su įvai­riais gin­klais ar be gin­klų. Vi­sa­ver­tėms tre­ni­ruo­tėms part­ne­ris rei­ka­lin­gas.

– Tre­ni­ruo­ja­ma­si su spe­cia­lia ap­ran­ga, įran­kiais? Tai bran­gus po­mė­gis?

– Tre­ni­ruo­tė­se nau­do­ja­me ja­po­niš­ką kar­dą – me­di­nį, me­ta­li­nį, įvai­raus il­gio laz­de­les ir ki­tą in­ven­to­rių.

Ap­ran­ga – ki­mo­no. Iš­lai­dos in­ven­to­riui san­tū­rios.

– Jei tei­sin­gai su­vo­kiu, Ai Wa Ki Do yra gy­ny­bi­nis ko­vos me­nas, ja­me nė­ra rung­ty­nia­vi­mo. Nė­ra ir var­žo­vų. Tuo­met ar yra vie­tos ga­li­my­bei to­bu­lė­ti? Kaip ska­ti­na­mi mo­ki­niai, kaip jie ver­ti­na­mi?

– Tra­di­ci­niuo­se se­no­vi­niuo­se (ja­po­niš­kai – Ko­rai) ko­vi­niuo­se me­nuo­se baig­ti­nis pro­ce­sas – tai gy­vy­bės ar mir­ties klau­si­mas.

Mū­sų mo­ky­me­si pa­grin­di­nis var­žo­vas tai pats ai­wa­ki­do­kas: nu­ga­lė­ti sa­ve sun­kiau nei Alek­san­dro Ma­ke­do­nie­čio ka­riuo­me­nę.

Pa­žan­gos ver­ti­ni­mas vyk­do­mas eg­za­mi­nais su­tei­kiant Kyu (mo­ki­nio) ar Dan (meist­ro) ati­tin­ka­mą laips­nį.

– Pa­pras­tai ki­ti ja­po­nų ko­vos me­nai tu­ri ran­gus, gra­da­ci­jas. Jei taip yra ir Ai Wa Ki Do, nuo ko pri­klau­so tie ti­tu­lai, laips­niai? Be­je, o iš ai­wa­ki­do po­zi­ci­jų ki­tiems, triukš­min­ges­niems, ko­vos me­nams kri­ti­kos strė­lės lei­džia­mos?

– Ten­chi Bo­gyo Ryu® mo­kyk­lo­je nau­do­ja­ma ti­tu­lų, pe­da­go­gi­nių laips­nių sis­te­ma.

Aukš­čiau­sią ti­tu­lą tu­ri pa­sau­li­nės mo­kyk­los įkū­rė­jas, vy­riau­sias mo­ky­to­jas Sei So­ke Vla­di­mi­ras Li­si­cy­nas.

Aly­taus Do­jo (lie­tu­viš­kai sa­lės) sen­sei esu aš, tu­riu Dai Shi­han ti­tu­lą, VI Dan meist­riš­ku­mo laips­nį.

Ti­tu­lai pri­klau­so nuo tu­ri­mo meist­riš­ku­mo laips­nio.

„Kiek­vie­nas ko­vos me­nas tu­ri sa­vo ža­ve­sį. Nė­ra blo­gų ko­vi­nių me­nų, blo­gi mo­ky­to­jai, va­do­vai“, – yra sa­kęs ak­to­rius, ko­vos me­nų eks­per­tas Briu­sas Li (Bru­ce Lee).

– Kaip pats pri­ima­te tą gar­bin­gą­jį krei­pi­nį – sen­sė­jus?

– Sen­sei var­das – tai at­sa­ko­my­bė, kiek­vie­nas už­si­ė­mi­mas ta­da ta­ry­tum tai bū­tų pas­ku­ti­nė gy­ve­ni­mo aki­mir­ka.

– Aukš­to ly­gio ai­ki­do mo­ky­to­jų mū­sų ša­ly­je daug yra?

– Apie šiuo­lai­ki­nį ai­ki­do ko­men­tuo­ti ne­ga­liu.

– Vie­nos spor­to ša­kos, ko­vos me­nai šiek tiek kei­čia­si, ki­tos tu­ri tvir­tas ne­kin­tan­čias tai­syk­les. O ko­kia Ai Wa Ki Do prak­ti­ka?

– Ten­chi Bo­gyo Ryu® mo­ky­mo pro­gra­ma ap­rė­pia ir mo­der­naus lai­ko­tar­pio ge­riau­sias pa­sau­li­nes prak­ti­kas. Tam tik­ri dy­džiai – kin­ta­mi.

Lie­tu­vos tra­di­ci­nio ai­ki­do fe­de­ra­ci­ja, ku­riai va­do­vau­ja šios mo­kyk­los įkū­rė­jas V.Li­si­cy­nas, yra Pa­sau­li­nės ko­vi­nių me­nų są­jun­gos Wo­MAU (Pie­tų Ko­rė­ja, glo­bo­ja UNES­CO) sig­na­ta­rė-stei­gė­ja.

– Jū­sų pa­si­rink­ta­me ko­vų me­ne kas yra ker­ti­nis ak­muo ar ak­me­nys?

– Vi­sa es­mė pa­sa­ky­ta ja­po­nų pa­tar­lė­je – pra­dė­ti leng­va, tęs­ti sun­ku.

– Ai­wa­ki­do – la­bai svar­bus kvė­pa­vi­mas. Ko­dėl ap­skri­tai mums la­bai svar­bu tei­sin­gai kvė­puo­ti?

– At­ei­da­mi į šį pa­sau­lį įkve­piam, pa­lik­da­mi jį iš­kve­piam. Tai yra svar­biau­sias žmo­gaus dar­bas.

Ko­vos me­nuo­se kvė­pa­vi­mas pa­de­da žmo­gui har­mo­ni­zuo­ti men­ta­li­nę ir fi­zi­nę jė­gą.

– Ar ai­wa­ki­do­kams eti­ke­to rei­kia lai­ky­tis ir už do­jo ri­bų?

– Gy­ve­ni­mas be kau­kių. Vi­sur.

– Pa­ste­bi­ma, kad ir to ge­ro­jo triukš­mo Jū­sų už­si­ė­mi­muo­se ne­bū­na. Bet kaip ta­da su­pras­ti ža­ve­sį to, ką at­lie­ki? Juk mes pri­pra­tę gar­siai šauk­ti, skan­duo­ti, tai – ir pa­si­džiau­gi­mas, ir stū­mi­mas fa­vo­ri­to į prie­kį, aukš­tu­mą.

– Kiek­vie­nas dar­bas, at­lie­ka­mas su džiaugs­mu, duo­da pui­kius re­zul­ta­tus.

Mū­sų veik­la ne iš­im­tis: įvai­rūs žai­di­mai, kū­ry­bi­nės už­duo­tys ir ki­ta – tai kiek­vie­no mo­ky­to­jo kū­ry­biš­ku­mas.

– Ko­kių at­si­lie­pi­mų iš sa­vo mo­ki­nių su­lau­kia­te? Ko­kie žo­džiai pa­by­ra iš žiū­ro­vų po Jū­sų pa­si­ro­dy­mų?

– Tei­sin­giau­sias at­sa­ky­mas – mo­ki­nių šir­dy­se.

– La­biau­siai šis ko­vos me­nas tur­būt tin­ka ieš­kan­tie­siems dva­si­nės ra­my­bės? Ar daž­nai bū­na, kad žmo­gus ne­pri­tam­pa, nes jis no­ri ly­de­riau­ti, jam ne­pri­im­ti­nas nuo­lan­ku­mas, tar­nys­tė.

– Žmo­gus su di­de­liu ego daž­niau­siai ren­ka­si in­di­vi­du­a­lias veik­las. Mū­sų ben­druo­me­nė­je kiek­vie­nas tu­ri ga­li­my­bę sa­ve re­a­li­zuo­ti.

– Trau­mų pa­si­tai­ko?

– La­bai re­tai.

– Nau­do­ja­te daug ja­po­niš­kų žo­džių, tai ne­už­kliū­va lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­to­jams, įvai­riems kal­bos ins­pek­to­riams?

– Kol kas prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo­me.

– Gal Jums ži­no­ma, ko­kio­se ne Ry­tų ša­ly­se ypač mė­gia­mas ai­ki­do mo­ky­mas? O pa­čio­je Ja­po­ni­jo­je šis ko­vi­nis / ne­ko­vi­nis me­nas tu­ri gar­bin­gą var­dą ir vie­tą?

– Šiuo­lai­ki­nis ai­ki­do po­pu­lia­rus Ja­po­ni­jo­je, taip pat ir ki­tur pa­sau­ly­je.

Ten­chi Bo­gyo Ryu® mo­kyk­lo­je dės­to­mas ko­vos me­nas – tai ma­ža da­le­lė su­grą­žin­tos Ja­po­ni­jai ko­vi­nių me­nų is­to­ri­jos.

Mū­sų mo­kyk­los va­do­vas V.Li­si­cy­nas an­glų kal­ba apie tai yra pa­ra­šęs ir iš­lei­dęs kny­gą „Res­to­ra­tion of the For­got­ten“.