Au­ten­tiš­kuo­se laiš­kuo­se iš trem­ties iš­gul­dy­ti skau­džios mū­sų is­to­ri­jos pa­tvir­ti­ni­mai (1)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Liudas Mažylis
Parodos autorius prof. Liudas Mažylis teigė, kad ekspoziciją sudaro laiškai, iš tremties siųsti senelių šeimai į Kauną. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­taus vi­suo­me­nė jau ne pir­mą kar­tą tu­rė­jo pro­gą su­si­tik­ti su Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riu prof. Liu­du Ma­žy­liu. Šį kar­tą Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je jis pri­sta­to pa­ro­dą „Skaus­mo ir vil­ties laiš­kai iš šal­čio že­mės“, ku­ri skir­ta ma­si­nių trė­mi­mų, vy­ku­sių 1941 me­tų bir­že­lio 14–18 die­no­mis, 80-me­čiui pa­mi­nė­ti. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi ne­re­da­guo­ti ar­ti­mų­jų laiš­kai, siųs­ti Ma­žy­lių šei­mai į Kau­ną iš trem­ties vie­tų.

Prof. L.Ma­žy­lis su­si­rin­ku­siems į pa­ro­dos ati­da­ry­mą pa­pa­sa­ko­jo apie jos su­ma­ny­mo ap­lin­ky­bes. Tei­gė, kad jam di­de­lių pa­stan­gų su­rink­ti me­džia­gą šiai pa­ro­dai ne­rei­kė­jo, nes eks­po­zi­ci­ją su­da­ro laiš­kai, iš trem­ties siųs­ti se­ne­lių šei­mai į Kau­ną. Šiuos laiš­kus iš­sau­go­ju­si An­ta­ni­na Ma­žy­lie­nė vė­liau juos per­da­vė sū­nui, o šis – sa­vo at­ža­lai prof. L.Ma­žy­liui. Jis ne­slė­pė, kad pra­džio­je la­bai ne­si­do­mė­jo laiš­kų tu­ri­niu. Ta­čiau vė­liau su­vo­kė, ko­kį tur­tą pa­vel­dė­jo.

Dau­giau­sia laiš­kų, pa­sak pro­fe­so­riaus, iš­sau­go­ta iš jo tė­vo pus­bro­lio Juo­zo Si­ru­čio, ku­riam te­ko iš­kęs­ti ne­pa­pras­tai sun­kias są­ly­gas la­ge­riuo­se. Eu­ro­par­la­men­ta­ras L.Ma­žy­lis tei­gė, kad jį stip­riai pa­vei­kė dė­dės Juo­zo mei­lė Lie­tu­vai, sie­kis grįž­ti į sa­vo tė­vy­nę, to­dėl šia eks­po­zi­ci­ja no­ri pa­ro­dy­ti, kas so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko.

Pro­fe­so­rius kal­bė­jo, kad dė­dė Juo­zas bu­vo iš­trem­tas 1941-ųjų bir­že­lį, pir­mo­mis trem­ties die­no­mis, o pir­mie­ji laiš­kai Kau­ne pa­si­li­ku­sius ar­ti­muo­sius pa­sie­kė po ket­ve­rių me­tų, tuo­met ir už­si­mez­gė re­gu­lia­rus ry­šys.

Tad ir pa­ro­do­je – au­ten­tiš­ki laiš­kai iš la­ge­rių, jų ne­re­da­guo­tas tu­ri­nys, ku­ria­me sly­pi tik­ros iš­gy­ve­ni­mų, skaus­mo, ba­do, šal­čio is­to­ri­jos, per­smelk­tos ar­ti­mų­jų il­ge­sio, pri­si­mi­ni­mų ir ku­pi­nos vil­ties.

Kaip pa­ste­bi pro­fe­so­rius L.Ma­žy­lis, ne­pai­sant cen­zū­ros ir sa­vi­cen­zū­ros dė­dė Juo­zas la­bai kruopš­čiai ap­ra­šė trem­ties vie­tų bui­ties vaiz­dus, žiau­riai se­ki­nan­čias šal­čio at­žvil­giu dar­bo są­ly­gas. Kiek­vie­na­me laiš­ke ne­ma­žai ra­mi­nan­čių žo­džių, tai ro­dė, koks mo­ra­liš­kai tvir­tas bu­vo žmo­gus, jis ne­pa­si­da­vė ir iš­lai­kė. Kiek­vie­na­me laiš­ke yra ir pri­si­mi­ni­mų bei pa­si­il­gi­mo žo­džių apie tar­pu­ka­rio Lie­tu­vą, Kau­ną, čia jis bu­vo pra­dė­jęs stu­di­jas.

Pats L.Ma­žy­lis dė­dės Juo­zo laiš­kus va­di­na au­ten­ti­ka, su tik­rais to me­to žo­džiais.

Be­je, no­ri­si pri­min­ti, kad trem­ty­je bu­vu­sius ar­ti­mus žmo­nes, gi­mi­nes ir bi­čiu­lius A.Ma­žy­lie­nė sten­gė­si pa­lai­ky­ti ne vien pa­guo­dos žo­džiais. Pro­fe­so­riaus se­ne­lis, mo­čiu­tės An­ta­ni­nos vy­ras, taip pat pro­fe­so­rius Pra­nas Ma­žy­lis tu­rė­jo sta­tu­są ir re­sur­sų. Tad jo žmo­na ga­lė­jo ir tu­rė­jo iš ko pa­dė­ti. Siųs­da­vo, ko tik ga­lė­jo, ypač dė­dei Juo­zui, ku­ris bu­vo iš­vež­tas iš jų bu­to, nes čia bu­vo re­gist­ruo­tas ir gy­ve­no. Pa­si­bel­dę oku­pan­tai tuoj pat iš­si­ve­žė Juo­zą Si­ru­tį, nes jis kaip stu­den­tas ne­si­slaps­tė.

J.Si­ru­tis į Lie­tu­vą ne­grį­žo, pa­si­bai­gus baus­mei ap­si­gy­ve­no Ka­zach­sta­ne, ten su­kū­rė šei­mą. Sa­vo duk­rą pa­va­di­no An­ta­ni­na, daug jam pa­dė­ju­sios A.Ma­žy­lie­nės gar­bei.

„Kai ta­vo tau­ta iš­gy­ve­no ban­dy­mą ją su­nai­kin­ti, kai tai grio­vė šim­tus tūks­tan­čių li­ki­mų, kai žū­da­vo vai­kai, mo­te­rys ir vy­rai – pri­va­lo­me nuo­lat pri­min­ti tai vi­suo­me­nei, da­ly­tis šio­mis tra­giš­ko­mis pa­tir­ti­mis – dar ir tam, kad ši is­to­ri­ja nie­ka­da ne­pa­si­kar­to­tų. Ti­kiuo­si, kad pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi laiš­kai, siųs­ti ma­no šei­mai, at­skleis ir pa­dės mums su­vok­ti tra­giš­kos trė­mi­mų is­to­ri­jos re­a­ly­bę“, – sa­kė L.Ma­žy­lis.

Jis dar pri­dū­rė, kad da­bar, kai siun­čia svei­ki­ni­mus ar­ti­mie­siems, kar­tu įde­da ir Dė­dės Juo­zo jaut­raus laiš­ko, ra­šy­to Ka­lė­doms, ko­pi­ją.

Eks­po­zi­ci­jo­je ne tik Juo­zo Si­ru­čio laiš­kai. Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti ir ant­ro­jo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pre­zi­den­to Alek­san­dro Stul­gins­kio žmo­nos Onos laiš­kų, ku­riuos iš trem­ties ji taip pat siun­tė A.Ma­žy­lie­nei. Mo­te­rys bu­vo bi­čiu­lės. Į Si­bi­rą ji iš­vež­ta tą pa­čią nak­tį kaip ir J.Si­ru­tis.

Laiš­kuo­se A.Ma­žy­lie­nei O.Stul­gins­kie­nė pa­pa­sa­ko­jo ne tik apie kas­die­ny­bę trem­ty­je, kar­tais pa­si­da­ly­da­vo ži­nio­mis apie ka­li­na­mą vy­rą.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jams pa­tei­kia­mi ir ki­tų gi­mi­nai­čių, ku­riuos rė­mė pro­fe­so­riaus L.Ma­žy­lio mo­čiu­tės An­ta­ni­nos šei­ma: tai ir Pet­ro­nė­lės Si­ru­ty­tės-Las­ty­tės, Onos Ma­tu­lai­ty­tės-Stul­gins­kie­nės bei Jo­no ir Onos Si­ru­čių laiš­kai, ad­re­suo­ti A.Ma­žy­lie­nei.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.