Arvydo Kinderio fil­mo pa­va­di­ni­me už­ko­duo­tas ir svei­ki­ni­mas, ir ra­my­bės pa­lin­kė­ji­mas

Pa­sa­ko­ja apie Kau­no žy­dų pa­vel­dą

„Fil­mai gims­ta iš su­si­ti­ki­mų su įsi­min­ti­nais žmo­nė­mis. Ke­tu­ris mė­ne­sius dir­bau ki­ne­zi­te­ra­peu­to Sa­mu­e­lio Ta­co pri­va­čios, ana­lo­gų ne­tu­rin­čios me­no ko­lek­ci­jos pa­ro­dos gi­du. Pa­ro­da bu­vo at­vež­ta iš Niu­jor­ko į Aly­tų. Jo­je lan­kė­si iš Kau­no at­vy­ku­si di­de­lė šio mies­to žy­dų de­le­ga­ci­ja. Taip su­si­pa­ži­nau su ko­lek­ci­nin­ku Mi­chai­lu Duš­ke­su. Jis pa­kvie­tė ap­lan­ky­ti jo pa­ro­dą Kau­ne. Li­kau su­ža­vė­tas žy­dų pa­vel­du – uni­ka­liais au­ten­tiš­kais do­ku­men­tais, ki­tais daik­tais, ku­rie at­sklei­dė, kaip kles­tė­jo Kau­no žy­dų ben­druo­me­nė iki ka­ro. Pa­gal­vo­jau, kad vi­sa tai rei­kia įam­žin­ti. Pa­ra­šiau pro­jek­tą Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­tui prie Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės ir ga­vau da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą“, – fil­mo su­ma­ny­mo pra­džią me­na A.Kin­de­ris.

Aly­tiš­kiui re­ži­sie­riui ėmus do­mė­tis Kau­no žy­dų gy­ve­ni­mu ir veik­la, Mi­chai­las su­pa­žin­di­no jį su žy­dų kul­tū­ros ty­ri­nė­to­ja Asia Gu­ter­ma­nai­te. Jai pa­de­dant Ar­vy­das gi­li­no­si į žy­dų pa­vel­dą, su­si­pa­ži­no su iš­li­ku­sio­mis vie­to­mis, ku­rio­se gy­ve­no, dir­bo, kū­rė žy­dų ben­druo­me­nės žmo­nės. Žy­dai Kau­ne tu­rė­jo daug švie­ti­mo ir kul­tū­ros įstai­gų, iki 1940-ųjų vei­kė net 41 si­na­go­ga. Sak­ra­li­nės vie­tos yra svar­bios kiek­vie­nai tau­tai, ne­svar­bu, kiek gi­liai ji bū­tų ti­kin­ti. Ta­čiau žy­dams tai yra jų tau­tos iš­li­ki­mo, vie­ny­bės ir iden­ti­te­to ker­ti­nis ak­muo. Mau­ša Bai­ra­kas, vie­nin­te­lės Kau­ne vei­kian­čios si­na­go­gos ra­bi­nas, taip pat at­sklei­dė fil­mo kū­rė­jams daug įdo­my­bių apie Kau­no žy­dus.

Kaip tei­gia A.Kin­de­ris, fil­me „Sha­lom, Kau­ne!“ daug dė­me­sio ski­ria­me iš­skir­ti­nėms as­me­ny­bėms, taip pat žy­dų is­to­ri­jai nuo XIV am­žiaus, ka­da žy­dai pra­dė­jo kur­tis Kau­ne, ko­dėl jie va­di­na­mi lit­va­kais. Apie tai fil­me iš­sa­miai pa­sa­ko­ja dr. La­ra Lem­per­tie­nė, Na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos Ju­dai­kos ty­ri­mų cen­tro va­do­vė.

Vi­li­jam­po­lė­je vei­kė Kau­no Je­ši­va – ju­daiz­mo dva­si­nė se­mi­na­ri­ja, vie­na di­džiau­sių ir žy­miau­sių Eu­ro­po­je, ku­rio­je mo­kė­si apie 500 stu­den­tų iš vi­so pa­sau­lio. Bai­gę moks­lus gau­da­vo pa­žy­mė­ji­mą, liu­di­jan­tį, kad ga­li dirb­ti ra­bi­nais.

Fil­me – il­gas in­ter­viu su pro­fe­so­riu­mi Al­fon­su Ei­din­tu apie svar­bų mū­sų ša­liai lai­ko­tar­pį, Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mą – 1918–1920 me­tus ir 3 tūks­tan­čių žy­dų da­ly­va­vi­mą ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se bei jų ap­do­va­no­ji­mus Vy­riau­sy­bės me­da­liais.

Ži­no­mas žur­na­lis­tas Vi­lius Ka­va­liaus­kas pri­mi­nė pa­sau­li­nio gar­so žy­dų kil­mės dai­li­nin­ko Ar­bit Bla­to dar­bų ko­lek­ci­jos at­ve­ži­mą į Lie­tu­vą. Kū­ry­bi­nį ke­lią jis pra­dė­jo gim­ti­nė­je ir pra­tę­sė jį Ber­ly­no, Drez­de­no ir Miun­che­no mo­kyk­lo­se.

Už dar­bą sau pa­ra­šy­tų 9

„Fil­mo pa­va­di­ni­me „Sha­lom, Kau­ne!“ už­ko­duo­tas ir svei­ki­ni­mas, ir ra­my­bės pa­lin­kė­ji­mas. Žy­dų tau­ta – raš­to, kny­gos tau­ta. Jų iš­min­čiai ra­bi­nai nuo ma­žens vai­kus mo­ko mąs­ty­ti. Pir­ma da­ryk, pas­kui at­gai­lauk – jų pa­tar­lė. Žy­dai ra­cio­na­lūs, ap­suk­rūs, grei­ti vie­nin­gi ir mo­kan­tys skai­čiuo­ti“, – taip apie tau­tą, ku­riai skir­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas, kal­ba jo kū­rė­jas A.Kin­de­ris.

Pa­sak me­ni­nin­ko, pa­grin­di­nis fil­ma­vi­mas vy­ko Kau­ne, ke­li pa­šne­ko­vai kal­bin­ti Vil­niu­je. Fil­mo truk­mė – 1 val. ir 1 min. Jį kū­rė kū­ry­bi­nė ko­man­da: sce­na­ri­jaus au­to­riai ir re­ži­sie­riai D.Ki­man­tai­tė ir A.Kin­de­ris, įgar­si­no Aly­taus mies­to te­at­ro ak­to­rė Eg­lė Juš­kai­tė, gar­so ope­ra­to­rė ir mon­ta­žo re­ži­sie­rė – Ai­ri­da Ke­re­vi­čiū­tė (Ai­ri­da – aly­tiš­kė, bai­gu­si moks­lus An­gli­jo­je, gy­ve­na tarp Aly­taus ir Vil­niaus), ani­ma­ci­ją – aly­tiš­kis Ka­ro­lis Za­bi­ta ir A.Ke­re­vi­čiū­tė. Fil­mo afi­šą su­kū­rė aly­tiš­kis Le­o­nas Žu­kaus­kas. Fil­mo kū­ri­mą fi­nan­sa­vo Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­tas ir kiti rėmėjai.

Pa­klaus­tas, ka­da fil­mą ga­lės pa­ma­ty­ti aly­tiš­kiai, A.Kin­de­ris at­sa­kė, kad tai pri­klau­so nuo dau­ge­lio ap­lin­ky­bių, ta­čiau jau yra ta­rę­sis dėl to su ki­no te­at­ro „Dai­na­va“ va­do­ve Si­mo­na But­ri­mie­ne. Pa­si­do­mė­jus, kaip pats re­ži­sie­rius vertina nau­ją dar­bą, Ar­vy­das sa­ko, kad sau pa­ra­šy­tų 9 iš 10 ba­lų, o įver­tins žiū­ro­vai.

„Ne­no­riu nie­ko prog­no­zuo­ti į prie­kį, bet tu­riu par­si­ve­žęs daug me­džia­gos iš Niu­jor­ke gy­ve­nan­čio ir dir­ban­čio aly­tiš­kio Sa­mu­e­lio Ta­co, ži­no­mo gy­dy­to­jo dar­bo ap­lin­kos. Apie jo ko­lek­ci­ją fil­mas jau su­kur­tas, bet Sa­mu­e­lio pro­fe­si­nė veik­la yra net­gi svar­bes­nė ir ver­ta fil­mo. Jei gau­čiau fi­nan­sa­vi­mą, tai bū­tų vie­nas iš ma­no pla­nų. Bet jų ga­li ras­tis ir ki­to­kių“, – sa­kė re­ži­sie­rius.