Ar radioaktyviosios atliekos atkeliaus į Alytaus rajoną? (2)
Turi apie 1 tūkst. 600 darbuotojų
Dabartinė Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta 1983-iaisiais prie sienos su Baltarusija, greta telkšančio Drūkšių ežero. Tai buvo viena galingesnių pasaulyje elektrinių, branduolinę energiją naudojanti elektros gamybai, įrašyta į Gineso rekordų knygą.
Šalia jos įkurdintas miestas, skirtas apsigyventi elektrinės darbuotojams. Tuomečiai tarybiniai funkcionieriai svarstė daugelį šio miesto pavadinimų, kaip antai Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva, Šviesūnai, Atomava ir net Tarybiškės. Svarbiausias argumentas jį parenkant, kad būtų lengvai ištariamas rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Tačiau pagaliau apsispręsta būsimą energetikų miestą pavadinti garsaus tarybinio funkcionieriaus Antano Sniečkaus garbei – Sniečkumi.
Miesto pavadinimas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pakeistas į Visaginą. Ne tik atsižvelgiant į kaimynystėje tyvuliuojantį taip besivadinantį ežerą, bet ir anksčiau čia buvusį Visagino palivarką. Kiti daugiausia svarstymų sulaukę pavadinimai buvo Drūkšiai ir Sėliai.
Beje, dabartinis šio Utenos apskrities miesto, esančio šalies šiaurės rytuose, meras Erlandas Galaguz yra kilęs iš Alytaus, IAE dirbęs inžinieriumi, statybų ir projektų vadovu.
Elektrinės veikla galutinai buvo sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutarties įsipareigojimus. Sustabdžius du čia pastatytus ir veikusius reaktorius, valstybei, konkrečiai – dabartinei Energetikos ministerijai pavaldi IAE tapo veiklą nutraukiančia, branduolinės energetikos objektą eksploatuojančia įmone ir įsipareigojančia sutvarkyti visą branduolinės veiklos palikimą.
Dabar IAE turi apie 1 tūkst. 600 darbuotojų. Kaip sakė elektrinės giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas (nuotr.), jie tvarko jėgainę, kaip aukšto lygio megaprojektą, tam, kad visa Lietuva būtų saugi, gamta švari ir neužteršta nematoma jonizuojančios spinduliuotės tarša.
Elektrinės eksploatacijos nutraukimą didžiąja dalimi – 86 proc. finansuoja Europos Sąjunga, kita dalis – 14 proc. yra Lietuvos biudžeto lėšos.
IAE specialistai preliminariai skaičiuoja, kad visam eksploatacijos nutraukimo laikotarpiui, numatytam iki 2040 metų, reikia 3,3 mlrd. eurų, kurių beveik pusė jau panaudota.
Kiek yra radioaktyviųjų atliekų?
IAE minėto projekto vadovas A.Vyšniauskas tvirtino, kad 1983–2009 metais eksploatuojant elektrinę ir nuo 2010-ųjų vykdant jos eksploatavimo nutraukimą, panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos yra saugoma specialiose saugyklose: „Tai tik laikinas sprendimas. Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų, skirtų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugojimui bei panaudoto branduolinio kuro eksploatavimo terminams – 2050 ir 2067 metams atitinkamai, turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui, tai yra padėjimui į giluminį atliekyną.“
IAE pateiktais duomenimis, šiuo metu elektrinėje yra daugiau nei 13 tūkst. tonų radioaktyviųjų medžiagų atliekų: per 3 tūkst. 800 tonų grafito, per 3 tūkst. 500 tonų metalo atliekų, per 3 tūkst. tonų serpentinito, maždaug 2 tūkst. 400 tonų panaudoto branduolinio kuro, apie 150 tonų panaudotų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, daugiau nei 2 tūkst. kub. metrų eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančios atliekos.
Iš viso numatytas išmontuojamo metalo kiekis – 180 tūkst. tonų, išmontuojamo betono kiekis sieks 1,7 mln. kub. metrų. IAE pateikė vaizdingą palyginimą: metalo kiekis sudaro daugiau nei 16 Eifelio bokštų, o betono – daugiau nei 23 didieji Gizos sfinksai.
„Išmontuojant jėgainę atliekos rūšiuojamos pagal užterštumą. Vienos dezaktyvuojamos ir grąžinamos į antrinę rinką, pavyzdžiui, metalas. Kitos yra pakuojamos į specialius, aukščiausius saugumo standartus atitinkančius konteinerius ir priskiriamos tolimesniam saugojimui trijų lygių atliekynuose: paviršiniame trumpaamžių, labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyne, kuris pastatytas ir pildomas elektrinės teritorijoje, paviršiniame mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyne, kuris statomas elektrinės teritorijoje, ir giluminiame ypač radioaktyvių ilgaamžių atliekų atliekyne, planuojamame pastatyti apie 2068 metus“, – apie elektrinėje susikaupusių atliekų tvarkymą pasakojo A.Vyšniauskas.
Kaip Alytaus rajonas atsirado viename projekte?
Vadovaujantis atitinkamu Vyriausybės nutarimu, kuriame numatyta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa, IAE jau prieš penkerius metus pradėjo įgyvendinti ilgalaikį giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje projektą. Jame bus numatytos radioaktyviųjų medžiagų laidojimo vietos.
Preliminariais IAE duomenimis, pagal pažengusių šalių tokio atliekyno programas, bazinė minėto projekto kaina sieks 5 mlrd. eurų, neįskaičiuojant rizikos ir infliacijų.
Pastaruoju metu IAE pagal tinkamumo kriterijus nustatė giluminiam atliekynui potencialiai tinkamas 77 vietas šalyje, kurios, kaip pabrėžė elektrinės atstovas A.Vyšniauskas, iki tyrimų ir vertinimų atlikimo visos yra lygiavertės. Šios vietos yra išsidėsčiusios Lietuvos pietvakarinėje, pietinėje ir pietrytinėję teritorijose.
Alytaus rajone giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui numatytos aštuonios vietos, Varėnos rajone – septynios, Lazdijų rajone – penkios, Druskininkų savivaldybėje – viena. Daugiausia tokių vietų preliminariai nustatyta Zarasų rajone – devynios.
Bus parinkta tik viena vieta
„Po potencialių giluminio atliekyno įrengimui vietų tyrimo tinkamiausia vieta jam įrengti iki 2047 metų bus parinkta tik viena. Tam bus atliktas nepriklausomas ekspertinis vertinimas bei suderinimas su suinteresuotomis šalimis. Dabar, įgyvendinant pirminį giluminio atliekyno projekto etapą, yra atliekami moksliniai tyrimai tinkamiausiai vietai parinkti. Šiai vietai parinkti visos potencialios teritorijos vertinamos ir pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros – TATENA nustatytus bendrųjų reikalavimų kriterijus, kaip antai ilgalaikė sauga, techninis tinkamumas, socialinės ir ekonominės, politinės ir aplinkosauginės aplinkybės“, – sakė A.Vyšniauskas.
Jis pabrėžė, kad šiai dienai konkrečios vietos – sklypai apskritai nėra svarstoma, nes iš pradžių bendrai bus vertinamos vietovės. Potencialios teritorijos yra didžiulės – nuo 10 iki 140 kvadratinių kilometrų, tačiau pačiam giluminiam atliekynui, anot A.Vyšniausko, reikės tik iki 200 hektarų...
Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14035-ajame numeryje.
Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.
© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas
„Alytaus naujienų“ laikraščio projekto „Viešojo intereso periskopas“ (VIP) publikacija. Projektą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“. Daugiau skaitykite www.alytausnaujienos.lt/vip
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Po padangų gaisro jokių…
Komentaras
Po padangų gaisro jokių atrakcijų,būtinai reikia saugyklos
altiekos bus laikomos visoje…
Komentaras
altiekos bus laikomos visoje dzukijoje juk viska galima tik Alytuje ar prie Alytaus juk Alytus paliktas likimo valiai ir niekam jis nerupi niekas netvarkoma niekas nedaroma miesto labui nors Alytus 6 miestas LT taciau virsta sabakstynu miesto centre keliai ne asfaltuoti o zvyrkeliai visur siukslynas dulkes nera tinkamo vadavo ir nera tvarkos net Marijampole pagal statistika 7 miestas LT bet ten tvarka svaru grazu steigiami parkai baseinai pliazai mieste o Alytus paliktas likimo valiai ir aplink Alytu reikia steigti savartynus radioaktyviu atlieku ir laukt kol visi ismirs arba emigruos is DZUKIJOS