Ar ga­min­to­jai pa­tai­kau­ja var­to­to­jams? Ko­kią pa­kuo­tę rink­tis (2)

Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vas doc. dr. Vis­val­das Var­žins­ka
Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vas doc. dr. Vis­val­das Var­žins­ka.
Ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai jau­čia vis di­des­nį kon­ku­ren­ci­nį spau­di­mą ieš­ko­ti kuo tva­res­nių pa­kuo­čių spren­di­mų, o kur­ti ino­va­ci­jas, ati­tin­kan­čias var­to­to­jų lū­kes­čius ir tei­si­nius rei­ka­la­vi­mus, ver­slui pa­de­da moks­li­nin­kai. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vas doc. dr. Vis­val­das Var­žins­kas įsi­ti­ki­nęs, jog po­ky­čius itin ska­ti­na di­dė­jan­tis var­to­to­jų są­mo­nin­gu­mas bei sie­kis tu­rė­ti kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą.

Ku­rį mai­še­lį rink­tis: plas­ti­ki­nį ar po­pie­ri­nį?

Dis­ku­si­ja dėl po­pie­ri­nių ir plas­ti­ki­nių mai­še­lių ne­rims­ta jau ne vie­nus me­tus, ta­čiau ku­ris va­rian­tas drau­giš­kes­nis ap­lin­kai, taip ir lie­ka ne­aiš­ku. Anot V.Var­žins­ko, at­sa­ky­mui į šį klau­si­mą yra svar­bios ke­lios ap­lin­ky­bės.

„Jei mes at­lik­si­me bū­vio cik­lo ver­ti­ni­mo ty­ri­mus, t. y. tiks­liai pa­skai­čiuo­si­me CO2 ek­vi­va­len­to kie­kį, ku­ris su­si­da­ro pa­ga­mi­nant, su­var­to­jant ir tin­ka­mai su­tvar­kant mai­še­lį, pa­ma­ty­si­me, kad plas­ti­ki­nio mai­še­lio CO2 „pėd­sa­kas“ yra žy­miai ma­žes­nis ne­gu po­pie­ri­nio. Taip yra dėl to, kad iš­lai­ky­ti rei­kia­mą funk­ci­nį įkro­vos svo­rį rei­kia ge­ro­kai ma­žiau plas­ti­ko, be to, jei tin­ka­mai su­rink­tas, jis yra pui­kiai per­dir­ba­ma me­džia­ga“, – ap­ta­ria moks­li­nin­kas.

Vis­gi, jis pa­ste­bi, kad svar­bus yra mai­še­lio gy­va­vi­mo sce­na­ri­jus: „De­ja, dau­ge­liu at­ve­jų tas mai­še­lis ne­bai­gia sa­vo gy­ve­ni­mo per­dir­bi­me. Jei kal­ba­me, kas pa­ten­ka į ap­lin­ką, tuo­met po­pie­rius su­sky­la ir su­yra žy­miau grei­čiau ne­gu plas­ti­kas, ku­ris lie­ka 400–500 me­tų. Tai­gi, nė­ra juo­da ar­ba bal­ta, svar­bu įver­tin­ti, ko­kie abie­jų me­džia­gų mai­še­lių gy­va­vi­mo sce­na­ri­jai ir kaip vei­kia jų su­rin­ki­mo ir per­dir­bi­mo sis­te­ma.“

Anot KTU Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vo, pro­ble­ma ta, jog vi­sa tie­ki­mo gran­di­nė ne­vei­kia tin­ka­mai, nes vi­si tu­ri skir­tin­gus in­te­re­sus: ga­min­to­jas no­ri pa­ga­min­ti kuo pi­giau, pre­ky­bi­nin­kas mo­kė­ti kuo ma­žes­nį tar­šos mo­kes­tį; rū­šia­vi­mo in­fra­struk­tū­ra ne iki ga­lo pri­tai­ky­ta var­to­to­jui. Prie pro­ble­mos pri­si­de­da ir at­lie­kų ap­skai­ta, švie­ti­mo trū­ku­mas. Ne­ma­ža da­lis at­lie­kų yra su­de­gi­na­ma ar­ba nu­gu­la są­var­ty­nuo­se, o tai ne­pa­ten­ka į žie­di­nės eko­no­mi­kos kon­cep­ci­ją ir reiš­kia me­džia­gų pra­ra­di­mą.

Jam ant­ri­na ir pir­mo­sios bei di­džiau­sios Lie­tu­vo­je pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Ža­lia­sis taš­kas“ mar­ke­tin­go ir ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė As­ta Bur­bai­tė, ku­rios tei­gi­mu, jei žmo­nės tin­ka­mai rū­šiuo­tų at­lie­kas, tuo­met plas­ti­kas bū­tų tin­ka­mai su­tvar­ky­tas ir per­dirb­tas, o tai reiš­kia – ir drau­giš­kas ap­lin­kai.

„Nuo­lat sie­kia­me su­rink­ti kuo dau­giau pa­kuo­čių at­lie­kų ir už­tik­rin­ti tin­ka­mą jų su­tvar­ky­mą bei per­dir­bi­mą, ta­čiau tai įma­no­ma tik ben­dra­dar­biau­jant su vi­suo­me­ne. Iš ben­dro at­lie­kų srau­to iš­trauk­ti per­dir­ba­mas pa­kuo­tes su­dė­tin­ga, o kar­tais net­gi ne­įma­no­ma, to­dėl svar­bu, kad į pro­ce­są įsi­trauk­tų kiek­vie­nas ir at­sa­kin­gai iš­rū­šiuo­tų pa­kuo­tes jau sa­vo na­muo­se“, – at­krei­pia dė­me­sį or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vė ir pri­du­ria, jog tuo­met ir pats plas­ti­kas žmo­nių aky­se ne­at­ro­dy­tų toks blo­gis.

 

Ga­min­to­jai pa­tai­kau­ja var­to­to­jams

V.Var­žins­kas pa­ste­bi, jog van­de­ny­ne pa­ma­čius plas­ti­ko sa­las, įkliu­vu­sius gy­vū­nus, plas­ti­ką im­ta stig­ma­ti­zuo­ti, ta­čiau, anot jo, ši me­džia­ga sa­vai­me nė­ra pro­ble­ma.

„Plas­ti­kas, jei yra su­ren­ka­mas, ga­li bū­ti per­dirb­tas ir pa­kar­to­ti­nai nau­do­ja­mas ne vie­ną kar­tą. Vis­gi, kuo­met var­to­to­jas gal­vo­ja, kad plas­ti­kas yra „blo­gai“, ga­min­to­jas pra­de­da pa­tai­kau­ti ir ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų“, – pa­ste­bi moks­li­nin­kas.

Nors plas­ti­kas tu­ri pui­kias bar­je­ri­nes sa­vy­bes, ga­min­to­jai pra­de­da nau­do­ti po­pie­rių, ku­ris yra ne­tin­ka­mas dėl skys­čio, rie­ba­lų, de­guo­nies pra­lai­du­mo. Tuo­met po­pie­rių iš vi­daus rei­kia la­mi­nuo­ti įvai­rio­mis dan­go­mis ir taip at­si­ran­da kom­bi­nuo­tos pa­kuo­tės (ypač gė­ri­mų pra­mo­nė­je), ku­rios yra vi­siš­kai ne­per­dir­ba­mos.

„Tam rei­kia spe­ci­fi­nių ir bran­gių tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų, ku­rių kla­si­ki­nė­se at­lie­kų per­dir­bi­mo ga­myk­lo­se nė­ra. KTU Pa­kuo­čių ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tras yra vie­nas iš ke­lių pa­sau­ly­je, ti­rian­tis, ar po­pie­rius su įvai­rio­mis prie­mai­šo­mis, dan­go­mis, pa­te­kęs į per­dir­bi­mo pro­ce­są, bus tin­ka­mai iš­plau­šin­tas ir ar to­kios pa­kuo­tės ga­li bū­ti tin­ka­mos per­dir­bi­mui“, – da­li­na­si V. Var­žins­kas.

Moks­li­nin­kas at­krei­pia dė­me­sį, jog sklan­do mi­tas, kad į plas­ti­ki­nė­je pa­kuo­tė­je esan­tį mais­tą ga­li pa­tek­ti plas­ti­ko da­le­lių, ta­čiau, jo nuo­mo­ne, tai nė­ra tie­sa: „Są­ly­tis su mais­tu ir che­mi­nių me­džia­gų mig­ra­ci­ja iš ir į mais­tą yra griež­tai api­brėž­ti, reg­la­men­tuo­ja­mi. Kiek­vie­na mais­to pa­kuo­tė tu­ri bū­ti pa­tik­rin­ta įvai­rio­se ter­pė­se. Jei ji tin­ka­mai pa­da­ry­ta, per­ėju­si kon­tro­lę, ri­zi­kos nė­ra. Ma­nau, kad rin­kos kon­tro­lė vei­kia, o ir ga­min­to­jai ne­no­ri su­si­ga­din­ti sa­vo re­pu­ta­ci­jos.“

 

Rin­ka pa­ti­ria spau­di­mą

V.Var­žins­ko tei­gi­mu, pa­kuo­čių rin­ka šiuo me­tu pa­ti­ria ne­ma­žą spau­di­mą. Glo­ba­lios tie­ki­mo gran­di­nės trū­ki­nė­ja, o iš­au­gu­sios ener­ge­ti­kos kai­nos ver­čia tau­py­ti. Anot jo, tai, ko­kias pa­kuo­tes šian­dien ma­to­me rin­ko­je, le­mia ke­lios prie­žas­tys: kaš­tai, kai­na; griež­tė­jan­tys tei­sės ak­tai, ap­iman­tys hi­gie­nos nor­mas, lo­gis­ti­ką, ap­lin­ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus ir kt., bei var­to­to­jų są­mo­nin­gu­mas.

„Itin stip­rų to­ną tva­ru­mo klau­si­mais ga­min­to­jams ir im­por­tuo­to­jams dik­tuoja var­to­to­jai. Pro­duk­tus jie ren­ka­si ne vien pa­gal kai­nos as­pek­tą, bet kar­tu ver­ti­na es­te­ti­ką, tva­ru­mą bei ki­tus rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos per­ke­lia ga­min­to­jams ir im­por­tuo­to­jams“, – pa­žy­mi V. Var­žins­kas.

 

Pa­de­da kur­ti kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą

Anot KTU Pa­ka­vi­mo ino­va­ci­jų ir ty­ri­mų cen­tro va­do­vo, ver­slas įgy­ven­di­na po­ky­čius tiek dėl vi­di­nių prie­žas­čių, tiek dėl iš­orės spau­di­mo.

„Yra įmo­nių, ku­rios nie­ko ne­da­ro, krei­pia­si į mus po ins­pek­ci­jų pa­tik­ri­ni­mų. To­kių yra maž­daug iki 20 pro­cen­tų. Ini­cia­ty­vą sa­va­no­riš­kai daž­nai ro­do už­sie­nio ka­pi­ta­lo kom­pa­ni­jos, ga­vu­sios nu­ro­dy­mą spręs­ti pa­kuo­čių klau­si­mą. Taip pat daž­nai at­ei­na kom­pa­ni­jos, ku­rios už­si­i­mi­nė­ja glo­ba­lia pre­ky­ba. Joms svar­bu pro­duk­tus į vi­są pa­sau­lį ga­ben­ti sau­giai“, – var­di­na V. Var­žins­kas. Li­ku­si da­lis no­ri pa­si­nau­do­ti ES pa­ra­mos me­cha­niz­mais tva­rių pro­duk­tų kū­ri­mui ar­ba krei­pia­si dėl var­to­to­jų spau­di­mo.

 

At­ei­ties pa­kuo­tė: ko­kia ji?

Moks­li­nin­kas da­li­na­si, jog pa­grin­di­nės sri­tys, ku­rio­se ieš­ko­ma ino­va­ci­jų, yra nau­jų me­džia­gų kū­ri­mas, fa­sa­vi­mo pro­ce­sai ir tech­no­lo­gi­jos.

„Ma­nau, kad at­ei­ties pa­kuo­tė bus op­ti­ma­li: mi­ni­ma­lus me­džia­gos kie­kis ir op­ti­ma­lus už­pil­dy­mas, sie­kiant iš­sau­go­ti funk­cio­na­lu­mą. Ka­dan­gi žmo­nės są­mo­nin­gė­ja, ti­kiuo­si, jog vis dau­giau pra­dės pirk­ti pro­duk­tą, o ne pa­kuo­tę“, – vi­lia­si moks­li­nin­kas.

 

Užs. Nr. 092

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.