„Ar ae­ro­dro­me ga­lė­tų įsi­kur­ti ino­va­ty­vios ver­slo įmo­nės? Ko­dėl gi ne?”

– Jūs, An­driau, va­do­vau­ja­te Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jai Aly­taus mies­to ta­ry­bo­je, frak­ci­ja yra ta­ry­bos val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Ką per šiuos me­tus val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai pa­vy­ko pa­da­ry­ti mies­te iš­skir­ti­nio?

A.Ju­čas: Daž­niau­siai ma­to­mi tie dar­bai, ku­rių ne­bu­vo il­gą lai­ką. Tad ne­abe­jo­ti­nai ga­lė­čiau iš­skir­ti Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­mon­tą, ku­ris at­nau­jin­tas jau ki­tais me­tais pri­ims pa­cien­tus.

Nors bu­vo ne­ma­žai su­tvar­ky­ta gat­vių, bet no­rė­čiau iš­skir­ti A.Juo­za­pa­vi­čiaus gat­vės at­kar­pą, ku­rio­je įreng­tas pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kas. Da­bar tiek su­au­gu­sie­ji, tiek vai­kai ga­li čia sau­giai ke­liau­ti.

Iš es­mės už­pil­dė­me Pra­mo­nės par­ko skly­pus ir in­ves­tuo­to­jai kas grei­čiau, kas lė­čiau įsi­ku­ria, pra­de­da veik­lą. Tad da­bar lau­kia di­des­nis iš­šū­kis – kaip pri­trauk­ti stam­bes­nius darb­da­vius, jiems pa­siū­ly­ti di­des­nius ir pa­trauk­les­nius skly­pus.

Ga­biau­siems mo­ki­niams sky­rė­me sti­pen­di­jas, trūks­ta­miems svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams di­di­no­me ska­ti­ni­mo krep­še­lius, o spor­to ren­gi­nių gau­sa, ku­ri įtrauk­tų mies­to gy­ven­to­jus, bu­vo to­kia, ko­kios jau daug me­tų ne­bū­ta.

Š.Klė­ge­ris: Aly­taus mui­ti­nės ter­mi­na­las bu­vo il­ga­me­tė mies­to pro­ble­ma. Šis klau­si­mas bu­vo pa­ki­bęs ant plau­ko ir Aly­taus ver­slui grė­sė lik­ti be mui­ti­nės pa­tik­ros vie­tos. Šian­dien jau tu­ri­me to­kią pa­tik­ros vie­tą. Aš šiuo klau­si­mu dir­bau nuo pra­džios iki pa­bai­gos.

Apie bū­ti­ny­bę Aly­tu­je tu­rė­ti kem­pin­gą kal­bė­jau dar rin­ki­mų į šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bą me­tu. Da­bar skly­pas kem­pin­gui Ulo­nų gat­vė­je prie šaš­ly­ki­nės jau iš­nuo­mo­tas ir ti­kiuo­si, kad ne­tru­kus vie­ti­nis ver­slas pra­dės teik­ti kem­pin­go pa­slau­gas.

Pa­ga­liau Aly­tu­je at­si­ra­do pa­min­klas Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams. Tai pa­min­klas, apie ku­rį bu­vo kal­ba­ma nuo Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo pra­džios, ir tai vis už­strig­da­vo sa­vi­val­dy­bės ko­ri­do­riuo­se. Ma­no ma­ny­mu, tai pa­min­klas, ku­ris svar­bus ne tik mū­sų kraš­to žmo­nėms, ku­rie da­ly­va­vo re­zis­ten­ci­nė­se ko­vo­se, bet ir vi­sam mies­tui bei jos is­to­ri­jos at­mi­ni­mui.

– Ko­kius spren­di­mus ir dėl ko­kių prie­žas­čių ini­ci­ja­vo jū­sų frak­ci­ja mies­to ta­ry­bo­je?

A.Ju­čas: Ma­nau, kad mū­sų frak­ci­jai šie me­tai bu­vo dar­bin­gi ir pa­vy­ko ne­ma­žai nu­veik­ti. Mū­sų ko­man­dos pa­stan­go­mis, kaip mi­nė­jo Ša­rū­nas, iš­sau­go­tas Aly­taus mui­ti­nės ter­mi­na­las, ve­žė­jams tai ne­ma­ža pa­spir­tis ir ma­žes­nė biu­ro­kratija, kai vis­kas su­tvar­ko­ma vie­to­je.

Pir­mą kar­tą pa­vy­ko pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be, kad ji pa­deng­tų iš­lai­das už šio­je sa­vi­val­dy­bė­je re­gist­ruo­tus ir mies­to dar­že­lius lan­kan­čius vai­kus. Iki tol vis­kas gul­da­vo tik ant mies­to biu­dže­to pe­čių.

Ini­ci­ja­vo­me ir pa­sie­kė­me, kad Aly­tu­je pa­ga­liau die­nos švie­są iš­vys­tų Hos­pi­so pa­slau­gos. Pa­vy­ko dau­giau nei dvi­gu­bai pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą mū­sų mies­to fut­bo­lo ko­man­dai „Dai­na­va“. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, mies­tas pri­va­lo tu­rė­ti fut­bo­lo ko­man­dą, žai­džian­čią Lie­tu­vos A ly­go­je, to­dėl dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad tai bū­tų pa­siek­ta.

Kiek­vie­nas mū­sų frak­ci­jos na­rys sky­rė daug lai­ko ben­drau­jant su aly­tiš­kiais, spren­džiant jų bė­das nuo ša­li­gat­vio su­tvar­ky­mo prie dau­gia­bu­čio iki in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mo.

– Ne vie­ną kar­tą sa­vi­val­dy­bės va­do­vai ir kai ku­rie ta­ry­bos na­riai yra ak­cen­ta­vę, kad, no­rint į mies­tą pri­trauk­ti stam­bių in­ves­tuo­to­jų, rei­kia tu­rė­ti lais­vų, di­des­nių nei Pra­mo­nės par­ke dar li­ku­sių lais­vų skly­pų. Ku­rio­je mies­to vie­to­je bū­tų ga­li­ma su­ras­ti to­kių skly­pų?

Š.Klė­ge­ris: Dar rin­ki­mų į šios ka­den­ci­jos sa­vi­val­dą me­tu kal­bė­jau, kad anks­čiau ar vė­liau tu­ri su­si­jung­ti Aly­taus mies­to ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės. Tuo­met ver­slui leng­viau at­si­ras­tų di­des­nių nei 20 hek­ta­rų že­mės skly­pų.

Ži­no­ma, reik­tų pa­mi­nė­ti Pir­ma­ja­me Aly­tu­je esan­tį ae­ro­dro­mą, dėl ku­rio pa­nau­do­ji­mo anks­čiau ar vė­liau rei­kės ap­si­spręs­ti ir ku­ris pa­ma­žu už­au­ga miš­ku.

– Kol kas dar ne­si­bai­gę teis­mi­niai gin­čai dėl 100 hek­ta­rų ae­ro­dro­mo že­mės skly­po pa­nau­dos su­tar­ties.

A.Ju­čas: Avia­to­riai sa­vo lai­ką šia­me ob­jek­te jau tu­rė­jo. Jei bū­tų no­rė­ję ir ge­bė­ję, tai veik­la čia bū­tų iš­plė­to­ta. Ka­dan­gi taip ne­įvy­ko, tu­ri­me spręs­ti, ką to­liau da­ry­ti ae­ro­dro­me.

Vie­na tik­rai ži­nau – ka­mi­nai šio­je vie­to­je ne­rūks. Ar ae­ro­dro­me ga­lė­tų įsi­kur­ti ino­va­ty­vios ver­slo įmo­nės? Ko­dėl gi ne? Esu re­a­lis­tas: nie­kas čia pas mus ne­si­ver­žia kur­ti dar­bo vie­tų, kon­ku­ruo­ja­me ne tik vi­sos vals­ty­bės, bet ir Lie­tu­vos mies­tų mas­tu, kas pri­trauks to­kius ver­slus ir idė­jas, ku­rios ga­lė­tų ge­ne­ruo­ti Aly­tui di­de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę. Tad, jei­gu tryp­čio­si­me vie­to­je, nie­ko ne­pa­siek­si­me. Aš esu už ae­ro­dro­mo vie­tos įveik­li­ni­mą.

V.Ja­zep­či­kas: Pas­ta­rai­siais me­tais in­ves­tuo­to­jų mies­te šiek tiek dau­gė­ja. Ta­čiau vis la­biau iš­ryš­kė­ja, kad mies­te trūks­ta ne tik tin­ka­mų skly­pų pra­mo­nės įmo­nėms kur­tis, bet ir kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos.

– Ko­dėl mies­to ta­ry­ba ne­si­ryž­ta pri­im­ti spren­di­mų dėl švie­ti­mo tin­klo per­tvar­kos?

Š. Klė­ge­ris: Aly­taus mies­to švie­ti­mo re­for­ma – pui­kus pa­vyz­dys, ku­ris pa­ro­dė, kur ga­li nu­ves­ti po­pu­liz­mas. Ji yra ne­iš­ven­gia­ma ir tik­rai bus pa­da­ry­ta. Gai­la, kad tai tę­sia­si jau ne vie­na mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­ja ir mies­tui kai­nuo­ja la­bai bran­giai, nes da­bar­ti­nės švie­ti­mo sis­te­mos iš­lai­ky­mas – pu­sė Aly­taus biu­dže­to.

V.Ja­zep­či­kas: Vi­są lai­ką jau­čiuo­si pra­si­kal­tęs, kai eik­vo­ja­me mies­tie­čių pi­ni­gus iš­lai­ky­ti nuo ta­ry­bi­nių lai­kų ma­žai pa­si­kei­tu­sią švie­ti­mo įstai­gų struk­tū­rą. Ap­mau­du, bet net kuk­lius šios mies­to ta­ry­bos ban­dy­mus per­tvar­ky­ti mo­kyk­lų tin­klą sėk­min­gai suž­lug­dė ta­ry­bos opo­zi­ci­ja.

Kaip sa­kė ko­le­ga, švie­ti­mo sis­te­ma su­eik­vo­ja pu­sę mies­to biu­dže­to, at­li­kus struk­tū­ri­nius švie­ti­mo įstai­gų per­tvar­ky­mus, bū­tų ga­li­ma ra­cio­na­liau nau­do­ti lė­šas, dau­giau dė­me­sio ski­riant ne pa­sta­tams iš­lai­ky­ti, o ug­dy­mo ko­ky­bei.

– Jūs, Vil­ma, va­do­vau­ja­te mies­to ta­ry­bos Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tui. Ko­kius iš­skir­ti­nius mies­tui klau­si­mus šį­met svars­tė­te ko­mi­te­te?

V.Kruš­nie­nė: Vie­nas iš svar­bes­nių klau­si­mų – Hos­pi­so ati­da­ry­mas. Dėl to daug klau­si­mų ne­ki­lo, ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė to­kiai idė­jai. Bu­vo dis­ku­tuo­ta dėl Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tro ga­li­mos per­tvar­kos. Ta­čiau jo dar­buo­to­jams pa­si­prie­ši­nus, vis­kas li­ko kaip bu­vę.

– Jūs pa­ti esa­te me­di­kė, va­do­vau­ja­te Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riui. Kaip ver­ti­na­te Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos sa­vi­val­dy­bei pa­teik­tą pa­siū­ly­mą li­go­ni­nės da­li­nin­ke tap­ti ir mi­nis­te­ri­jai?

V.Kruš­nie­nė: Pa­siū­ly­mą ver­ti­nu tei­gia­mai. Jo­kių pa­slau­gų ne­pla­nuo­ja­me at­si­sa­ky­ti. Aly­taus li­go­ni­nė tap­tų stip­ria re­gio­ni­ne, tei­kian­čia an­tro ly­gio svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, bū­tų ski­ria­mas ne­ma­žas fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų, kas yra de­ri­na­ma su mi­nis­te­ri­ja.

Ma­nau, nie­ko ne­pra­ras­tu­me, ga­li­me tik lai­mė­ti nau­dos li­go­ni­nei: in­ves­ti­ci­jų, nau­jos mo­der­nios įran­gos, ge­res­nės dar­bo są­ly­gos gal­būt pri­trauk­tų dau­giau gy­dy­to­jų. O iš to tu­rė­tų nau­dą ir gy­ven­to­jai, ku­riems pri­rei­kia li­go­ni­nės pa­slau­gų.

Jau da­bar ži­no­ma, kad nu­ma­ty­ta 3,5 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­ja į li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus re­konst­ruk­ci­ją. Kaip pa­ro­dė pas­ta­rų­jų me­tų įvy­kiai su­si­dū­rus su CO­VID-19 in­fek­ci­ja, da­bar­ti­nės šio sky­riaus pa­tal­pos nė­ra pri­tai­ky­tos to­kiems di­de­liems pa­cien­tų srau­tams, rei­ka­lin­ga plės­ti re­gist­ra­tū­ros ir lau­kia­mo­jo, pa­cien­tų ste­bė­ji­mo ir izo­lia­vi­mo pa­tal­pas.

– Jūs, Vy­tai, taip pat esa­te gy­dy­to­jas, va­do­vau­ja­te Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riui. Tik­riau­siai ži­no­te, kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ša­lies svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų per­tvar­kai per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus yra nu­ma­čiu­si skir­ti apie 800 mln. eu­rų eu­ro­pi­nių fon­dų lė­šų. Kam rei­ka­lin­ga per­tvar­ka?

V.Ja­zep­či­kas: Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mos ro­dik­liai, pa­vyz­džiui, žmo­nių gy­ve­ni­mo truk­mė ir ser­ga­mu­mas dau­ge­liu li­gų yra vie­ni iš blo­giau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. O dėl gy­dy­to­jų sto­kos ša­lies pe­ri­fe­ri­jo­je kas­met blo­gė­ja me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas, vis la­biau jau­čia­mas me­di­kų trū­ku­mas.

Jau šian­dien Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė ga­lė­tų įdar­bin­ti ne ma­žiau kaip 25 gy­dy­to­jus, o ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je dar dau­giau, nes mū­sų mies­te dau­giau kaip 30 pro­cen­tų gy­dy­to­jų yra vy­res­ni nei 60 me­tų.

Jei Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja taps Aly­taus li­go­ni­nės da­li­nin­ke, ji iš ar­ti ma­tys pro­ble­mas, pri­si­dės ieš­kant spren­di­mų. Ma­ny­čiau, bus leng­viau gau­ti lė­šų re­no­vuo­jant ir mo­der­ni­zuo­jant li­go­ni­nę.

Daž­nai iš prin­ci­po net ne­si­gi­lin­da­mos į tu­ri­nį per­tvar­kai prieš­ta­rau­ja opo­zi­ci­nės par­ti­jos. Pri­si­me­nu, kad ir 1997-ųjų lie­pos pra­džio­je ša­ly­je pra­dė­tai svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos re­for­mai prieš­ta­ra­vo So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja.

Ta­čiau re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad, kai 1998-ai­siais vi­sa ap­im­ti­mi pra­dė­jo funk­cio­nuo­ti vals­ty­bi­nis pri­va­lo­mas svei­ka­tos drau­di­mas, tai yra Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa pa­si­ra­šė me­ti­nes su­tar­tis su vi­so­mis vals­ty­bi­nė­mis ir pri­va­čio­mis as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­mis ir pra­dė­jo mo­kė­ti už gy­dy­tus li­go­nius li­go­ni­nė­se ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­go­se, šei­mos gy­dy­to­jams – už pri­si­ra­šiu­sius gy­ven­to­jus, iš „Sod­ros“ pe­rė­mė am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui rei­ka­lin­gų vais­tų ir me­di­ci­nos prie­tai­sų kom­pen­sa­vi­mą, 1999-ai­siais skel­bia­mais Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, me­di­kams at­ly­gi­ni­mai vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­jo 48 pro­cen­tais. Li­go­ni­nė­se pa­di­dė­jo at­lie­ka­mų ope­ra­ci­jų ir gy­dy­tų li­go­nių skai­čius. Nė vie­na li­go­ni­nė ne­bu­vo už­da­ry­ta, o 70 ma­žų šių gy­dy­mo įstai­gų bu­vo per­tvar­ky­ta į slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo li­go­ni­nes, tuo pa­sie­kiant vie­ną iš re­for­mos tiks­lų – vie­na slau­gos lo­va ten­ka 1 tūks­tan­čiui ša­lies gy­ven­to­jų.

Ma­nau, kad Aly­tu­je vei­kian­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų per­tvar­ka, pa­vyz­džiui, prie po­li­kli­ni­kos pri­jun­giant Pir­ma­ja­me Aly­tu­je vei­kian­tį Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trą ar nu­ma­to­mos už­da­ry­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės, vyks sėk­min­gai. Re­for­mos svar­bą ir nau­dą, ma­ny­čiau, ge­rai su­pran­ta ir po­li­ti­kai, ir svei­ka­tos įstai­gų va­do­vai.

– Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė at­vyks­tan­tiems čia dirb­ti gy­dy­to­jams su­tei­kia tar­ny­bi­nį būs­tą, ski­ria fi­nan­si­nę pa­ra­mą, ta­čiau me­di­kų vis tiek trūks­ta. Ko­kia dar ga­lė­tų bū­ti gy­dy­to­jams pa­ska­ta at­vyk­ti dirb­ti į Aly­tų?

V.Kruš­nie­nė: Ma­nau, kad šian­dien yra pa­kan­ka­ma sa­vi­val­dy­bės pa­ra­ma at­vyks­tan­tiems pas mus dirb­ti gy­dy­to­jams. Re­zi­den­tus, bū­si­mus gy­dy­to­jus, vi­lio­ja ne tik pi­ni­gi­nis at­ly­gis, jiems la­bai svar­bi pa­ti dar­bo vie­ta, dar­bo są­ly­gos, mik­ro­kli­ma­tas ko­lek­ty­ve. Ne pas­ku­ti­nė­je vie­to­je ir pats mies­tas, ko­kios lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo ga­li­my­bės ja­me. Ti­kiuo­si, kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai ta­pus Aly­taus li­go­ni­nės be­dra­sa­vi­nin­ke, pa­vyks pri­si­vi­lio­ti jau­nų spe­cia­lis­tų dirb­ti li­go­ni­nė­je.

V.Ja­zep­či­kas: Pri­si­mi­nus sa­vo gy­dy­to­ja­vi­mo pra­džią, pui­kiai įsi­vaiz­duo­ju pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria jau­nas spe­cia­lis­tas. To­dėl pa­lai­kau vi­sus pro­jek­tus, kai jau­niems spe­cia­lis­tams su­tei­kia­mos leng­va­tos: tar­ny­bi­nis būs­tas, fi­nan­si­nė ar ki­to­kia pa­ra­ma. Ta­čiau gy­ve­ni­mas ro­do, kad šios ir pa­na­šios pa­ra­mos for­mos me­di­kų trū­ku­mo ne­iš­spren­džia. Kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vos ra­jo­nuo­se, taip pat ir Aly­tu­je, gy­dy­to­jų trū­ku­mas tik di­dė­ja.

Lie­tu­vo­je gy­dy­to­jus ren­gia du uni­ver­si­te­tai, to­dėl są­ly­giš­kai jų pa­ruo­šia­ma dau­giau, pa­ly­gin­ti su su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis. Gai­la, kad me­di­kai iš­vyks­ta dirb­ti į už­sie­nį. Ma­ny­čiau, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų keis­ti po­li­ti­ką šiuo klau­si­mu: bai­gę mū­sų ša­lies uni­ver­si­te­tus jau­ni me­di­kai ga­lė­tų ati­dirb­ti sa­vo ša­liai už vals­ty­bės in­ves­tuo­tas lė­šas į jų iš­si­la­vi­ni­mą. Taip pat ga­li­ma kvies­ti ir su­da­ry­ti są­ly­gas įsi­dar­bin­ti ki­tų ša­lių, pa­vyz­džiui, Uk­rai­nos gy­dy­to­jams, – elg­tis pa­na­šiai kaip šiuo me­tu vyks­ta dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, kaip an­tai Vo­kie­ti­jo­je, An­gli­jo­je ar Nor­ve­gi­jo­je.

– Ar Aly­tu­je so­cia­li­nė pa­gal­ba tei­kia­ma rei­kia­ma ap­im­ti­mi, ko­kių pa­slau­gų trūks­ta, kaip jas reik­tų pa­ge­rin­ti?

V.Kruš­nie­nė: So­cia­li­nė pa­gal­ba mies­te tei­kia­ma ga­na pla­čia ap­im­ti­mi. Ta­čiau to dar ne­pa­kan­ka, yra kur pa­si­temp­ti, pa­ge­rin­ti tei­kia­mas pa­slau­gas. Iš ne­įga­liuo­sius šei­mo­se tu­rin­čių as­me­nų ne kar­tą gir­dė­ta pa­sta­bų apie lai­ki­no ato­kvė­pio pa­slau­gos po­rei­kį, yra pa­sta­bų ir dėl ne­įga­lių­jų pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gos, trans­por­to prie­mo­nių pri­tai­ky­mo vež­ti ne­įga­liuo­sius. Bū­ti­na ge­rin­ti in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mą vie­šo­se vie­to­se as­me­nims su re­gos ir klau­sos ne­ga­lia, siek­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo ne­įga­lie­siems, stip­rin­ti die­nos so­cia­li­nės glo­bos ko­man­dą.

So­cia­li­nė pa­gal­ba rei­ka­lin­ga ne tik as­me­nims, tu­rin­tiems ne­ga­lią, vis dau­giau so­cia­li­nių dar­buo­to­jų pa­slau­gų pri­rei­kia ir gar­bin­go am­žiaus su­lau­ku­siems bei vie­ni­šiems mies­to gy­ven­to­jams.

Te­gul į vi­sų jū­sų na­mus at­ei­na švie­sios Ka­lė­dos.

Te­gul jos at­ne­ša ra­my­bę, svei­ka­tą, pa­si­ti­kė­ji­mą,

vi­sų šir­dis už­pil­do ge­ru­mu ir mei­le.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Alytaus miesto taryboje

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė

P. S. Spaus­di­na­ma va­do­vau­jan­tis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­los reg­la­men­tu Nr. T-362.