Apie gamtos ir medžiotojų aktualijas rugpjūtį (0)
Ankstyvą rytą stebiu javų laukuose besiganančius tauriuosius elnius, stirnas ir apima nerimas. Kur daugiau jiems susirasti maisto, jei žmogus atėmė visas natūralias ganyklas ir pavertė jas dirbamais laukais?
Aptvėrė miško jaunuolynus, užsodino miško aikšteles ir iš esmės atėmė iš kanopinių žvėrių jiems istoriškai priklausančią mitybinę bazę, paukščių ir smulkių gyvūnų gyvenimo ir dauginimosi vietas.
Medžiotojų bendruomenė gyvena laukimu. Liepos 25 dieną įvyko Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos prie Aplinkos ministerijos posėdis. Klausimų daugiau negu atsakymų, tokie renginiai yra puikus demokratinių procesų imitavimas – jūs pakalbėkit, o mes padarysim kaip mums reikia.
Toliau „stumiamas“ elektroninis medžioklės lapas, kuriam iš esmės nepritaria niekas. Tai žmogaus teisių ir asmens duomenų apsaugos pažeidimas, o pliusas aiškiai vienas – kažkam verkiant reikia įsisavinti pažadėtus pinigėlius.
Valstybė bando atsisakyti bet kokios medžiojamųjų gyvūnų apskaitos ir populiacijų kokybės kontrolės. Siūloma atsisakyti sumedžiojimo limitų tauriesiems elniams. Iš esmės tai nieko blogo.
Tie medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai, kurie medžiojo tvarkingai, – ir medžios tvarkingai, tie, kurie buvo „mėsiniai“ – tie ir liks „mėsiniais“. Juk panaikinus sumedžiojimo limitus šernams ir stirnoms – jų tik padaugėjo.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 85 tūkst. 900 elnių, neskaitant šių metų prieaugio. Tai aiškiai per daug, tačiau tai, mano manymu, rodo, kad nepasiteisino įvairių gamtosauginių organizacijų skleidžiama dezinformacija apie blogus medžiotojus. Medžiotojai myli ir tausoja gamtą, o sukurtos medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisijos prie Aplinkos apsaugos departamento, į kurias įeina aplinkosaugininkai, miškininkai, medžiotojai, žemės ir miškų savininkai neatliko savo funkcijų, o daugeliu atveju net trukdė tauriųjų elnių populiacijos reguliavimui.
Čia viskas gerai, tačiau iškilo labai aktualus kanapinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo perkėlimas medžiotojų bendruomenei. Ir nors kažkas trina rankomis, tačiau žvėris yra valstybės nuosavybė ir turtas. Dar daugiau, žvėrys yra visuomenės – mūsų vaikai, ir anūkai turi teisę juos matyti ateityje.
Todėl medžiotojai privalo užtikrinti bent minimalių jų populiacijų egzistavimą. Tai kur čia šuo pakastas? Juk net viena briedžių šeimynėlė, gyvenanti tūkstantyje hektarų miško, ateis valgyti į pasodintus spygliuočių jaunuolynus, o tauriųjų elnių šeimynėlė ganysis jūsų javuose.
Paprasčiausiai jie neturi kitų ganyklų ir mes jų neišmokėme valgyti žvyro, akmenų ar kelmų. Aišku viena, yra žvėris – yra žala, nėra žvėries – nėra žalos.
Taigi, pakankamai patinė situacija. Manau, kad sumedžiojimo limitų panaikinimas tauriesiems elniams, žalos atlyginimo klausimai ir medžioklės terminai turi būti svarstomi kompleksiškai. Jų išskaidymas smūgiuos per populiacijų kokybę ir medžiotojų kišenę. Žalos nebus, jei visus kanopinius žvėris paversime koldūnais ar kita produkcija.
Pripažinkime, kad žemės ir miškų ūkis yra verslo rūšys su iš to išplaukiančiomis rizikomis. Taigi, žvėrių padarytus nuostolius turi dalintis valstybė, nes žvėris priklauso jai, žemės ir miškų savininkai, per nustatytas minimalias neišvengiamos žalos tolerancijos ribas, ir medžiotojai, jei žvėrių aiškiai per daug.
Be to, turi būti aiškiai įvardinamos apsaugos priemonės ir jos turi būti susietos su laikotarpiu, kai medžioti iš viso negalima. Atrodo aišku, kaip dukart du, tačiau paklodę visi stengiasi patraukti į savo pusę.
Jau dabar iš medžiotojų surinktų pinigėlių kompensuojama vilkų, lūšių ir stumbrų padaryta žala, rajono savivaldybės žemės ir miškų savininkams – išlaidos prevencinėms priemonėms, mažinančioms kanopinių žvėrių daromą žalą.
Mane nemaloniai nustebino kai kurių medžioklės organizacijų lyderių pasiūlymas tauriųjų elnių pateles ir jauniklius medžioti nuo liepos 15 dienos. Atleisk jiems Viešpatie, nes jie nežino ką daro...
Primenu, kad medžioklės terminai yra nustatyti pagal natūralius biologinius ritmus: gimimas, ruja, amžius, nuo kurio jauniklis gali išgyventi pats. Šioje nesąmonių pasiutpolkėje pasigendu savarankiškų, nepriklausomų mokslininkų nuomonės. Su ilgesiu prisimenu į amžinuosius medžioklės plotus iškeliavusį Medžioklėtyros laboratorijos vedėją doc. Kęstutį Pėtelį, tokiose situacijose jis žinodavo ką daryti, o dabar – kapų tyla.
Nei plauko, nei tauko!
Raimondas Ribačiauskas,
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas
Straipsnio autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą