Apie gam­tos ir me­džio­to­jų ak­tu­a­li­jas rug­pjū­tį (0)

elnias
Rug­pjū­čio pir­mo­ji sa­vai­tė. Lau­kai kve­pia duo­na, Dzū­ki­jo­je pra­dė­jo žval­gy­tis „cik­rie­ji“ ba­ra­vy­kai, tau­rių­jų el­nių ir brie­džių pa­ti­nai pa­trau­kė į pa­mėg­tas ru­jos vie­tas, stir­nų ru­ja ei­na į pa­bai­gą. Vi­sų gy­vū­nų ir paukš­čių jau­nik­liai jau pa­au­gę, mo­ko­si iš­gy­ven­ti, me­džio­ti, stip­ri­na spar­nus, ko­jas, ga­lan­da dan­tu­kus. Vil­kai sma­gi­na­si avių ir ož­kų ap­tva­ruo­se, spor­tuo­ja gai­nio­da­mi brie­džius ir el­nius. Žo­džiu, gam­ta gy­ve­na sa­vo įpras­tu rit­mu.

Anks­ty­vą ry­tą ste­biu ja­vų lau­kuo­se be­si­ga­nan­čius tau­riuo­sius el­nius, stir­nas ir ap­ima ne­ri­mas. Kur dau­giau jiems su­si­ras­ti mais­to, jei žmo­gus at­ėmė vi­sas na­tū­ra­lias ga­nyk­las ir pa­ver­tė jas dir­ba­mais lau­kais? 

Ap­tvė­rė miš­ko jau­nuo­ly­nus, už­so­di­no miš­ko aikš­te­les ir iš es­mės at­ėmė iš ka­no­pi­nių žvė­rių jiems is­to­riš­kai pri­klau­san­čią mi­ty­bi­nę ba­zę, paukš­čių ir smul­kių gy­vū­nų gy­ve­ni­mo ir dau­gi­ni­mo­si vie­tas. 

Me­džio­to­jų ben­druo­me­nė gy­ve­na lau­ki­mu. Lie­pos 25 die­ną įvy­ko Me­džiok­lės tvar­ky­mo kon­sul­ta­ci­nės ta­ry­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos po­sė­dis. Klau­si­mų dau­giau ne­gu at­sa­ky­mų, to­kie ren­gi­niai yra pui­kus de­mo­kra­tinių pro­ce­sų imi­ta­vi­mas – jūs pa­kal­bė­kit, o mes pa­da­ry­sim kaip mums rei­kia. 

To­liau „stu­mia­mas“ elek­tro­ni­nis me­džiok­lės la­pas, ku­riam iš es­mės ne­pri­ta­ria nie­kas. Tai žmo­gaus tei­sių ir as­mens duo­me­nų ap­sau­gos pa­žei­di­mas, o pliu­sas aiš­kiai vie­nas – kaž­kam ver­kiant rei­kia įsi­sa­vin­ti pa­ža­dė­tus pi­ni­gė­lius. 
Vals­ty­bė ban­do at­si­sa­ky­ti bet ko­kios me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų ap­skai­tos ir po­pu­lia­ci­jų ko­ky­bės kon­tro­lės. Siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti su­me­džio­ji­mo li­mi­tų tau­rie­siems el­niams. Iš es­mės tai nie­ko blo­go. 

Tie me­džio­to­jus vie­ni­jan­tys klu­bai ir bū­re­liai, ku­rie me­džio­jo tvar­kin­gai, – ir me­džios tvar­kin­gai, tie, ku­rie bu­vo „mė­si­niai“ – tie ir liks „mė­si­niais“. Juk pa­nai­ki­nus su­me­džio­ji­mo li­mi­tus šer­nams ir stir­noms – jų tik pa­dau­gė­jo.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na apie 85 tūkst. 900 el­nių, ne­skai­tant šių me­tų prie­au­gio. Tai aiš­kiai per daug, ta­čiau tai, ma­no ma­ny­mu, ro­do, kad ne­pa­si­tei­si­no įvai­rių gam­to­sau­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų sklei­džia­ma dez­in­for­ma­ci­ja apie blo­gus me­džio­to­jus. Me­džio­to­jai my­li ir tau­so­ja gam­tą, o su­kur­tos me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų li­mi­tų skirs­ty­mo ko­mi­si­jos prie Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to, į ku­rias įei­na ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, miš­ki­nin­kai, me­džio­to­jai, že­mės ir miš­kų sa­vi­nin­kai ne­at­li­ko sa­vo funk­ci­jų, o dau­ge­liu at­ve­ju net truk­dė tau­rių­jų el­nių po­pu­lia­ci­jos re­gu­lia­vi­mui. 

Čia vis­kas ge­rai, ta­čiau iš­ki­lo la­bai ak­tu­a­lus ka­na­pi­nių žvė­rių pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo per­kė­li­mas me­džio­to­jų ben­druo­me­nei. Ir nors kaž­kas tri­na ran­ko­mis, ta­čiau žvė­ris yra vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė ir tur­tas. Dar dau­giau, žvė­rys yra vi­suo­me­nės – mū­sų vai­kai, ir anū­kai tu­ri tei­sę juos ma­ty­ti at­ei­ty­je. 

To­dėl me­džio­to­jai pri­va­lo už­tik­rin­ti bent mi­ni­ma­lių jų po­pu­lia­ci­jų eg­zis­ta­vi­mą. Tai kur čia šuo pa­kas­tas? Juk net vie­na brie­džių šei­my­nė­lė, gy­ve­nan­ti tūks­tan­ty­je hek­ta­rų miš­ko, at­eis val­gy­ti į pa­so­din­tus spyg­liuo­čių jau­nuo­ly­nus, o tau­rių­jų el­nių šei­my­nė­lė ga­ny­sis jū­sų ja­vuo­se. 

Pa­pras­čiau­siai jie ne­tu­ri ki­tų ga­nyk­lų ir mes jų ne­iš­mo­kė­me val­gy­ti žvy­ro, ak­me­nų ar kel­mų. Aiš­ku vie­na, yra žvė­ris – yra ža­la, nė­ra žvė­ries – nė­ra ža­los. 

Tai­gi, pa­kan­ka­mai pa­ti­nė si­tu­a­ci­ja. Ma­nau, kad su­me­džio­ji­mo li­mi­tų pa­nai­ki­ni­mas tau­rie­siems el­niams, ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mai ir me­džiok­lės ter­mi­nai tu­ri bū­ti svars­to­mi kom­plek­siš­kai. Jų iš­skai­dy­mas smū­giuos per po­pu­lia­ci­jų ko­ky­bę ir me­džio­to­jų ki­še­nę. Ža­los ne­bus, jei vi­sus ka­no­pi­nius žvė­ris pa­ver­si­me kol­dū­nais ar ki­ta pro­duk­ci­ja. 

Pri­pa­žin­ki­me, kad že­mės ir miš­kų ūkis yra ver­slo rū­šys su iš to iš­plau­kian­čio­mis ri­zi­ko­mis. Tai­gi, žvė­rių pa­da­ry­tus nuos­to­lius tu­ri da­lin­tis vals­ty­bė, nes žvė­ris pri­klau­so jai, že­mės ir miš­kų sa­vi­nin­kai, per nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lias ne­iš­ven­gia­mos ža­los to­le­ran­ci­jos ri­bas, ir me­džio­to­jai, jei žvė­rių aiš­kiai per daug. 

Be to, tu­ri bū­ti aiš­kiai įvar­di­na­mos ap­sau­gos prie­mo­nės ir jos tu­ri bū­ti su­sie­tos su lai­ko­tar­piu, kai me­džio­ti iš vi­so ne­ga­li­ma. At­ro­do aiš­ku, kaip dukart du, ta­čiau pa­klo­dę vi­si sten­gia­si pa­trauk­ti į sa­vo pu­sę. 

Jau da­bar iš me­džio­to­jų su­rink­tų pi­ni­gė­lių kom­pen­suo­ja­ma vil­kų, lū­šių ir stumb­rų pa­da­ry­ta ža­la, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės že­mės ir miš­kų sa­vi­nin­kams – iš­lai­dos pre­ven­ci­nėms prie­mo­nėms, ma­ži­nan­čioms ka­no­pi­nių žvė­rių da­ro­mą ža­lą. 

Ma­ne ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no kai ku­rių me­džiok­lės or­ga­ni­za­ci­jų ly­de­rių pa­siū­ly­mas tau­rių­jų el­nių pa­te­les ir jau­nik­lius me­džio­ti nuo lie­pos 15 die­nos. At­leisk jiems Vieš­pa­tie, nes jie ne­ži­no ką da­ro... 

Pri­me­nu, kad me­džiok­lės ter­mi­nai yra nu­sta­ty­ti pa­gal na­tū­ra­lius bio­lo­gi­nius rit­mus: gi­mi­mas, ru­ja, am­žius, nuo ku­rio jau­nik­lis ga­li iš­gy­ven­ti pats. Šio­je ne­są­mo­nių pa­siut­pol­kė­je pa­si­gen­du sa­va­ran­kiš­kų, ne­pri­klau­so­mų moks­li­nin­kų nuo­mo­nės. Su il­ge­siu pri­si­me­nu į am­ži­nuo­sius me­džiok­lės plo­tus iš­ke­lia­vu­sį Me­džiok­lė­ty­ros la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ją doc. Kęs­tu­tį Pė­te­lį, to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se jis ži­no­da­vo ką da­ry­ti, o da­bar – ka­pų ty­la.

Nei plau­ko, nei tau­ko!

Rai­mon­das Ri­ba­čiaus­kas,

Lie­tu­vos me­džio­to­jų są­jun­gos „Gam­ta“ pre­zi­den­tas


Straips­nio au­to­riaus nuo­mo­nė ne­bū­ti­nai su­tam­pa su re­dak­ci­jos.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.