Alytus – pasaulyje didžiausiame memorialiniame muziejuje po atviru dangumi

Šie Atminimo akmenys – tai visame pasaulyje šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Jos įrengiamos prie buvusių namų, mokymosi įstaigų ar darbo vietų, taip primenant, kad Holokausto metu nukentėjo arba žuvo konkretūs žmonės, kūrę vietos bendruomenes.

Šiuo metu yra įmontuota beveik 70 000 tokių atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Dzūkijos krašte tik Alytuje galima rasti šiuos Atminimo akmenis. Šiandien jų mieste yra šeši.

Bokšickių šeima

Pirmasis Atminimo akmuo Bokšickių šeimai prie jų namo, alytiškių vadinamo „namu su liūtukais“ (nuotr. apačioje), įmontuotas 2018 m. Jis buvo skirtas Mendeliui Bokšickiui, žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui, advokatui, nužudytam Paneriuose 1941 m. 2019 m. atminimo akmenys padėti dar trims jo šeimos nariams – žmonai Šeinai Bokšickienei, nužudytai 1943 m. Paneriuose, bei sūnui Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir dukrai Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei). Atminimo akmenų padėjimo ceremonijoje, kurią inicijavo Bokšickių šeima, dalyvavo iš Izraelio atvykęs Saadia Bahatas su žmona Judit, vaikais ir anūkais.

Šeimos namas ir šiandien sulaukia smalsių žvilgsnių, dėl laiptus į pastatą puošiančių liūtukų figūrų. Namas pastatytas 1911 m.

Bokšickiai mieste buvo labai mėgiami ir žinomi dėl M. Bokšickio veiklos – 1918-aisiais, atkūrus Lietuvos valstybingumą, jis aktyviai dalyvavo vietos savivaldos institucijų kūrime ir įvairių draugijų veikloje, kelis kartus buvo išrinktas į Alytaus miesto tarybą, vadovavo savanorių gaisrininkų komandai. Šeina Bokšickienė vadovavo Lietuvos sionistų moterų draugijos Alytaus skyriui.

Inžinerinių sugebėjimų turėjęs M. Bokšickis buvo sukonstravęs elektra varomą vandens siurblį, todėl jų namas buvo pirmasis Alytuje, kuriame vanduo bėgo iš čiaupo.

1939 m. šeima išsikėlė gyventi į Vilnių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui.

Hiršas Kalmanavičius

Šiam mokytojui Atminimo akmuo 2018 m. buvo įmontuotas šaligatvyje prie buvusios Alytaus žydų mokyklos pastato. 1921 m. po Pirmojo pasaulinio karo iš Rusijos gilumos Hiršas Kalmanavičius grįžo į Alytų, tais pačiais metais jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Nuo pat grįžimo iki 1940 m. Hiršas dirbo Alytaus žydų vidurinėje mokykloje. Vėliau ši mokykla pavadinta Alytaus žydų privatine progimnazija. Jo dėstomi dalykai buvo geografija, istorija, hebrajų kalba ir tikyba (žydų). Mokykla keletą kartų keitė savo adresą, ne visi jie žinomi, tačiau kai 1922 m. H. Kalmanavičius pradėjo joje mokytojauti, mokykla buvo įsikūrusi Užuolankos g. 22 (nuotr. viršuje, dabar Užuolankos g. 30).

1941 m. naciams užėmus Alytų H. Kalmanavičius buvo nužudytas.

Šmuelis Beiralas

Verslininkui, visuomenės veikėjui Šmueliui Beiralui Atminimo akmuo 2018 m. buvo įmontuotas šaligatvyje prie buvusių jo namų (dabar Pulko g. 1). Š. Beiralas atkūrus Lietuvos valstybingumą (1918 m.), aktyviai dalyvavo Alytaus miesto ir apskrities savivaldos institucijų kūrime, Alytaus savanorių gaisrininkų draugijos veikloje, buvo ilgametis jos valdybos narys. Taip pat buvo Alytaus žydų liaudies banko valdybos narys, aktyvus įvairių lietuvių ir žydų draugijų narys.

1942 m. nužudytas Vidzgirio miške.