Alytaus ūkininkų sąjungos vadovas: „Jei mūsų nuomonės negirdės, važiuosime vėl streikuoti“…

– Vytautai, galima sakyti, kad ir Dievas Jus, ūkininkus, išgirdo. Naujas žemės ūkio ministras – iš tų pačių barikadų, kuriose dar pernai kartu protestavote. Ar kas pasikeitė, kai ministras jau „savas“, kokius lūkesčius siejate su naujojo žemės ūkio ministro veikla Vyriausybėje? Ką darysite, jeigu naujasis ministras nenorės girdėti ūkininkų nuomonės?

– Važiuosime vėl streikuoti į Vilnių. Ministras Hofmanas  neturi politinės patirties, jam dabar labai svarbu išmokti politinę kalbą, ūkininko samprotavimų niekas nenorės girdėti.

Ūkininkams reikia valdžios priimamų sprendimų stabilumo ir aiškumo. Mes neprašome atsakyti, kas bus už 5 ar 10 metų, bet norime žinoti valdžios tikslus bent metams ar dvejiems į priekį. 

Pasaulinių rinkų prognozuoti negalime, bet vidaus politiką ūkininkas turi žinoti, kad bent metus galėtum planuoti į priekį – žinoti, kokie, pavyzdžiui, bus gamtosauginiai reikalavimai, kaip keisis mokesčių politika. 

Šiandien nedelsiant reikia atšaukti, pavyzdžiui,  kai kuriuos ankstesnio ministro įsakymus, mažinti ūkių tikrintojų skaičių. Jie dubliuoja vienas kito darbą. Tarkim, vieną dieną tikrina Nacionalinė mokėjimų agentūra, o kitą dieną į duris beldžiasi Veterinarijos ir maisto taryba, vėl ta pati patikra, tie patys klausimai. Kam gaišinamas ūkininkas, ypač vasarą? 

Prieš metus protestavome prieš daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizų padidinimą, nepalankią saugomų teritorijų plėtrą. Užsitęsė pieno krizė, per Lietuvą tranzitu gabenami rusiškos kilmės grūdai. 

Ūkininkai ir dabar nepatenkinti pasėlių deklaravimu, biurokratija, kurią ypač didino buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Uždėta buvo labai daug reikalavimų, o neatsižvelgiama į ūkininkų prašymus, tiesiog mūsų niekas negirdėjo.

Galima sakyti, kad per tris metus Navickas su ūkininkais nesugebėjo suderinti nei vieno klausimo, tad iš naujojo ministro Igno Hofmano tikimės  ilgalaikės strategijos, aiškios valdžios politikos bent numatytam ES finansiniam laikotarpiui.

– Ministras ūkininkui negali patarti ką sėti - miežius ar kviečius. Ką Jūs turite omeny, sakydamas: „Mums reikia ilgalaikės strategijos“?

– Pirmiausia – mokesčių politika, tiesioginės išmokos, biurokratijos naikinimas. Iš esmės reikia peržiūrėti, pavyzdžiui,  ūkininko žurnalo pildymą, kai žmogus turi tapti ir agronomu, ir mechaniku, ir gamtosaugininku. 

Tokią tvarką sugalvojo buvęs ministras Navickas, daug kartų ūkininkai sakė, kad tai pertekliniai reikalavimai, bet ministras mūsų negirdėjo.

Na, pavyzdžiui, pasakykite, kas yra tas „žalias kursas“, su kuo jis valgomas? Niekas normaliai paaiškinti negali, ką tai reiškia. Palikti neužsėtus tris metrus nuo melioracijos griovio? 

– Mes, lietuviai, pernelyg uoliai vykdome Briuselio įsakymus. Lėkščiuojame laukus, deginam kurą, dirbtinai keliam maisto kainas... Vardan žalio kurso? 

– Na, Žaliųjų judėjimo aktyvistai sakė, kad sprendimas žemės ūkio ministru paskirti I. Hofmaną gali dar labiau pagilinti jau įsisenėjusias aplinkos taršos bei didžiųjų ūkių protegavimo problemas. Jis augina daug grūdų, pila į žemę trąšas, chemikalus...

– Kiekvienas iš savo varpinės savo pamokslą sako. Šiandien kai kam kaimo žmogus tapo didžiausiu teršėju.

– Taip, glifosatas yra dažniausiai naudojamas herbicidas žemdirbystės ūkiuose, tačiau jis naudojamas ir indams plauti, o į aplinką patenka iš buitinių nuotekų valymo įrenginių... Kaltas kažkodėl lieka kaime gyvenantis žmogus.

Lyginant mūsų ūkininkavimą su lenkais, tai mes esame tikrai šventi žmonės, kaip sakoma, tik lašelį nuodų iš bačkos pilame į žemę. Jau nekalbu apie Belgiją, Vokietiją, kitas šalis, net lyginti nėra ko.

Nežinau Lietuvoje ūkininko, kuris neskaičiuotų, kiek salietros ar pesticidų pila į žemę. Jie nėra turtuoliai, žino, kiek visa tai kainuoja. Seniai baigėsi „kolūkių laikai“, kai būdavo svarbu tam „tikrą kiekį“ išpilti į lauką. 

– Prieš mūsų pokalbį aš pakalbinau Jūsų mamą. Ji sakė, kad dabar jaunimas „mandriau“ ūkininkauja. Režisierius Oskaras Koršunovas, kai Jūs streikavote Vilniuje, ironiškai pastebėjo gražius, spalvotus, naujus ir kultūringus traktorius.... 

– Šiandien ūkininkavimas tapo patogesnis, galima įsigyti daug įvairios technikos, kuri palengvina ūkininko darbą. Anksčiau visi įsivaizdavo ūkininkaujantį murziną ir nuo dulkių pavargusį kaimo žmogų. 

Aš turiu 150 hektarų augalininkystės ūkį. Gyvulininkyste mūsų krašte žmonės nebenori užsiimti, pavargo nuo nežinomybės dėl supirkimo kainų ir valdžios požiūrio į juos. 

Mūsų krašto žemės nėra derlingos, bepigu ūkininkui Suvalkijoje, kur įleidai plūgo noragą į žemę ir važiuok nesustodamas du ar tris kilometrus. Dzūkijos žemė kitokia, pradedi arti molio dirvą, o už puskilometrio jau prasideda smėlynai... Gal tik Simno krašte kiek kitaip, mums labai svarbu pasirinkti augalų veisles, ne kiekvieną kviečio grūdą galim berti į dzūkų žemę... 

....................

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14064-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas