Alytaus švietimo reformos formos

Pažadai ir melas per nutylėjimą

„Atnaujinsime visus darželius ir mokyklas, kad mūsų vaikai turėtų pačias geriausias sąlygas mokytis. Užtikrinsime garantuotas vietas darželiuose visiems miesto vaikams. Remsime persikėlusius į Alytų mokytojus, suteiksime ugdymo procesą vykdantiems mokytojams būtiną paramą ugdymo proceso sėkmei.“ – (Iš kandidato į Alytaus m. savivaldybės merus Nerijaus Cesiulio 2023–2027 m. savivaldos rinkimų programos).

Ir viskas..? O kur pažadas vykdyti švietimo reformas, vis naujai ir naujai stebinti permainų gūsiais vienas ar kitas mokyklų bendruomenes..? Nėra, nes tai sąmoningai nutylėta. Suprantama, jei tai žadėsi, tai jokių rinkimų nelaimėsi. Ką gi, pasirodo į Vilijos bičiulių gudraus viliotinio pinkles 2023 m. pavasarį neapdairiai pakliuvo ir tūkstančiai mūsų miesto rinkėjų.

Tai mokykla ar kombinatas

Ilgai ieškojau, kaip pavadinti tokios reformos galimą rezultatą. Juk kokią įstaigą galime sukurti sujungę mokyklą su vaikų darželiu. Čia, žinoma, neprošal ,,padėkoti“ ir įstatymų leidėjams, įteisinusiems tokį marazmą. Tad Alytuje išrinktai Seimo narei Jurgitai patys rimčiausi linkėjimai peržiūrėti tas Švietimo įstatymo nuostatas, kurios suteikia galimybę steigėjams atlikti visiškai skirtingų švietimo įstaigų sujungimo manipuliacijas, kurių pasekmėje turėtume ne normalias mokyklas, o kažkokius kombinatus.. O miesto merui būtina priminti dėl ko jis išrinktas į savivaldybės vadovo pareigas. Beje, viena svarbiausia iš jų – gerinti miesto vaikų ir jaunimo ugdymo kokybę.

Palinkėjimai merui vykdyti tikrąsias švietimo reformas

Nugriauti ar uždaryti mokyklą, sujungti pradinę mokyklą su progimnazija, prijungti darželį prie mokyklos...Tokių jau daugiau kaip 20 metų skelbiamų ,,reformų“ sąrašą galima tęsti ir tęsti. Bet ką tai turi bendro su svarbiausiu švietimo uždaviniu – gerinti mokinių ugdymo kokybę. Ir kaip reikia nemylėti švietimo įstaigų, nepasitikėti jų vadovais, pagaliau negerbti mokytojų, kad metai iš metų rimtu veidu siūlyti svarstymui tokias nevykusias idėjas, laikyti pastovioje įtampoje ištisas švietimiečių bendruomenes. 

Suprantu, kad taip skelbiant įvairias pertvarkas imituoti miesto valdžiukės veiklą daug lengviau ir paprasčiau, nei susėdus rimtai apmąstyti ir spręsti miesto švietimo įstaigų bendruomenių likimą. Tačiau kai pakalbi su mūsų mokytojais, jie profesionaliai pasufleruoja atrodytų paprastus, bet prasmingus siūlymus, o būtent:

– nepamatuotai ir nepagrįstai netaupyti vaikų darželių ir mokyklų sąskaita, o pastoviai investuoti į švietimą. Būtent, pirmiausiai investuoti į jauno žmogaus rytdienos ugdymo metodus ir priemones, labai aiškiai suvokiant, kad mūsų ateitis, norim to ar nenorim, priklausys aukštosioms informacinėms technologijoms ir dirbtiniam intelektui;

– kiekvienais metais ženkliai didinti savivaldybės skiriamas lėšas miesto švietimui, suprantant, kad laipsniškas klasės mokinių skaičiaus mažinimas (pavyzdžiui, 2030 metais – iki 15 mokinių) yra būtina prielaida, įgalinanti vykdyti mokyklose ne skaitlingų klasių kolektyvų, o pavienių individų ir asmenybių, galinčių ateityje įveikti visus šio laikmečio iššūkius, ugdymą;

– labiau įsiklausyti į miesto švietimo bendruomenių atstovų nuomonę, pagaliau ne žodžiais, o pagarba, pasitikėjimu ir tinkamu dėmesiu bei įvertinimu skatinti kiekvieną ugdytoją bei mokytoją.

Tik tai padarius galėtume tikėtis, kad daugelis jaunų tautiečių, dar neapsisprendusių grįžti ar atvykti į Dzūkijos sostinę, suprastų, kad Alytus turi rimtas ambicijas tapti šeimos miestu, tikrai patraukliu čia gyventi ir ugdyti savo atžalas.

Dobilas Kurtinaitis