Aly­tu­je ko­ro­na­vi­ru­sas iš­pli­to di­de­lė­je šei­mo­je

Kai­my­nai pra­ne­šė apie di­des­nį gy­ven­to­jų skai­čių

Kaip sa­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jas Po­vi­las Ja­ge­la­vi­čius, iš pra­džių nu­sta­ty­ta, kad in­di­vi­du­a­lia­me na­me, ku­ria­me gy­ve­nan­tiems trims as­me­nis nu­sta­ty­tas ko­ro­na­vi­ru­sas Aly­taus mo­bi­lia­me pa­tik­ros punk­te, iš vi­so yra še­ši gy­ven­to­jai.

Ta­čiau kai­my­nai sa­vi­val­dy­bei pra­ne­šė, jog čia yra dau­giau gy­ven­to­jų, iš­si­aiš­kin­ta, kad vie­na­me in­di­vi­du­a­lia­me na­me gy­ve­na 10 as­me­nų – se­ne­lių ir dvie­jų vai­kų šei­mos.

Pir­miau­sia ko­ro­na­vi­ru­sas bu­vo nu­sta­ty­tas per 20 me­tų tu­rin­čiam anū­kui, po to – dau­giau kaip 70 me­tų mo­te­riai ir pus­am­žiam vy­rui, ku­riuos sie­ja any­tos ir žen­to ry­šys.

P.Ja­ge­la­vi­čiaus tei­gi­mu, ba­lan­džio pra­džio­je Aly­taus mo­bi­lia­me pa­tik­ros punk­te dėl šio vi­ru­so iš mi­nė­tos šei­mos iš­si­ty­rė maž­daug 50 me­tų mo­te­ris, jai CO­VID-19 ne­bu­vo diag­no­zuo­tas: „Bet šios sa­vai­tės vi­du­ry­je mo­te­ris pa­si­ju­to blo­gai, iš­si­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir bu­vo iš­vež­ta į San­ta­ros kli­ni­kų In­fek­ci­nių li­gų cen­trą. Ba­lan­džio 9-ąją pra­neš­ta, kad jai nu­sta­ty­tas ko­ro­na­vi­ru­sas.“

Mies­to sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jas, su­si­sie­kęs su gau­sios šei­mos as­me­ni­mis, ku­rie dar neuž­si­krė­tę ko­ro­na­vi­ru­su, rei­ka­la­vo juos ar­ti­miau­siu me­tu iš­si­tir­ti mo­bi­lia­me pa­tik­ros punk­te. Ty­ri­mai ba­lan­džio 9-ąją bu­vo pa­im­ti dar ke­tu­riems šios šei­mos na­riams, iki va­kar vi­dur­die­nio re­zul­ta­tų dar ne­bu­vo. Tad šio­je šio­je šei­mo­je kol kas yra 4 as­me­nys, už­si­krė­tę CO­VID-19.

„Šią šei­mos gy­ve­na­mą­ją vie­tą jau ga­li­ma va­din­ti epi­de­mio­lo­gi­niu vie­ti­niu šio vi­ru­so iš­pli­ti­mo ži­di­niu, ku­ris yra ste­bi­mas ir kon­tro­liuo­ja­mas. Šei­mos na­riai ne­bu­vo iš­vy­kę į už­sie­nį, tad jų už­si­krė­ti­mas prak­tiš­kai aiš­kus, – ko­ro­na­vi­ru­są įgi­jo ne­iš­vy­kę ir ėmė pla­tin­ti tarp sa­vų. Jie tu­ri są­ly­gas izo­liuo­tis na­muo­se, ta­čiau jie gy­ve­na po vie­nu sto­gu ir aki­vaiz­du, kad to­kiu bū­du už­si­kre­čia. Tu­ri­me dar dvi aly­tiš­kių šei­mas, ku­rių na­riams nu­sta­ty­tas ko­ro­na­vi­ru­sas, ta­čiau jos žy­miai ma­žes­nės“, – tvir­ti­no Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jas.

Va­kar die­nos, ba­lan­džio 10-osios, vi­dur­die­nio duo­me­ni­mis, koronavirusas nustatytas jau 22 aly­tiš­kiams. Aly­taus ra­jo­ne už­si­krė­tu­sių­jų CO­VID-19 skai­čius iš­lie­ka ne­pa­ki­tęs, jis nu­sta­ty­tas 5 ra­jo­no gy­ven­to­jams.

San­ta­ros kli­ni­ko­se gy­do­mi trys aly­tiš­kiai

Ba­lan­džio 10-osios vi­dur­die­nio duo­me­ni­mis, San­ta­ros kli­ni­kų In­fek­ci­nių li­gų cen­tre gy­do­mi trys aly­tiš­kiai. Jie vi­si į čia at­ga­ben­ti grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kų.

Vie­nas vy­ras į šias kli­ni­kas bu­vo iš­vež­tas iki Aly­taus mo­bi­laus pa­tik­ros punk­to veik­los pra­džios, ko­vo 24-osios. Tai as­muo, grį­žęs iš Ai­ri­jos.

Ba­lan­džio pir­mo­sio­mis die­no­mis iš­ga­ben­ta dau­giau kaip 70 me­tų mo­te­ris, pas ku­rią lan­kė­si iš An­gli­jos grį­žę ar­ti­mie­ji. Ir da­bar San­ta­ros kli­ni­kų In­fek­ci­nių li­gų cen­tre at­si­dū­ru­si maž­daug 50 me­tų mo­te­ris iš epi­de­mio­lo­gi­nio ži­di­nio gau­sio­je šei­mo­je.

P.Ja­ge­la­vi­čiaus tei­gi­mu, vi­sų jų būk­lė nė­ra blo­ga.

Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro di­rek­to­rius, pro­fe­so­rius, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Sau­lius Čap­lins­kas at­sa­ko į klau­si­mus.

– Ar­tė­ja Šv. Ve­ly­kos, ku­rias dėl ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mo, ti­kė­ti­na, vi­si su­tik­si­me na­muo­se. Ką ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti tiems, ku­rie vis dėl­to pla­nuo­ja vyk­ti į sve­čius?

– Siū­ly­čiau per Ve­ly­kas ge­riau nie­kur ne­ke­liau­ti. Tuo la­biau kad ir prem­je­ras pa­skel­bė apie sa­vait­ga­lį ap­ri­bo­ja­mą pa­te­ki­mą į mies­tus ir mies­te­lius. Tai yra ne tik re­ko­men­duo­ja­ma, bet už pa­žei­di­mus net ir bau­džia­ma.

Jei prieš vyks­tant pas gi­mi­nes vi­siems no­rin­tiems su­si­tik­ti bū­tų at­lik­ti tes­tai dėl ko­ro­na­vi­ru­so ir re­zul­ta­tai bū­tų ne­igia­mi, ta­da taip, ga­li­ma vyk­ti ir su­si­tik­ti. Bet kol kas taip iš­si­tir­ti ne­įma­no­ma.

Tad ne­rei­kė­tų elg­tis avan­tiū­ris­tiš­kai ir ri­zi­kuo­ti sa­vo bei ar­ti­mų­jų svei­ka­ta.

– Ar šian­dien ga­li­te pa­tvir­tin­ti, kad pa­gal diag­no­zuo­tus ko­ro­na­vi­ru­so at­ve­jus krei­vė plokš­tė­ja?

– Apie tai dar sun­ku kal­bė­ti. Op­ti­miz­mo ne­tu­rė­tų bū­ti per daug, nes ti­ria­mi tik tie as­me­nys, ku­rie pa­tys krei­pia­si į mo­bi­lius pa­tik­ros punk­tus.

Te­sta­vi­mas dėl ko­ro­na­vi­ru­so yra per lė­tas, to­dėl dar ne­ga­li­me bū­ti di­de­li op­ti­mis­tai.

Iš sep­ty­nių ko­ro­na­vi­ru­so at­ve­jų še­ši ga­li lik­ti ne­pa­ste­bė­ti, jei te­sta­vi­mas bus ak­ty­vus tik tų žmo­nių, ku­rie pa­tys at­ei­na iš­si­tir­ti.

Dar yra daug be­simp­to­mių at­ve­jų.

Guo­džia tai, kad apie 80 pro­cen­tų už­si­krė­tu­sių­jų ko­ro­na­vi­ru­su sirgs leng­vai. Apie 15 pro­cen­tų li­go­nių dėl sun­kios ei­gos pri­reiks gul­tis į li­go­ni­nę, o 5 pro­cen­tų iš jų būk­lė ga­li bū­ti kri­ti­nė, kas an­tro iš jų iš­gel­bė­ti ne­pa­vyks.

Kaip ir gri­po at­ve­ju, ko­ro­na­vi­ru­sas pa­vo­jin­giau­sias sen­jo­rams – mir­ties at­ve­jų šio­je am­žiaus gru­pė­je žy­miai dau­giau nei tarp jau­nų žmo­nių. Taip pat jis pa­vo­jin­gas ir bet ku­rio am­žiaus žmo­nėms, tu­rin­tiems sun­kių lė­ti­nių li­gų.

Jei­gu žmo­nės ne­su­pras, kad rei­kia sa­vi­i­zo­lia­ci­jos, lai­ky­tis so­cia­li­nės dis­tan­ci­jos, mes ko­vą su ko­ro­na­vi­ru­su pra­lai­mė­si­me.

– Kaip ver­ti­na­te rin­ko­je at­si­ra­du­sius sa­vi­tik­ros tes­tus?

– To­kių tes­tų iš tie­sų at­si­ra­do. Ta­čiau da­lies jų ko­ky­bė yra abe­jo­ti­na. To­dėl rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, ar pa­ti­ki­mi jū­sų nau­do­ja­mi tes­tai, ar ne.

Net ir pa­tiems įsi­gi­jus tes­tą, jį ga­li at­lik­ti tik me­di­kas. To­dėl su juo ir rei­kė­tų pa­si­tar­ti dėl kon­kre­taus tes­to pa­ti­ki­mu­mo, ieš­ko­ti pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos ži­niask­lai­do­je, bet ne­pa­si­ti­kė­ti drau­gų pa­ta­ri­mais ar ži­nu­tė­mis jų so­cia­li­nė­se pa­sky­ro­se.

– Kuo CO­VID-19 yra pa­vo­jin­ges­nis už gri­pą?

– Pra­ėjo SARS, MERS vi­ru­sai, kiek dau­giau pa­gąs­di­no Ebo­la. CO­VID-19 yra vi­siš­kai ki­toks.

Šis vi­ru­sas plin­ta net aš­tuo­nis kar­tus spar­čiau nei gri­pas. Nuo gri­po ar ty­mų vak­ci­nų tu­ri­me, kai ku­rie žmo­nės jau tu­ri imu­ni­te­tą gri­pui. Su ko­ro­na­vi­ru­su nie­kas ne­bu­vo su­si­dū­ręs, to­dėl vi­si žmo­nės jam yra im­lūs ir jis ga­li su­kel­ti sun­kią li­gą, ku­ri ga­li baig­tis mir­ti­mi.

– Jū­sų nuo­mo­ne, ka­da ga­li at­si­ras­ti vak­ci­na nuo da­bar plin­tan­čio ko­ro­na­vi­ru­so?

– Šio­je sri­ty­je yra daug įdir­bio, bet la­biau­siai ti­kė­ti­na, kad vak­ci­na ga­li bū­ti su­kur­ta tik at­ei­nan­čių me­tų pa­bai­go­je.

At­lie­ka­ma daug kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, ban­do­mi įvai­rūs me­di­ka­men­tai, nuo vais­tų ŽIV ar ma­lia­ri­jai gy­dy­ti iki vais­tų gri­pui gy­dy­ti ar mo­nok­lo­ni­nių an­ti­kū­nų, bet kol kas nė­ra aiš­ku, koks bū­tent me­di­ka­men­tas nai­ki­na ko­ro­na­vi­ru­są.

Tad kol kas me­di­kai tik pa­de­da pa­čiam žmo­gaus or­ga­niz­mui ko­vo­ti su šiuo vi­ru­su.

– Šian­dien jau vi­si ži­no, kad rei­kia daž­nai plau­ti ran­kas su mui­lu ar va­ly­ti dez­in­fek­ci­niu skys­čiu, veng­ti čiau­din­čių ar ko­sin­čių žmo­nių. Gal ga­li­te dar kaž­ką re­ko­men­duo­ti?

– Tie­siog į kiek­vie­ną as­me­nį, net ir pa­tį bran­giau­sią, su ku­riuo kar­tu ne­gy­ve­na­te, žiū­rė­ti kaip į po­ten­cia­liai ne­šio­jan­tį ar ga­lin­tį per­duo­ti vi­ru­są.

– Ko­kios ap­sau­gi­nės kau­kės yra efek­ty­ves­nės: siu­va­mos, pa­vyz­džiui, med­vil­ni­nės, ar me­di­ci­ni­nės?

– Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to ty­rė­jų ty­ri­mai pa­ro­dė, kad na­muo­se pa­siū­tos med­vil­ni­nės kau­kės su­lai­ko 50 pro­cen­tų 0,02–1 mik­ro­no da­le­lių, o me­di­ci­ni­nės kau­kės – net 80 pro­cen­tų šių da­le­lių.

Da­bar esa­me to­kia­me eta­pe, kai į kiek­vie­ną reik­tų žiū­rė­ti kaip in­fe­kuo­tą CO­VID-19 as­me­nį, bet ne kaip į prie­šą, o kaip į žmo­gų, ku­riam rei­kia pa­dė­ti, kad su­vok­tų, jog rei­kia sau­go­tis ir sau­go­ti ki­tus.

Pa­si­žiū­rė­ki­me, kiek šian­dien yra žmo­nių, pa­vyz­džiui, par­duo­tu­vė­se vaikš­čio­jan­čių be kau­kių ir be pirš­ti­nių. Kai ku­rių žmo­nių nuo­sta­ta ne­dė­vė­ti ap­sau­gi­nių kau­kių – tar­si prieš tris de­šimt­me­čius vy­ra­vęs skep­tiš­kas po­žiū­ris į pre­zer­va­ty­vus, kai bu­vo kal­ba­ma apie sau­gų sek­są.

– Vy­riau­sy­bei pri­ėmus nu­ta­ri­mą dėl ka­ran­ti­no pra­tę­si­mo dar dviem sa­vai­tėms iki ba­lan­džio 27-osios, su­griež­tin­ta ir ap­sau­gi­nių kau­kių ar ki­tų bur­nos ar no­sies ap­dan­ga­lų, pa­vyz­džiui, ska­re­lių ar ša­li­kų, nau­do­ji­mo tvarka. Nuo ba­lan­džio 10-osios ei­nant į vie­šas erd­ves tai tam­pa pri­va­lo­ma. Ko­dėl pri­rei­kė to­kios bū­ti­ny­bės?

– Iki šiol bu­vo tvir­ti­na­ma, kad pa­grin­di­nis SARS-CoV-2, su­ke­lian­čio CO­VID-19 li­gą, per­da­vi­mo bū­das – oro la­še­li­nis ir plin­ta iš kvė­pa­vi­mo ta­kų į iš­orę ko­sint ar čiau­dint pa­ten­kan­čiais la­še­liais. Dėl sun­kio jė­gos šie la­še­liai nu­si­lei­džia ant že­mės 1–2 met­rų at­stu­mu, taip pat nu­sė­da ant įvai­rių pa­vir­šių, nuo ku­rių jie ga­li pa­tek­ti ant žmo­gaus ran­kų ir jį už­krės­ti lie­čiant bur­ną, no­sį ar akis.

Re­mian­tis „Med­sca­pe“ (tai yra sve­tai­nė, ku­rio­je gy­dy­to­jams su­tei­kia­ma pri­ei­ga prie me­di­ci­ni­nės in­for­ma­ci­jos – A.M.) ir „Scien­ce“ (tai yra Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų tarp­dis­cip­li­ni­nis ant­ras la­biau­siai ci­tuo­ja­mas moks­li­nis žur­na­las – A.M.) pa­si­ro­džiu­sia in­for­ma­ci­ja, nau­ja­sis ko­ro­na­vi­ru­sas pa­ten­ka į ap­lin­ką kar­tu su ae­ro­zo­liu, su­si­da­ran­čiu kal­bant ar iš­kve­piant, ta­čiau dar nė­ra aiš­ku, ar vi­ru­so da­le­lės iš­lie­ka gy­vy­bin­gos ir pa­sklin­da to­kio­mis do­zė­mis, ku­rių pa­kak­tų in­fek­ci­jai su­kel­ti. Jei taip, tai ap­si­sau­go­ti nuo vi­ru­so tam­pa sun­kiau.

Nors pli­ti­mą su ae­ro­zo­liu ga­li­ma lai­ky­ti tre­čiu ga­li­mu per­da­vi­mo bū­du, gre­ta pli­ti­mo kar­tu su di­de­liais la­še­liais, at­si­ran­dan­čiais čiau­dint ar ko­sint, ir vi­ru­so da­le­lių per­da­vi­mu pa­lie­tus už­terš­tą pa­vir­šių, san­ty­ki­nė kiek­vie­no iš jų per­da­vi­mo bū­dų da­lis nė­ra tiks­liai ži­no­ma.

Ge­riau­sias bū­das, kai nė­ra aiš­kaus at­sa­ky­mo į klau­si­mą, lai­ky­ti, kad vi­si trys bū­dai yra ga­li­mi ir tu­ri­me sau­go­tis nuo vi­sų tri­jų.

Ši ga­li­my­bė yra pa­pil­do­mas ar­gu­men­tas už vi­suo­ti­nį pri­va­lo­mą kau­kių ne­šio­ji­mą vie­šu­mo­je, kad bū­tų iš­veng­ta ne­ty­či­nio vi­ru­so per­da­vi­mo iš be­simp­to­mių per­ne­šė­jų.

– Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, iš kur at­si­ra­do ko­ro­na­vi­ru­sas CO­VID-19, nes gir­di­si įvai­rių sam­pro­ta­vi­mų?

– Per pas­ta­ruo­sius pen­kis de­šimt­me­čius už­kre­čia­mų­jų li­gų pa­dau­gė­jo ke­tu­ris kar­tus. Kai tik at­si­ran­da nau­jas vi­ru­sas, pa­si­pi­la įvai­riau­sių są­moks­lo te­ori­jų.

Da­bar moks­las sa­ko, kad su­si­mai­šius dvie­jų gy­vū­nų – sku­juo­čio ir šikš­nos­par­nio ko­ro­na­vi­ru­sams, CO­VID-19 kaž­ko­kiu bū­du bu­vo per­duo­tas žmo­gui. Vi­siš­kai nau­ji su­kė­lė­jai iš nie­kur ne­at­si­ran­da, daž­niau­siai jie vys­to­si ne žmo­gaus or­ga­niz­me, bet pa­tys žmo­nės su­da­ro ap­lin­ky­bes mik­ro­or­ga­niz­mams plis­ti ir mus su­sarg­din­ti.

– Jū­sų nuo­mo­ne, ko­kiu bū­du mi­nė­tų gy­vū­nų su­mai­šy­tas ko­ro­na­vi­ru­sas bu­vo per­duo­tas žmo­gui?

– Ne­ap­dai­riai elg­da­mie­si su gam­ta vi­ru­sui su­da­rė­me ga­li­my­bę per­šok­ti rū­šies bar­je­rą. Jis ra­do ki­tą tin­ka­mą šei­mi­nin­ką, šiuo at­ve­ju – žmo­gų, tad ir nau­do­ja­si juo dau­gin­da­ma­sis.

– Ką Jūs tu­ri­te gal­vo­je dėl ne­ap­dai­raus žmo­gaus el­ge­sio su gam­ta?

– Glau­dus kon­tak­tas su lau­ki­niais gy­vū­nais, kli­ma­to šil­tė­ji­mas ir per­ne­šė­jų pla­ti­na­mos li­gos, per­pil­dy­ti mies­tai ir sa­ni­ta­ri­jos nor­mų ne­si­lai­ky­mas, ne­tei­sin­gas an­ti­bio­ti­kų nau­do­ji­mas, su­si­lai­ky­mas nuo skie­pų ir taip to­liau.

Žu­vin­to bios­fe­ro re­zer­va­to di­rek­to­rius, bio­lo­gas Arū­nas Pra­nai­tis pa­tei­kė su­rink­tą in­for­ma­ci­ją apie mais­tui ir kai ku­rių ša­lių tra­di­ci­nė­je me­di­ci­no­je nau­do­ja­mus šikš­nos­par­nius ir sku­juo­čius, dėl ko ne­at­mes­ti­na, kad per tai ga­lė­jo iš­plis­ti ko­ro­na­vi­ru­sas

„Kai ku­rio­se Af­ri­kos, Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių re­gio­nuo­se, įskai­tant Viet­na­mą, Sei­še­lius, In­do­ne­zi­ją, Pa­lau, Tai­lan­dą, Ki­ni­ją ir Gu­a­mą, šikš­nos­par­niai su­nau­do­ja­mi di­de­liais kie­kiais ir net lai­ko­mi de­li­ka­te­su.

Daž­niau­siai val­go­mi di­džių­jų – vai­sė­džių šei­mos šikš­nos­par­niai (Pte­ro­po­di­dae), ku­rie (apie 170 rū­šių) yra ne­pa­ly­gi­na­mai stam­bes­ni už Eu­ro­po­je ap­tin­ka­mus vabz­džia­ė­džius šikš­nos­par­nius. Di­džiau­sių rū­šių ga­li sver­ti iki 1,45 ki­log­ra­mo, iš­skleis­ti spar­nai siek­ti iki 1,7 met­ro.

Pie­ti­nė­je Ki­ni­jo­je jie yra val­go­mi ir nau­do­ja­mi me­di­ci­no­je, ga­li­ma ras­ti jais pre­kiau­jant tur­guo­se. Tarp Ki­ni­jo­je val­go­mų šikš­nos­par­nių rū­šių yra ne­di­du­kas gro­ti­nis šikš­nos­par­nis, ku­ris įra­šy­tas į Pa­sau­li­nės gam­tos ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos (IUCN) nyks­tan­čių rū­šių są­ra­šus. In­di­jo­je val­go­mi šikš­nos­par­niai – di­džio­sios skrai­dan­čios la­pės, Le­še­nol­to skrai­dan­tys šu­nys ir ki­tos rū­šys.

Tarp­tau­ti­nės gam­to­sau­gos agen­tū­ros spau­dė Ki­ni­ją pri­im­ti įsta­ty­mus, drau­džian­čius me­džio­ti šikš­nos­par­nius ir par­da­vi­nė­ti jų mė­są, po SARS vi­ru­so pro­trū­kio 2000-ųjų pra­džio­je, kai mi­rė ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių. Ta­čiau įsta­ty­mai ne­bu­vo pri­im­ti.

Vi­sa Ki­ni­jos lau­ki­nės gy­vū­ni­jos pre­ky­ba, įskai­tant ir šikš­nos­par­nių mė­są, bu­vo už­draus­ta šių me­tų sau­sį re­a­guo­jant į ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją, ki­lu­sią iš Uha­no. Ta­čiau gam­to­sau­gi­nin­kai pra­ne­ša, kad ne­le­ga­lios pre­ky­bos šiais gy­vū­nais ne­at­si­sa­ky­ta.

Sku­juo­čiams ir­gi gre­sia iš­ny­ki­mas dėl bra­ko­nie­ria­vi­mo. Jų mė­sa ir žvy­nai ki­nų tra­di­ci­nė­je me­di­ci­no­je nau­do­ja­mi įvai­riems ne­ga­la­vi­mams gy­dy­ti.

Pie­tų Ki­ni­jo­je ap­tin­ka­mas au­sy­ta­sis sku­juo­tis (Ma­nis pen­ta­dac­ty­la) – ne­di­de­lis žvy­nuo­tas žin­duo­lis, apie 40–60 cen­ti­met­rų il­gio, sve­rian­tis nuo 2 iki 7 ki­log­ra­mų. Tai yra vie­na iš aš­tuo­nių sku­juo­čių rū­šių – baikš­čių ir slap­tų žin­duo­lių, ku­rių po­pu­lia­ci­jos spar­čiai nyks­ta.

Ne­pai­sant to, kad IUCN au­sy­tą­jį sku­juo­tį įtrau­kė į la­biau­siai pa­žei­džia­mų ir sau­go­mų rū­šių są­ra­šą, bra­ko­nie­ria­vi­mas ir to­liau iš­lie­ka pa­grin­di­ne jų skai­čiaus ma­žė­ji­mo prie­žas­ti­mi. Prie jų spar­taus ny­ki­mo taip pat pri­si­dė­jo miš­kų nai­ki­ni­mas.“