Aly­tiš­kis pro­fe­so­rius – ge­riau­sias Tar­tu uni­ver­si­te­to me­tų ty­rė­jas

– Rai­mun­dai, mus nu­džiu­gi­no Tar­tu uni­ver­si­te­to In­for­ma­ti­kos ins­ti­tu­to pri­pa­ži­ni­mas, ku­rį pir­miau­sia pa­ste­bė­jo­me so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Svei­ki­na­me kaip aly­tiš­kį, moks­lo žmo­gų ir ,,Vi­zi­jos“ na­rį. Da­ly­vau­da­mas mū­sų su­si­ti­ki­muo­se vir­tu­a­liai, daž­nai pri­si­jun­gi vis iš ki­to Eu­ro­pos mies­to. No­rė­čiau klaus­ti, ko­kie ke­liai nu­ve­dė į Tar­tu uni­ver­si­te­tą, ku­ria­me jau dir­bi pen­kio­li­ka me­tų? Be­je, Tar­tu gy­ve­ni ne tik Tu, bet ir žmo­na Si­gi­ta bei vi­sa šei­ma.

– Dė­ko­ju už svei­ki­ni­mus. Ži­no­ma, įver­ti­ni­mas yra ma­lo­nus, ta­čiau ma­ne vi­sa­da la­biau džiu­gi­na re­zul­ta­tas, nei gau­tas pri­pa­ži­ni­mas. Pa­sie­ki­mais taip pat ga­liu pa­si­džiaug­ti, ma­no moks­li­nio dar­bo sri­tis yra ypač ak­tu­a­li. Tar­tu uni­ver­si­te­te pra­dė­jau dirb­ti ga­vęs dar­bo pa­siū­ly­mą. Prieš tai dir­bau Bel­gi­jo­je, o dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją ap­gy­niau Nor­ve­gi­jos moks­lų ir tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­te Trond­hei­me, į ku­rį iš­vy­kau bai­gęs ma­gist­ro stu­di­jas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te Kau­ne.

– Dar­bas moks­le ne vi­sa­da duo­da grei­tą ir ma­to­mą re­zul­ta­tą, tūks­tan­čiai moks­li­nin­kų kas­dien ste­bi, ana­li­zuo­ja pro­ce­sus, tai­ko įvai­rius me­to­dus ir po da­le­lę įne­ša į ben­drą moks­lo aruo­dą. Kaip pra­dė­jai do­mė­tis tech­no­lo­gi­jo­mis, ypač sau­gu­mo ri­zi­kų val­dy­mu?

– Do­mė­tis in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo sri­ti­mi pra­dė­jau dirb­da­mas Bel­gi­jo­je. Su­si­klos­tė ap­lin­ky­bės, kad vie­no ty­ri­mo me­tu pri­rei­kė su­kur­ti sau­go­mos in­for­ma­ci­jos ri­zi­kų mo­de­lį. Už­duo­tis su­do­mi­no, o vė­liau su­pra­tau ir pla­čias ty­ri­mo bei tai­ky­mo ga­li­my­bes. Kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja su­si­du­ria su in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo iš­šū­kiais, jų ri­zi­kos val­dy­mu. Tai ma­ne at­ve­dė prie in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo ri­zi­kų val­dy­mo ir ap­sau­go­tų sis­te­mų pro­jek­ta­vi­mo.

– Vie­nas iš šių die­nų iš­šū­kių yra di­na­miš­ka tech­no­lo­gi­nė ap­lin­ka. Dėl ge­o­po­li­ti­nės si­tu­a­ci­jos kin­tan­tys stan­dar­tai ir tech­no­lo­gi­jų pa­žan­ga ver­čia moks­li­nin­kus ir prak­ti­kus nuo­lat to­bu­lin­ti sau­gu­mo stra­te­gi­jas. Svar­bu ir tai, kad nau­jos tech­no­lo­gi­jos bū­tų var­to­to­jams pri­ei­na­mos ir su­pran­ta­mos, o tai taip pat yra su­si­ję su in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu. Kaip šie už­da­vi­niai yra spren­džia­mi?

– Iš tie­sų, tech­no­lo­gi­jų vys­ty­ma­sis – tai vie­nas iš di­džiau­sių iš­šū­kių. Prieš ke­le­rius me­tus kal­bė­jo­me apie blo­kų gran­di­nių sis­te­mas, jų ga­li­my­bes ap­sau­go­ti in­for­ma­ci­ją, bet taip pat ir iš­šū­kius, su­si­ju­sius su pa­čių blo­kų gran­di­nių sis­te­mo­mis. Da­bar po­pu­lia­rė­ja dirb­ti­nio in­te­lek­to, ma­ši­ni­nio mo­ky­mo ir in­te­lek­tu­a­lio­sios sis­te­mos bei jų tai­ky­mas įvai­rio­se sri­ty­se. Ta­čiau šios sis­te­mos taip pat yra pa­žei­džia­mos. Pri­va­lo­me kal­bė­ti apie mo­ky­mo duo­me­nų ma­ni­pu­lia­vi­mo, mo­ky­mo mo­de­lio pa­žei­džia­mu­mo at­ve­jus. To­kie iš­šū­kiai ska­ti­na nuo­lat to­bu­lin­ti sri­ties ty­ri­mo me­to­dus, at­ras­ti nau­jas grės­mes ir pa­siū­ly­ti bū­dus su­ma­žin­ti jų po­vei­kį.

– Bū­tų įdo­mu kon­kre­čiau su­­ži­no­ti apie vyk­do­mus moks­­li­nius dar­bus ir in­te­re­sus.

– Pa­grin­di­nė ma­no moks­li­nių ty­ri­mų sri­tis yra in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo ri­zi­kų val­dy­mas – dė­me­sys ski­ria­mas sau­gių sis­te­mų pro­jek­ta­vi­mui, sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų in­ži­ne­ri­jai. Ma­no va­do­vau­ja­ma ty­ri­mų gru­pė ti­ria in­for­ma­ci­jos sis­te­mų sau­gu­mo ri­zi­kos val­dy­mą, as­mens duo­me­nų val­dy­mą ir pri­va­čių duo­me­nų nu­te­kė­ji­mo val­dy­mą. Pa­grin­di­nės moks­li­nių ty­ri­mų sri­tys ap­ima sau­gų ver­slo pro­ce­sų val­dy­mą, mo­de­liu pa­grįs­tą ap­sau­gą, sau­gu­mo ri­zi­kos val­dy­mą blo­kų gran­di­nių pro­gra­mo­se, pri­va­tu­mo val­dy­mą in­te­lek­tu­a­lio­se trans­por­to sis­te­mo­se ir blo­kų gran­di­nė­mis pa­grįs­to­se pro­gra­mo­se, sau­gią ir pri­va­čių duo­me­nų ana­li­zę bei vi­zu­a­li­za­vi­mą. Tai iš es­mės pri­va­tu­mo ir sau­gu­mo pro­jek­ta­vi­mas in­for­ma­ci­jos sis­te­mo­se.

– Kal­bant apie Ta­vo ty­ri­mų gru­pę ,,In­fo­Sec“, ko­kie yra moks­lo ti­ria­mie­ji pa­grin­di­niai pro­jek­tai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja­te?

– Ma­no ty­ri­mų gru­pė da­ly­vau­ja įvai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se (https://in­fo­sec.cs.ut.ee/Main/Pro­jects). Pa­grin­di­niai pro­jek­tai: CHAI­SE – sek­to­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, plė­to­jant blo­kų gran­di­nės įgū­džius, pla­nas, fi­nan­suo­ja­mas Eras­mus+. Mū­sų (Tar­tu uni­ver­si­te­to ko­man­dos) pa­grin­di­nis re­zul­ta­tas mo­ky­mo pro­gra­ma apie blo­kų gran­di­nes.

Ki­tas pro­jek­tas – CHESS – Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo to­bu­lu­mo cen­tras Es­ti­jo­je ir Pie­tų Mo­ra­vi­jo­je (Če­ki­jo­je), pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­gal Ho­ri­zon­to pro­gra­mą. Šio pro­jek­to tiks­lai ap­ima ty­ri­mus, mo­ky­mus ir ben­drą­jį švie­ti­mą in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo sri­ty­je. Pro­jek­te da­ly­vau­ja Es­ti­jos ir Pie­tų Mo­ra­vi­jos uni­ver­si­te­tai, ty­ri­mų cen­trai, ver­slo bei ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

– Tai įspū­din­gi pro­jek­tai. O ar ten­ka ben­dra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos moks­li­nin­kais?

– Taip, tu­ri­me ben­drų moks­li­nių in­te­re­sų su Lie­tu­vos moks­li­nin­kais, ben­dra­dar­bia­vi­mas lei­džia ap­jung­ti moks­li­nius ty­ri­mus ir prak­ti­nius įgū­džius, ku­riuos ga­li­me tai­ky­ti spar­čiai be­si­vys­tan­čio­se sau­gu­mo sri­ty­se. Kar­tu su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kau­no fa­kul­te­tu ir ki­tais part­ne­riais bu­vo įgy­ven­din­ti du pro­jek­tai pa­gal „Eras­mus+“ pro­gra­mą: „Bloc­kNet“ (Bloc­kChain Net­work On­li­ne Edu­ca­tion for In­ter­dis­cip­li­na­ry Eu­ro­pe­an Com­pe­ten­ce Trans­fer) ir „Cy­berP­hish“ (Sa­fe­gu­ar­ding against Phis­hing in the Age of 4th In­dust­rial Re­vo­lu­tion). Taip pat tu­ri­me ben­drų min­čių at­ei­čiai.

– Gruo­džio pra­džio­je dėl ki­ber­ne­ti­nės ata­kos bu­vo su­trik­dy­ta Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to in­for­ma­ci­nė sis­te­ma, ku­ri su­jau­kė įpras­tą dau­ge­lio ins­ti­tu­ci­jų, taip pat ir Aly­taus ko­le­gi­jos, gy­ve­ni­mą. Tai ro­do, kad in­for­ma­ci­jos sau­gu­mui nė­ra ne­reikš­min­gų sis­te­mų ar sri­čių. Pa­vyz­džiui, de­šim­tis me­tų vei­ku­sios įvai­rios nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si sis­te­mos, at­ro­dė, ne­ga­li su­do­min­ti ki­ber­ne­ti­nių įsi­lau­žė­lių.

– De­ja, nė­ra šim­tap­ro­cen­ti­nio sau­gu­mo jo­kio­se sis­te­mo­se. Įsi­lau­žė­liai ga­li pa­kenk­ti ne tik dėl eko­no­mi­nių in­te­re­sų. Jų ga­li bū­ti įvai­rių, ta­čiau dar­bas su in­for­ma­ci­jos sis­te­mų sau­gu­mo ri­zi­kos val­dy­mu ir pri­va­čių duo­me­nų nu­te­kė­ji­mo val­dy­mu su­tei­kia įžval­gų ir gai­res, ku­rio­mis ga­li pa­si­nau­do­ti ir ki­ti in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo sri­ty­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai, pro­jek­tuo­da­mi sau­gias sis­te­mas. At­si­žvel­giant į pa­žei­di­mus, ga­li­ma nu­ma­ty­ti sis­te­mas, ku­rios bū­tų ge­riau ap­sau­go­tos.

– Kaip už­tik­rin­ti mū­sų dar­bo ar na­mų kom­piu­te­rių sau­gu­mą, juk pa­pras­to var­to­to­jo veik­los lau­kas ir­gi ga­li bū­ti leng­vai pa­žei­džia­mas?

– Ne­pa­žei­džia­mą sis­te­mų nė­ra. O pa­ta­ri­mai ap­sau­go­ti in­for­ma­ci­ją ir duo­me­nis ga­na ele­men­ta­rūs: re­gu­lia­riai at­nau­jin­ki­te pro­gra­mi­nę įran­gą, nau­do­ki­te stip­rias slap­ta­žo­džių ap­sau­gos prie­mo­nes, su­si­pa­žin­ki­te su sau­gu­mo grės­mė­mis ir jų vei­ki­mu, nau­do­ki­te an­ti­vi­ru­si­nę pro­gra­mi­nę įran­gą. Or­ga­ni­za­ci­jo­se svar­bu in­teg­ruo­ti in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo ri­zi­kų val­dy­mo stra­te­gi­jas, ku­rios ap­ima ne tik tech­ni­nes, bet ir or­ga­ni­za­ci­nes bei žmo­giš­ką­sias prie­mo­nes. Mo­ky­da­mi dar­buo­to­jus at­pa­žin­ti grės­mes ir ska­ti­nant są­mo­nin­gu­mą, ga­li­me su­kur­ti tvir­tes­nę sau­gu­mo kul­tū­rą dar­bo vie­to­je.

– Ačiū Tau už įdo­mias ži­nias ir da­li­ni­mą­si pa­tir­ti­mi, sėk­mės to­liau įgy­ven­di­nant ty­rė­jo idė­jas bei pro­jek­tus!

– Ačiū už lin­kė­ji­mus!

Apie šei­mą

Romualdo ir Sigitos Ma­tu­le­vi­čių šei­ma jau 14 me­tų gy­ve­na Es­ti­jo­je. Si­gi­ta Ma­tu­le­vi­čie­nė – gi­dė, vie­tos lie­tu­vių ben­druo­me­nės va­do­vė. Au­gi­na tris vai­kus: Mant­vy­dui – pen­kio­li­ka, Vy­gan­tui – try­li­ka, o jau­nė­lei Ga­bi­jai – dve­ji. At­ža­los nuo ma­žens kal­ba tiek lie­tu­viš­kai, tiek es­tiš­kai, nes tė­vai ben­drau­ja lie­tu­viš­kai, o dar­že­lis ir mo­kyk­la juos ug­do es­tais. Ap­si­gy­ve­nu­si Es­ti­jo­je Si­gi­ta jau po mė­ne­sio ėmė lan­ky­ti kal­bos kur­sus, šiuo me­tu ji lais­vai kal­ba es­tiš­kai. Es­tų kal­ba jai bu­vo de­šim­ta, ku­rios mo­kė­si. Kal­ba sep­ty­nio­mis už­sie­nio kal­bo­mis – an­glų, ru­sų, vo­kie­čių, pran­cū­zų, is­pa­nų, es­tų ir lat­vių, ku­rias nau­do­ja dirb­da­ma gi­de.

--------------------------------------------------------------------------------------

No­rė­čiau pa­teik­ti ke­lis prak­ti­nius pa­ta­ri­mus vi­siems skai­ty­to­jams, kaip ge­rin­ti sa­vo kom­piu­te­rio sau­gu­mą:

1. Re­gu­lia­riai at­nau­jin­ki­te pro­gra­mi­nę įran­gą. Dau­gu­ma sau­gu­mo spra­gų iš­tai­sy­tos at­nau­jin­to­se pro­gra­mi­nės įran­gos ver­si­jo­se. Įsi­ti­kin­ki­te, kad jū­sų ope­ra­ci­nė sis­te­ma, an­ti­vi­ru­si­nė pro­gra­ma ir ki­tos nau­do­ja­mos pro­gra­mos vi­sa­da yra nau­jau­sios ver­si­jos.

2. Nau­do­ki­te stip­rius slap­ta­žo­džius. Kur­da­mi slap­ta­žo­džius, rin­ki­tės uni­ka­lias rai­džių, skait­me­nų ir sim­bo­lių kom­bi­na­ci­jas. Ne­nau­do­ki­te to pa­ties slap­ta­žo­džio skir­tin­go­se sve­tai­nė­se.

3. At­sar­giai el­ki­tės, jei gau­na­te laiš­ką, ypač nuo ne­ži­no­mų siun­tė­jų. Ne­spaus­ki­te įtar­ti­nų nuo­ro­dų, ne­si­siųs­ki­te fai­lų iš ne­pa­ti­ki­mų šal­ti­nių.

4. At­sar­giai el­ki­tės su vie­šai pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja. Kuo ma­žiau in­for­ma­ci­jos pa­tei­kia­ma vie­šai, tuo sun­kiau po­ten­cia­liems nu­si­kal­tė­liams su­kur­ti ata­kas.

5. Re­gu­lia­riai da­ry­ki­te duo­me­nų ko­pi­jas (bac­kup’ai) ir sau­go­ki­te jas at­ski­ruo­se įren­gi­niuo­se. Tai ga­li pa­dė­ti at­kur­ti in­for­ma­ci­ją po duo­me­nų pra­ra­di­mo.

6. Do­mė­ki­tės. Kuo dau­giau ži­no­si­te apie įvai­rias sau­gu­mo grės­mes, tuo ge­riau ga­lė­si­te jas at­pa­žin­ti ir ap­si­sau­go­ti.

7. Jei įma­no­ma, nau­do­ki­te dvie­jų veiks­nių au­ten­ti­fi­ka­ci­ją, taip pa­di­din­si­te pri­si­jun­gi­mo prie duo­me­nų sau­gu­mą.