Aly­tiš­kė Ma­ri­jo­na Skrun­ke­vi­čie­nė su „Aly­taus nau­jie­no­mis” pra­dės jau 54-uo­sius me­tus

„Anks­čiau ap­skri­tai daug lei­di­nių skai­ty­da­vau, da­bar pa­si­li­kau tik „Aly­taus nau­jie­nas“, ku­rias vi­siems me­tams pre­nu­me­ruo­ju nuo 1968 me­tų, kai at­vy­kau gy­ven­ti į Aly­tų. Dar ir žur­na­lų vai­kai at­ne­ša, pa­što dė­žu­tė­je ran­du re­kla­mi­nių lanks­ti­nu­kų, ir juos per­ver­čiu. Nors re­kla­mos ga­lė­tų bū­ti ir ma­žiau“, – kal­ba Ma­ri­jo­na.

Ne­leng­vą dar­bą mo­te­ris dir­bo prie ga­rin­tu­vų šal­dy­tu­vų ga­myk­lo­je, sun­ki bu­vo ir vai­kys­tė, pra­leis­ta Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, Pur­ko­ny­se.

Vi­są Ma­ri­jo­nos šei­mą po­ka­riu iš­trė­mė, li­ko vie­na, nes tuo me­tu ga­nė kar­ves. Pri­sig­lau­dė prie gi­mi­nių, kol šei­ma, de­ja, ne vi­sa, iš trem­ties su­grį­žo.

Šian­dien Ma­ri­jo­na Skrun­ke­vi­čie­nė jau­čia­si oriai, nes yra sa­vo ar­ti­mų­jų dė­me­sio cen­tre – vi­sur kar­tu ve­žio­ja­ma, vi­sų lan­ko­ma, my­li­ma.

Pa­pra­šy­ta ko nors pa­lin­kė­ti „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams, Ma­ri­jo­na nė se­kun­dės ne­pa­mąs­čiu­si sa­kė: „Lin­kiu, kad ir to­liau leis­tu­mė­te to­kį įdo­mų laik­raš­tį, kad jo­kios ne­gan­dos ne­truk­dy­tų jums gy­vuo­ti, o mums vi­sas ži­nias su­ži­no­ti.“

O mes Ma­ri­jo­nai pa­lin­kė­jo­me ne­pra­ras­ti ge­ros nuo­tai­kos, svei­ka­tos, kai per gruo­džio 15-osios ryt­me­čio plik­le­dį rei­kė­jo grįž­ti į na­mus su „Aly­taus nau­jie­nų“ pre­nu­me­ra­ta vi­siems 2022-ie­siems me­tams.