Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė: „Mokykla – vieta, kur vaikai turėtų jaustis saugūs“ (0)
Naujoji šv. Benedikto gimnazijos direktorė E.Poškevičienė, paklausta, kaip vertina situaciją, kuri buvo susiklosčiusi šioje ugdymo įstaigoje atsakė: „Apie jūsų minimą situaciją žinau tik iš spaudos, todėl tikrai negaliu atsakyti, kokia tada buvo darbuotojų reakcija į šį įvykį, nei kažkaip vertinti situacijos, kurioje nedalyvavau. Galiu tik vienareikšmiškai išreikšti asmeninę nuomonę dėl bet kokio smurto ar prievartos prieš vaikus – tai netoleruotina. Tiek šeima, tiek mokykla turėtų būti tos vietos, kur vaikai jaustųsi saugūs, ir nei vienas vaikas tikrai neturi patirti žalojančių patirčių. Belieka apgailestauti, kad jūsų aprašytos situacijos nutinka. Kaip įstaigų vadovai, darbdaviai, priimdami į darbą, teikti paslaugas ar savanoriauti žmones, kurie gali turėti nuolatinių ir tiesioginių kontaktų su vaikais, turime ir teisę, ir prievolę prašyti iš darbuotojo pažymos, kad jis nėra įtrauktas į Įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registrą (ĮKNR). Norisi tikėti, kad tai – ne vienai švietimo įstaigai padės ateityje išvengti panašių situacijų“.
Savo nuomone su skaitytojais pasidalino ir politikai, tai – Alytaus apygardoje į Seimą rinktas teisininkas, Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas, Seimo pirmininko pavaduotojas, teisėtvarkos komiteto narys alytiškis Julius Sabatauskas, Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, iš Alytaus kilęs vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje anksčiau mokytojavęs parlamentaras Robertas Šarknickas.
Tik ledkalnio viršūnė
Seimo narys Vytautas Bakas pažymėjo, kad praėjusiais metais, kai Lietuvą sudrebino seksualinio vaikų išnaudojimo skandalai, jis Seimo žmogaus teisių komitete inicijavo posėdį, kuriame aiškintasi apie seksualinio vaikų išnaudojimo mastus ir valstybės institucijų veiklą, reaguojant į tokius atvejus. Buvo pateiktos kelios įstatymų pataisos.
Šio Seimo nario pateiktais duomenimis, Lietuvoje kas septintas vaikas gali būti patyręs seksualinę prievartą. Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 metus Lietuvoje užfiksuoti 185 tokie atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o 2022 – 300 atvejų. „Tai tik tie atvejai, apie kuriuos oficialiai sužinome, tačiau tyrimai rodo, kad realybėje jų gali būti žymiai daugiau. Jei žiūrėtume į Europos Tarybos atliktus tyrimus, ten sakoma, kad seksualinė prievarta prieš vaikus Europoje paveikia vieną iš penkių vaikų, o kas septinta auka yra jaunesnė nei šešerių metų. Problema, kurią matome šio skandalo metu, yra tik ledkalnio viršūnė. Kalba gali eiti apie dešimtis tūkstančių vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą“, – mintimis dalijosi Seimo narys.
V.Bakas išvardijo keletą problemų, kurios trukdo padėti vaikams, kad jie nepatirtų tokios prievartos, arba tinkamai į ją reaguotų: „Pirma – seksualinis švietimas, esminė prevencijos priemonė, mokyklose labai skiriasi. Kai kurios institucijos teikia išsamų, reguliarų mokymą, o kitos siūlo tik minimalias pamokas. Antra – informacijos prieinamumas.
Šiuo metu labai svarbi informacija apie seksualinio išnaudojimo pavojus ir teikiamas paramos paslaugas dažnai slypi Vyriausybės ir NVO interneto svetainėse, todėl tiems, kuriems jos reikia, sunku ją rasti. Trečia – pavėluotas pranešimas apie seksualinę prievartą vaikystėje, tokių atvejų slėpimas.Ketvirta – teisinės ir psichologinės pagalbos kokybė. Specializuotų teisininkų ir psichologų dažnai trūksta, o kompensacijos už jų paslaugas nėra konkurencingos. Penkta – svarbu užtikrinti, kad asmenys, kurie yra teisti už vaikų seksualinį išnaudojimą arba įtariami tokiais nusikaltimais, negalėtų dirbti su vaikais. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, turi būti nušalinami nuo darbo su vaikais nusikaltimo tyrimo laikotarpiu. Šešta – svarbu, kad bendradarbiautų vaiko teisių apsaugos tarnyba, teisėsaugos institucijos, mokyklos, savivalda, keistųsi informacija apie vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus, principingai juos vertintų“.
„Sunku patikėti, kad niekas nežinojo”
Teisininko išsilavinimą turintis politikas išsakė keletą pastebėjimų dėl situacijos, kilusios Šv. Benedikto gimnazijoje: „Pirma, tai prokuratūra ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo informuoti savivaldybę, kaip steigėją, apie tai, kad su vaikais dirbančiam mokytojui pareikšti įtarimai. Tokį asmenį turi teisę nušalinti nuo pareigų pati prokuratūra, taikydama baudžiamojo proceso priemones, tą gali padaryti ir mokyklos vadovybė. Antra, ikiteisminio tyrimo procese dalyvauja pats vaikas, jo tėvai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija, prokurorai, psichologai. Sunku patikėti, kad niekas apie tokius įtarimus nežinojo, nes tyrimą ir teismo procesą nuslėpti nedideliame mieste yra neįmanoma.
Svarbu padaryti šios situacijos analizę, išsiaiškinant, kada ši informacija pasiekė mokyklos vadovus ir steigėjus. Paaiškėjus seksualinio išnaudojimo atvejui, dar ikiteisminio tyrimo metu, nelaukiant teismo nuosprendžio, įtariamasis privalo būti nušalintas nuo darbo su vaikais, perkeliant jį į kitas pareigas ar panašiai. Tai, kad teismo sprendimo nėra ar jis neįsiteisėjęs, nėra pagrindas nereaguoti į situaciją. Juk procesai gali trukti metus, o auka ir prievartautojas kasdien susitiks mokykloje, koridoriuje. Taip vaikas yra traumuojamas, jam gali būti daromas poveikis.”
V.Bakas pabrėžė, kad šiuo atveju, po apeliacinio teismo sprendimo savivaldybės taryba, meras, kaip mokyklos steigėjai, turėtų grįžti prie šios istorijos, inicijuoti vidinį tyrimą, kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuratūra, mokyklos vadovais išsiaiškinti, ar informacija apie vykstantį tyrimą nepasiekė atsakingų miesto ir mokyklos vadovų: „Paaiškėjus, kad informacija buvo nuslėpta, atsakomybė – drausminė, profesinė turėtų būti taikoma ir tiems, kurie ją nuslėpė. Jei nesuveikė informavimo algoritmai, reikia mokytis iš klaidų ir juos taisyti.“
„Esamų įstatymų neužtenka“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas pasisakė apie anksčiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės paminėtą seksualinių nusikaltėlių registrą. Pasirodo, iniciatyva dėl seksualinių nusikaltėlių registro vis tik jau šių metų liepos 16 d. yra sulaukusi pradinio Seimo pritarimo.
„Anksčiau ši idėja buvo sukritikuota dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Buvo pateiktos patobulintos įstatymo pataisos. Dabar Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projektas keliaus aptarimui į Seimo komitetus, o plenarinėje Parlamento salėje naujas įstatymo projektas turėtų atsirasti rudenį. Esu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys ir tam tikra prasme prisidėjau prie šio įstatymo projekto tobulinimo. Kai kuriose Europos valstybėse (pavyzdžiui, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje) tokie seksualines nusikalstamas veikas padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kurie prieinami visuomenei, jau yra.
Taip pat viešai prieinami registrai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose. Toks registras sudarytų galimybes kai kurioms institucijoms gauti duomenis apie minėtas nusikalstamas veikas padariusius asmenis, netgi jeigu dar tik pareikšti įtarimai.
Tokie duomenys nebūtų vieši, bet būtų galimybė apsaugoti vaikus, t.y. tokie asmenys negalėtų dirbti darbo, susijusio su nepilnamečiais. Jeigu asmuo būtų pripažintas kaltu ir nuteistas dėl seksualinės prievartos prieš vaikus, informacija būtų prieinama viešai. Diskusijų dėl tokio registro kyla dėl to, kad tarsi būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, nes kaltė gali būti neįrodyta ir, kol asmuo tėra tik įtariamas dėl nusikaltimo, pažeidžiami jo interesai. Vis tik esamų įstatymų neužtenka, kad būtų užtikrintas nepilnamečių vaikų saugumas ir turintys liguistą potraukį vaikams asmenys negalėtų su jais dirbti“, – situaciją aiškino Seimo narys J.Sabatauskas.
„Pedofilui reikia bet kokio dirgiklio, susijusio su vaiku“
Seimo narys Linas Slušnys, pateikus glaustą informaciją apie atvejį Alytuje, neslėpė, kad, perskaičius apie tai, pirmoji emocija buvo pyktis. Vaikų ir paauglių psichiatru dirbęs politikas žadėjo pateikti kiek įmanoma objektyvesnį situacijos įvertinimą, tačiau pripažino, kad tai bus sudėtinga.
„Tikrai nesuprantu, kaip jis dirbo mokytoju dar tiek daug laiko“, – taip Seimo narys sureagavo į informaciją apie tai, kad po pirmos instancijos nuosprendžio V.P. ir toliau visus metus dirbo mokytoju, ir tęsė savo mintis: „Tokie asmenys, tuo metu, kai vyksta teismo procesai, retai pažeidinėja įstatymus ir tvirkina vaikus. Jie suvokia savo situaciją ir daugelis geba tuo metu valdyti savo potraukius“.
Vis tik L.Slušnys įžvelgė absurdą, kai tėvas arba mama, apkaltinti smurtu prieš vaiką, tuo metu, kol vyksta teismo procesas, su vaiku praktiškai nesimato. Iš to kartais kyla net didelių problemų, kai pasibaigus procesui paaiškėja, jog visa tai buvo melas. Mat, dažnai vienas iš tėvų būna jau gerai ,,padirbėjęs“, kad vaikai nenorėtų grįžti pas kitą iš tėvų.
„Tai pasakoju dėl to, kad Lietuvoje tikrai galima nušalinti nuo darbo, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju reikėtų pasidomėti, ar tokių priemonių prašė mokykla, savivaldybė ar patys tėvai, kurių vaikai buvo toje mokykloje. Asmens, turinčio pedofilijos polinkių, buvimas šalia vaikų visuomet yra pavojingas. Jis gali neatlikti fizinių veiksmų, bet niekas negali garantuoti, kad jis neras būdo stebėti persirengimus, gal kitokius vaikų veiksmus, kurie jam gali sukelti pasitenkinimą. Jis gali net fotografuoti ir vėliau nuotraukas naudoti savo seksualiniams poreikiams tenkinti. Ir nebūtinai tai turi būti nuogų vaikų nuotraukos.
Pedofilui reikia bet kokio dirgiklio, susijusio su vaiku, todėl darbas vaikų apsuptyje tokiam asmeniui tikrai yra pagalba jam tuos poreikius kaip nors patenkinti. Man keista, kad teisėsaugos sistema, gavusi psichiatrų išvadą, į ją tiesiog nusispjauna. Kam tokiu atveju prokurorai kreipiasi tokių išvadų ir kaip jie mato situaciją? Manau, prokuratūroje ir daug kur teisėsaugoje vis dar selektyviai žiūrima į situacijas ir eilinį kartą ginama ne vaiko (šiuo atveju daugybės vaikų) teisė į saugumą ir saugias mokymosi sąlygas, bet daugiau ginama suaugusio teisė dirbti, kol jis bus nuteistas. Tai eilinis įrodymas, kad teisėsaugos požiūris į vaiką priklauso nuo spaudimo, kitaip tariant, subjektyvus”, – mintimis dalijosi L.Slušnys.
Paklaustas, ką kaip psichiatro išsilavinimą turintis specialistas mano apie pedofilijos sutrikimą, L.Slušnys atsakė: „Pedofilija, kiek man žinoma, nėra išgydoma. Žmogus gali tik kontroliuoti impulsus ir išmokti vengti situacijų su vaikais. Tam reikia įsisąmoninti savo būklę, nuolatos lankytis pas psichologą ir suvokti, kad jis yra pavojingas vaikams“.
Situacija rodo, kad ateityje reikia būti budriems
Seimo narys Robertas Šarknickas tvirtino, kad teko daugiau nei 10 metų mokytojauti Šv. Benedikto gimnazijoje, kurioje išties yra puikios sąlygos mokyti, o kolektyvas šaunus, kompetentingas: „Tas įvykis, kuris nuskambėjo Alytuje, tada uždėjo tam tikrą žymę ant gimnazijos bendruomenės. Su jūsų minėtu asmeniu, chemijos mokytoju, mūsų keliai nesusikirto, jis atėjo dirbti vėliau. Ši situacija rodo, kad ateityje reikia būti budriems, jog tokie reiškiniai nepasikartotų – nesvarbu, šioje ar kitoje bendruomenėje, bet kuriose įstaigose, kur yra vaikų– dienos centrai, vaikų namai ir panašiai. Seksualinių nusikaltėlių registras yra reikalingas, kad būtų taip, kaip yra kitose šalyse, toks klausimas jau anksčiau buvo pateiktas Seimui svarstyti, tačiau palaikymo nesulaukė.”
R.Šarknickas tikisi, kad visi darbai, susiję su minėtu klausimu, pajudės, jog Seimo nariai, teikę projektą, bus suprasti ir svarbus registras bus įteisintas.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą