Alga didesnė, o šešėlis nemažėja, ypač regionuose, kodėl?

Alga didesnė, o šešėlis nemažėja, ypač regionuose, kodėl? (0)

Parašykite autoriui

2026-10-12

Praėjusiais metais Lietuvoje vidutinis bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestis siekė apie 2 tūkst. 415 eurų per mėnesį ir buvo didžiausias Baltijos šalyse. Estijoje jis taip pat viršijo 2 tūkst. eurų ribą, o Latvijoje sudarė 1 tūkst. 815 eurų. Tuo pat metu duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Baltijos regione nebemažėja. Kas lemia šią tendenciją ir ką ji reiškia regiono ekonomikoms? Naujausias skelbiamas Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos indeksas rodo, jog šešėlinės ekonomikos mastas iš esmės stabilizavosi ir pastaraisiais metais neberodo ryškios mažėjimo tendencijos. 2025 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė 23,6 proc. BVP (Bendro vidaus produkto), Latvijoje 21,8 proc., o Estijoje 20,8 proc.

Nors vienintelėje Lietuvoje šešėlinė ekonomika mažėjo 1,1 proc. punktu, ji vis dar išlieka didžiausia Baltijos valstybėse. Tuo metu Latvijoje šešėlinė ekonomika paaugo 0,4 proc., o Estijoje – net 1,4 proc. Tai rodo, kad atlyginimų augimas savaime negarantuoja mažesnės šešėlinės ekonomikos. Priešingai, dalis jos prisi

Lietuvoje – didžiausi atlyginimai Baltijos šalyse, tačiau kartu ir didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis. Estijoje atlyginimai taip pat vieni aukščiausių, tačiau būtent ten 2025 m. buvo užfiksuotas didžiausias šešėlinės ekonomikos augimas. Viena tokio paradokso priežasčių yra ta, kad vidutinio darbo užmokesčio rodikliai neatskleidžia visų ekonomikos niuansų.

Baltijos šalyse atlyginimų augimą daugiausia lemia aukšto produktyvumo sektoriai, tokie kaip informacinės technologijos, finansinės paslaugos, aukštųjų technologijų gamyba ar energetika. Tačiau mažesnio produktyvumo sektoriuose veikiančios įmonės dažnai nepajėgia tokiu pačiu tempu didinti oficialių atlyginimų.

Vis dėlto darbuotojų trūkumas verčia darbdavius konkuruoti dėl darbo jėgos. Todėl dalis verslų ieško būdų darbuotojų atlygį didinti neoficialiai. Tai paaiškina, kodėl nedeklaruojamas darbo užmokestis išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos sudedamąja dalimi visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis sudaro 36,6 proc. šešėlinės ekonomikos, Estijoje 43,7 proc., o Latvijoje net 47,1 proc.

Dar vienas svarbus aspektas yra regioninė atskirtis. Nors nacionaliniai atlyginimų augimai atrodo įspūdingai, jie neparodo, kaip pajamos pasiskirsčiusios šalies viduje. Situaciją gerai iliustruoja Latvijos pavyzdys. Tyrimo duomenimis, Rygoje ir jos apylinkėse vidutinis neto (po mokesčių) darbo užmokestis siekia beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, o Latgaloje vos apie 1 tūkst. 300 eurų. Būtent Latgaloje taip pat fiksuojamas didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas, siekiantis 25,7 proc. BVP.

Nors tyrimas nepateikia analogiškų regioninių skaičiavimų Lietuvai ar Estijai, bendra regionų netolygumų logika išlieka ta pati. Kai pajamų skirtumai tarp regionų išlieka dideli, o pragyvenimo išlaidų skirtumai nėra tokie ryškūs, didėja rizika, kad dalis ekonominės veiklos persikels į šešėlį. Todėl vien spartus atlyginimų augimas nebūtinai mažina paskatas veikti šešėlyje. Ką daryti? Pirma, būtina mažinti didelę pajamų atskirtį tarp sostinių ir regionų. Antra, ir toliau diegti modernius skaitmeninius sprendimus viešajame sektoriuje. Lietuvos patirtis rodo, kad skaitmeniniai įrankiai ne tik gerina mokesčių administravimą, bet ir skatina elektroninius atsiskaitymus, todėl nesąžiningoms įmonėms tampa gerokai sunkiau nuslėpti sandorius.

Pagal Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Latvijoje „SSE Riga“ pranešimą