Akor­de­o­nas – in­stru­men­tas, ku­ris yra ar­čiau­siai šir­dies, o juo gro­ti ga­li­ma net me­ta­lą

„Akor­de­o­nas yra tas in­stru­men­tas, ku­ris iki šiol ne­re­tai ste­re­o­ti­piš­kai įsi­vaiz­duo­ja­mas, kaip tin­ka­mas gro­ti šven­tė­se, liau­diš­kai mu­zi­kai, akom­pa­nuo­ti dai­nuo­jant, bet vis dar ten­ka ma­ty­ti nuo­sta­bą, kad juo ga­li­ma at­lik­ti net to­kius kū­ri­nius, kaip, pa­vyz­džiui, „De­ep Pur­ple“ le­gen­di­nį „Smo­ke on the Wa­ter“. Mū­sų or­kest­ras šį kū­ri­nį at­li­ko Me­tų ap­do­va­no­ji­mų ren­gi­nio me­tu, jis nu­skam­bė­jo tik­rai įspū­din­gai“, – sa­ko R.Vai­čai­tie­nė.

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­rui Rū­ta va­do­vau­ja jau dvi de­šim­tis me­tų. Ko­lek­ty­vo vai­rą pe­rė­mė iš sa­vo in­stru­men­to mo­ky­to­jos Da­nu­tės Ne­praus­ty­tės. „Esu pa­ti bai­gu­si Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lą, pas­kui Kau­no J.Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­ją ir Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teatro aka­de­mi­ją. Gal tik kar­tą bu­vau su­abe­jo­ju­si dėl pa­si­rink­to ke­lio – svars­čiau, kad gal­būt no­rė­čiau stu­di­juo­ti pran­cū­zų kal­bą, nes esu bai­gu­si fran­ko­fo­niš­ką 1-ąją Aly­taus vi­du­ri­nę mo­kyk­lą“, – pa­sa­ko­ja R.Vai­čai­tie­nė. Ma­mos pė­do­mis se­ka ir sū­nus Ąžuo­las – gro­ja sak­so­fo­nu. Jis taip pat mo­ko­si Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je.

Aly­taus akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­re gro­ja apie dvi de­šim­tys įvai­raus am­žiaus mu­zi­kan­tų, ma­žiau­sia­jam – aš­tuo­ne­ri, vy­riau­sia­jai akor­de­o­ni­nin­kei – 80-ia­de­šimt.

Kaip pa­sa­ko­ja or­kest­ro va­do­vė Rū­ta, mu­zi­kan­tai į or­kest­rą at­ei­na pa­čiais įvai­riau­siais ke­lias. Kaž­kam tai gal­būt bu­vo vai­kys­tės sva­jo­nė, bet mo­ky­tis gro­ti pra­dė­jo su­lau­kęs bran­daus am­žiaus. Kaž­kam – eks­prom­tas. Pa­vyz­džiui, or­kest­rą lan­ko dvie­jų vai­kų ma­ma Auš­ra, ku­ri taip kan­triai lauk­da­vo po re­pe­ti­ci­jos sa­vo at­ža­lų, kad ga­lų ga­le pa­ti nu­spren­dė tap­ti su­au­gu­sių­jų kla­sės mo­ki­ne.

„Mo­ky­tis gro­ti akor­de­o­nu da­bar yra su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos, tai ga­li da­ry­ti ir vai­kai. Yra ga­mi­na­mi spe­cia­lūs ma­ži in­stru­men­tai, pri­tai­ky­ti 3–4 me­tų ma­žie­siems. Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je yra dvi­de­šimt in­stru­men­tų, ku­riais ga­li­ma mo­ky­tis gro­ti, ta­čiau akor­de­o­nų bazę la­bai rei­kė­tų at­nau­jin­ti, nes in­stru­men­tai dė­vi­si, gen­da. Ap­skri­tai tu­rė­ti pa­kan­ka­mai daug ko­ky­biš­kų akor­de­o­nų gro­ti vie­nu me­tu mo­kyk­lai yra tik­ras iš­šū­kis“, – sa­ko R.Vai­čai­tie­nė.

Akor­de­o­nas yra ga­na spe­ci­fi­nis in­stru­men­tas – jį su­de­rin­ti ga­li tik meist­ras, tai­gi in­stru­men­tai nuo­lat tu­ri ke­liau­ti į spe­cia­lis­to ran­kas. Apie 10 ki­log­ra­mų sve­rian­čio akor­de­o­no, ži­no­ma, į mo­kyk­lą vai­kai ne­si­ne­šio­ja, ta­čiau gro­jant šis svo­ris pa­to­giai gu­li ant ke­lių. Ki­tas rei­ka­las, jei sce­ni­nis su­ma­ny­mas rei­ka­lau­ja gro­ti sto­vint – bū­tent taip ren­gi­ny­je Aly­taus akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­ras at­li­ko „Smo­ke on the Wa­ter“. Ta­da jau vi­sas krū­vis ten­ka stu­bu­rui ir il­gai taip gro­ti ne­pa­vyks.

Akor­de­o­nas ypa­tin­gas dar ir tuo, kad tai – ar­čiau­siai šir­dies fi­ziš­kai esan­tis in­stru­men­tas, mu­zi­kan­tas jį tar­si pri­glau­džia sau prie krū­ti­nės. Nors at­ro­do, kad iš­mok­ti gro­ti akor­de­o­nu tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai leng­viau nei, pa­vyz­džiui, smui­ku, ta­čiau ne­rei­kė­tų su­klys­ti. „Kar­tais sa­vo mo­ki­niams sa­kau, kad gro­ti akor­de­o­nu – tai tar­si kal­bė­ti dviem skir­tin­go­mis kal­bo­mis vie­nu me­tu“, – šyp­so­si Rū­ta.

Nors in­stru­men­tas at­ro­do ga­na di­de­lis ir sun­kus, jis tra­di­ciš­kai ne­lai­ko­mas iš­skir­ti­nai vy­riš­ku ar mo­te­riš­ku.

Kaip pri­si­me­na Rū­ta, jos ma­ma vis pa­juo­kau­da­vo: „Ar tau, vai­ke­li, toks in­stru­men­tas?“ Akor­de­o­nu no­rė­jo iš­mok­ti gro­ti dėl to, kad tu­rė­jo tė­tės pa­vyz­dį, jis šiuo in­stru­men­tu gro­jo įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se.

Kal­bant apie akor­de­o­no ga­ba­ri­tus, ga­li­ma pri­si­min­ti ir juo­kin­gų nu­ti­ki­mų. Pa­vyz­džiui, prieš ge­rą de­šimt­me­tį Aly­taus kvin­te­tas vy­ko į kon­cer­ti­nę ke­lio­nę Bu­e­nos Ai­rė­se, kur gro­jo tan­go. Kad ne­rei­kė­tų pirk­ti pa­pil­do­mų bi­lie­tų ir vie­tų in­stru­men­tams, mu­zi­kan­tės… iš­ar­dė sa­vo akor­de­o­nus ir juos įsi­ne­šė ran­ki­nia­me ba­ga­že.

„Iki šiol pri­si­me­nu sa­vo pir­mą­jį kon­cer­tą su akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­ru prieš 20 me­tų, ta­da ne­mie­go­jau vi­są nak­tį, nes ne­ži­no­jau, kaip su­si­tvar­ky­siu, tai bu­vo la­bai nau­jos pa­tir­tys. Da­bar to­kių iš­gy­ve­ni­mų nė­ra, pats ko­lek­ty­vas la­bai pa­si­kei­tė. Į re­pe­ti­ci­jas ren­ka­si no­riai, gro­ja­me įvai­rų re­per­tu­a­rą. Džiau­gia­mės, kad da­ly­vau­ja­me ben­dra­me pro­jek­te su Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­kyk­lų akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­rais ir at­lik­si­me ben­drą kon­cer­ti­nę pro­gra­mą, ku­ri nu­skam­bės taip pat ir Aly­tu­je“, – sa­ko R.Vai­čai­tie­nė. Ypač va­do­vei sma­gu tai, kad vai­kai at­ran­da or­kest­rą ir mie­lai ja­me gro­ja. Pa­slap­tis yra pa­pras­ta – or­kest­re mu­zi­kan­tai gro­ja akor­de­o­nais vie­na ran­ka, o tai la­bai pa­leng­vi­na at­li­ki­mą ir su­tei­kia džiaugs­mo mu­zi­kuo­ti.

„Akor­de­o­nas yra dvie­jų ran­kų in­stru­men­tas, tai­gi di­džiu­lis pa­leng­vi­ni­mas, kad or­kest­re ga­li gro­ti vie­na ran­ka. Svar­bu ir tai, kad ko­lek­ty­ve vai­kai gro­ja drau­ge su sa­vo akor­de­o­no spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jais, o tai jiems ir­gi la­bai di­de­lė mo­ty­va­ci­ja“, – pa­ste­bi va­do­vė.

R.Vai­čai­tie­nė kvie­čia aly­tiš­kius ap­si­lan­ky­ti akor­de­o­no mu­zi­kos kon­cer­te – tu­rė­si­me re­tą pro­gą iš­girs­ti, kaip skam­ba 60 akor­de­o­nų jung­ti­nia­me Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­kyk­lų or­kest­re, taip pat pa­lai­ky­ti Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je gy­vuo­jan­tį akor­de­o­ni­nin­kų or­kest­rą, va­do­vau­ja­mą Rū­tos, ku­ria­me gro­ja įvai­raus am­žiaus at­li­kė­jai – ma­mos, vai­kai, jų mo­ky­to­jai.