Per 3 mė­ne­sius – 3 tūks­tan­čiai ki­lo­met­rų pės­čio­mis pro Aly­tų

Su ke­liau­to­ja su­si­pa­ži­no­me ir pa­ben­dra­vo­me Aly­taus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tre.  „Gražus ža­lias mies­tas“, – apie Aly­tų sa­kė vie­ną nak­tį Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pra­lei­du­si ke­liau­to­ja. Nak­vy­nei ją sve­tin­gai pa­kvie­tė Šv. Elz­bie­tos Veng­rės se­se­rų vie­nuo­ly­nas. Iš na­mų tė­vy­nė­je, La Sa­let­te mies­te­ly­je, ša­lia Al­pių, ge­gu­žės 31-ąją pės­čio­mis iš­ėju­si Mat­hil­de ke­lio­nę baigs rug­sė­jo 9 die­ną Vil­niu­je. „Pro­fe­sio­na­li pi­lig­ri­mė“, – apie ke­lio­nių pa­tir­tį ir po­mė­gį vaikš­čio­ti pės­čio­mis su šyp­se­na sa­ko ke­liau­to­ja. Lie­tu­va – sep­tin­to­ji ša­lis, per ku­rią ji šįkart žings­nia­vo pės­čio­mis sa­vo ke­ly­je. Jį jun­gia Mer­ge­lės Ma­ri­jos var­das. Iš Aly­taus Mat­hil­de iš­ke­lia­vo į Pi­va­šiū­nus, o Vil­niu­je ap­slan­kys Auš­ros var­tuo­se. 

„Man pa­tin­ka ke­liau­ti vie­nai, ke­lioms die­noms prie ma­no ke­lio­nės šį­kart pri­si­jun­gė bro­lis, drau­gai, tė­tis, bet vie­na ke­ly­je pa­ti­ri ki­tų emo­ci­jų, nes lie­ki pa­ben­drau­ti pa­ti su sa­vi­mi“, – pa­sa­ko­ja Mat­hil­da. Pa­ke­liui mer­gi­na nak­vo­jo pa­ra­pi­jų na­muo­se, vie­nuo­ly­nuo­se, pri­ėmė ben­druo­me­nės, o taip pat pra­lei­do da­lį nak­tų ne­di­de­lė­je pa­la­pi­nė­je. Ją sta­ty­da­vo pa­nau­do­jant vaikš­čio­ji­mo laz­das. Vi­si ke­liau­to­jos daik­tai til­po į 40 lit­rų tal­pos kup­ri­nę, ku­ri sve­ria apie 10 ki­log­ra­mų. „Pa­ty­riau, kad vis­kas, ko man rei­kia yra ant man pe­čių, nie­ko šio­je ke­lio­nė­je ne­pa­si­ge­dau, tai la­bai ypa­tin­ga pa­tir­tis, kaip ir ke­ly­je ma­no su­tik­ti žmo­nės“, – sa­kė pran­cū­zė. 

Į Pran­cū­zi­ją iš Vil­niaus ji grįš lėk­tu­vu, tė­vy­nė­je kibs į dar­bus, o gal­būt... no­rė­tų lik­ti Aly­tu­je, kur taip trūks­ta šei­mos gy­dy­to­jų? Mat­hil­de juo­kau­ja, kad mie­lai, bet truk­dys kal­bos bar­je­ras.