1941-ųjų bir­že­lio 22–28-osios su­ki­li­mo at­gar­siai Aly­tu­je

Žen­klas pra­dė­ti su­ki­li­mą tu­rės bū­ti per ra­di­ją skam­bė­sian­ti Kip­ro Pet­raus­ko įdai­nuo­ta „Sau­le­lė rau­do­na“. So­vie­ti­nių oku­pan­tų Aly­taus šau­lių kuo­pa bu­vo lik­vi­duo­ta, ta­čiau bu­vu­sio kuo­pos va­do ltn. Ben­ja­mi­no Meš­ke­lio pa­stan­go­mis tos kuo­pos da­lis su­si­tel­kė į slap­tą šau­lių bū­re­lį.

Kpt. Do­mi­nin­kas Jė­čys drau­ge su ltn. B.Meš­ke­liu, ltn. Vla­du Ši­mo­liū­nu ir vrš. Pra­nu Va­liu­liu su­rin­ko gau­sų aly­tiš­kių bū­rį ir lau­kė sig­na­lo. Šau­liai pa­si­keis­da­mi bu­dė­jo prie ra­di­jo apa­ra­to. Iš­si­trau­kė pa­slėp­tus gin­klus. Kpt. D.Jė­čio bū­rys vei­kė de­ši­nia­ja­me Ne­mu­no kran­te, ltn. V.Ši­mo­liū­no bū­rys – prie ke­lio į Kau­ną, o ltn. B.Meš­ke­lio bū­rys – Ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių zo­no­je.

1941 m. bir­že­lio 23-io­sios ry­tą per Kau­no ra­di­ją LAF įga­lio­ti­nis Le­o­nas Pra­puo­le­nis pra­ne­šė apie pra­si­dė­ju­sį Tau­tos su­ki­li­mą, per­skai­tė Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo de­kla­ra­ci­ją ir pa­skel­bė apie su­da­ry­tą Lie­tu­vos Lai­ki­ną­ją Vy­riau­sy­bę bei jos na­rių są­ra­šą. Po­li­ci­nin­kai ir tar­nau­to­jai bu­vo pa­kvies­ti grįž­ti į sa­vo dar­bo vie­tas, bu­vu­sias iki 1940 m. bir­že­lio 15 d., at­kur­ti lie­tu­viš­kas įstai­gas, pa­lai­ky­ti vie­šą­ją tvar­ką. Bu­vo pa­skelb­ta šau­lių mo­bi­li­za­ci­ja – šau­liai pri­va­lė­jo ne­del­siant at­vyk­ti į bu­vu­sias sa­vo bū­rių va­da­vie­tes ir pri­si­dė­ti prie vie­šo­sios tvar­kos pa­lai­ky­mo.

Tą pa­čią bir­že­lio 23-iąją Aly­taus gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo My­ko­lo Ba­bi­liaus ini­cia­ty­va su­šauk­tas vie­tos lie­tu­vių su­si­rin­ki­mas iš­rin­ko Ko­mi­te­tą vie­ša­jai tvar­kai pa­lai­ky­ti. Ko­mi­te­tas pa­sky­rė lai­ki­nai ei­ti ap­skri­ties vir­ši­nin­ko pa­rei­gas kpt. Ste­pą Ma­liaus­ką. Pir­ma­sis be­si­ku­rian­čios lie­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos po­tvar­kis bu­vo pa­skelb­tas bir­že­lio 23-io­sios po­pie­tę. Jis bu­vo ad­re­suo­tas Aly­taus mies­to vi­suo­me­nei ir pa­si­ra­šy­tas Aly­taus mies­te tur­tui sau­go­ti ir tvar­kai pa­lai­ky­ti ko­mi­te­to. Pa­dau­gin­tas ra­šo­mą­ja ma­ši­nė­le ly­gia­gre­čiai lie­tu­vių ir vo­kie­čių kal­bo­mis, jis bu­vo iš­ka­bin­tas ke­lio­se mies­to vie­to­se. Mies­to gy­ven­to­jams bu­vo įsa­ko­ma ne­kel­ti ne­tvar­kos, ne­nai­kin­ti ir ne­ga­din­ti pri­va­čių ir val­diš­kų pa­sta­tų, ne­plėš­ti krau­tu­vių ir pri­va­čių na­mų, net ne­už­ei­ti į sa­vi­nin­kų pa­lik­tus na­mus, pa­im­tą sve­ti­mą tur­tą ne­del­siant at­neš­ti į pa­sta­tą S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no g. 11, ne­ne­šio­ti jo­kios uni­for­mos ir žen­klų bei gin­klų, ne­vaikš­čio­ti nuo 21 val. va­ka­ro iki 5 val. ry­to, laik­ro­džius at­suk­ti vie­na va­lan­da at­gal (t. y. Aly­tu­je bu­vo pa­nai­kin­tas iki tol ga­lio­jęs Mask­vos lai­kas), gau­dy­ti plė­ši­kus ir ne­tvar­kos kė­lė­jus ar­ba bent pra­neš­ti apie juos mi­nė­tu ad­re­su. Po­tvar­kio iš­lei­di­mo die­ną tu­rė­jo bū­ti lai­do­ja­mi už­muš­tie­ji, tad bu­vo leis­ta, kas at­pa­žins sa­vuo­sius, ne­del­siant juos pa­si­im­ti ir pa­lai­do­ti. To ko­mi­te­to būs­ti­nė bu­vo ap­skri­ties val­dy­bos rū­muo­se.

Bir­že­lio 23 d. Aly­tu­je ko­men­dan­tū­rą ėmė­si or­ga­ni­zuo­ti kpt. D.Jė­čys. Apie tai jis lie­pos 10 d. ra­por­te ka­riuo­me­nės va­dui ra­šė:

Vo­kie­čių ar­mi­jai pra­dė­jus triuš­kin­ti bol­še­vi­kų rau­do­ną­ją ar­mi­ją ir š. m. bir­že­lio mėn. 22 d. įžen­gus į Aly­tų, 23 d. ne­sant vie­to­je bu­vu­sio Aly­taus ko­men­dan­to pulk. ltn. Ba­siu­lio, aš kai­po bu­vęs tos ko­men­dan­tū­ros tar­nau­to­jas – Rink­ti­nės va­do pa­dė­jė­jas, ėmiau­si or­ga­ni­zuo­ti ka­ro ko­men­dan­tū­rą Aly­tu­je ir su­ėjęs į kon­tak­tą su li­ku­siais vie­tos lie­tu­viais vei­kė­jais, ėmiau­si tvar­ky­ti mies­to ir ki­tus vi­suo­me­ni­nius rei­ka­lus. [...]

Nors Aly­taus šau­liai-par­ti­za­nai ant ran­ko­vių ry­šė­jo po­grin­džio nu­ro­dy­tus bal­tus raiš­čius, o lai­ki­no­sios po­li­ci­jos sar­gy­bi­niai bu­vo ap­rū­pin­ti liu­di­ji­mais vo­kie­čių kal­ba, ta­čiau vis tiek įvy­ko di­de­lė tra­ge­di­ja – bir­že­lio 23 d. vo­kie­čiai su­šau­dė ltn. B.Meš­ke­lio va­do­vau­ja­mą 42 šau­lių-par­ti­za­nų bū­rį, o bir­že­lio 24-osios nak­tį su­šau­dė aš­tuo­nis Aly­taus lai­ki­no­sios po­li­ci­jos nuo­va­dos sar­gy­bi­nius ir du par­ti­za­nus, pa­dė­ju­sius po­li­ci­nin­kams, taip pat bu­vo nu­žu­dy­ta apie 300 ci­vi­lių mies­to gy­ven­to­jų.

Bir­že­lio 22–23 d. ltn. B.Meš­ke­lio va­do­vau­ja­mo bū­rio su­ki­lė­liai Aly­tu­je, Ka­niū­kų til­to pri­ei­go­se, pa­te­ko tarp dvie­jų ka­riau­jan­čių prie­šų: Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės puo­lan­čio da­li­nio ir be­si­trau­kian­čių iš Aly­taus (ir pro Aly­tų) Va­rė­nos link Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­nių. Bir­že­lio 23 d. areš­tuo­tus su­ki­lė­lius gin­kluo­ti GFP (vok. Ge­hei­me Feld­po­li­zei – slap­to­ji lau­ko po­li­ci­ja) ka­rei­viai nu­ve­dė į Ne­mu­no pa­kran­tę ir vi­sus su­šau­dė. Iš­si­gel­bė­jo tik vie­nas vy­ras – An­ta­nas Mer­ke­lis, ku­ris bu­vo ge­ras plau­ki­kas. Jis, pa­stū­męs į ša­lį ar­ti­miau­sią kon­vo­ji­nin­ką, stai­ga šo­ko į Ne­mu­ną, pa­si­nė­rė ir šiaip taip nu­si­ga­vo į ki­tą Ne­mu­no pu­sę. Kai ku­rių žu­vu­sių­jų pa­var­dės yra ži­no­mos: bū­rio va­das ltn. B.Meš­ke­lis, vir­ši­la P.Va­liu­lis, šau­liai Juo­zas An­driuš­ke­vi­čius, Juo­zas Lau­kai­tis, An­drius Ta­mu­le­vi­čius, Le­o­nas Mig­li­nas, Juo­zas Pa­kros­nis…

Oku­pan­tų vo­kie­čių nu­žu­dy­tie­ji lai­ki­no­sios po­li­ci­jos sar­gy­bi­niai – Jo­nas An­druš­ke­vi­čius, Ra­po­las Če­sy­nas, Pet­ras Jo­dau­ga, Sta­sys Lin­ke­vi­čius, An­ta­nas Ma­tu­se­vi­čius, Sta­sys Mu­ge­nis, Juo­zas Ra­ma­naus­kas, Juo­zas Tu­ma­so­nis; su­ki­lė­liai – Vy­tau­tas Bui­nic­kas, Al­gir­das Ra­žai­tis ir kt.

Są­ra­šas ne­baig­tas, kaip ne­tu­ri pa­bai­gos ir mū­sų tė­vy­nės is­to­ri­ja. Su­šau­dy­tų­jų la­vo­nus vo­kie­čiai ten pat ir pa­li­ko. Ga­vę lei­di­mą, gi­mi­nės žu­vu­sių­jų kū­nus su­rin­ko ir pa­lai­do­jo Aly­taus mies­to bei Rum­bo­nių k. ka­pi­nė­se (Aly­taus valsč.). B.Meš­ke­lį ar­ti­mie­ji bir­že­lio 24 d. pa­lai­do­jo Ūd­ri­jos k. ka­pi­nė­se (Aly­taus valsč.). 1942 m. pa­va­sa­rį B.Meš­ke­lis per­lai­do­tas Aly­taus Šv. An­ge­lų baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Apie žu­dy­nes pir­ma­sis su­ži­no­jo ki­tam su­ki­lė­lių bū­riui va­do­va­vęs ltn. V.Ši­mo­liū­nas. Jo drau­gams pa­si­se­kė su vo­kie­čiais iš­si­aiš­kin­ti ir to­dėl jų ne­su­ėmė, o tik nu­gin­kla­vo. Ltn. V.Ši­mo­liū­nas at­vy­ko į ka­rei­vi­nes, ban­dė aiš­kin­tis. Ta­čiau jam at­sa­ki­nė­jo, kad tie va­dai, ku­rie įsa­kė su­ki­lė­lius su­im­ti, nu­žy­gia­vo pir­myn ne­pa­si­rū­pi­nę, kad įsa­ky­mas bū­tų pa­keis­tas. Pa­sa­ky­ti vie­šai, kad su­ki­lė­liai žu­vo nuo vo­kie­čių ran­kos, ne­bu­vo ga­li­ma.

Tie­sa, vė­liau Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės ar­mi­jų gru­pės „Cen­tras“ va­das ge­ne­ro­las Fe­do­ras fon Bo­kas (vok. Fe­dor von Bock) per Aly­taus mies­to ko­men­dan­tą ma­jo­rą Kur­tą Kreč­me­rį (vok. Kurt Kret­schmer) at­si­pra­šė. Jis pa­aiš­ki­no, kad įvy­ko nesu­si­pra­ti­mas. Puo­li­mas bu­vo stai­gus. Mies­tą puo­lu­si ka­riuo­me­nė su su­ki­lė­liais ne­tu­rė­jo ry­šio ir ne­su­pra­to jų veiks­mų. Da­li­nio, žy­gia­vu­sio Ka­niū­kų til­to kryp­ti­mi, va­das apie in­ci­den­tą pra­neš­ti ne­tu­rė­jo ka­da ir ge­ne­ro­las apie vis­ką su­ži­no­jo pa­vė­luo­tai. Ža­dė­jo su­si­siek­ti su ant­ro­sios li­ni­jos va­dais ir vis­ką iš­si­aiš­kin­ti. Įsa­ky­mo šau­dy­ti jis ne­da­vęs. Pa­si­tvir­ti­no tei­gi­nys, kad ne­svar­bu, ko­kios spal­vos oku­pan­tas, jis su pa­verg­ta tau­ta vi­sa­da el­gia­si žiau­riai.

1941 m. Bir­že­lio su­ki­li­mas – tai TAU­TOS su­ki­li­mas, jis įro­dė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo idė­ja bu­vo gy­va bei pa­nei­gė so­vie­tų pro­pa­gan­dos tei­gi­nius, jog Lie­tu­va sa­vo no­ru 1940 m. įsto­jo į So­vie­tų Są­jun­gą. Toks vi­suo­ti­nis tau­tos su­ki­li­mas bu­vo vie­nin­te­lis so­vie­tų pa­verg­to­se te­ri­to­ri­jo­se. Su­ki­lė­liai vi­so­je Lie­tu­vo­je at­kū­rė sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas. Tik na­cių oku­pa­ci­ja ne­lei­do įtvir­tin­ti at­kur­tos Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės. Su­ki­li­mo po­vei­kis tę­sė­si par­ti­za­ni­nė­se ko­vo­se ir re­zis­ten­ci­jo­je po ant­ro­sios so­vie­tų oku­pa­ci­jos bei at­ve­dė iki 1990 m. Ko­vo 11-osios – Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos.