1941-ųjų bir­že­lio 22–28-osios su­ki­li­mo at­gar­siai Aly­tu­je (0)

Gin­ta­ras Lu­čins­kas
Stasys Mugenis
Lietuvos pasienio policininkas, šaulys Stasys Mugenis (1-as iš dešinės), žuvęs 1941 m. birželio 24 d. Nuotr. iš Gintaro Lučinsko archyvo
1941 m. bir­že­lio mėn., Vo­kie­ti­jos–So­vie­tų Są­jun­gos ka­ro iš­va­ka­rė­se, iš Kau­no per But­ri­mo­nių mstl. į Aly­tų at­vy­ko slap­tas pa­siun­ti­nys. Su­si­ra­dęs an­ti­so­vie­ti­nio po­grin­džio va­dus, pra­ne­šė, kad lie­tu­viai pat­rio­tai ruoš­tų­si su­ki­li­mui, ne­lauk­da­mi į Lie­tu­vą įženg­sian­čios Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės.

Žen­klas pra­dė­ti su­ki­li­mą tu­rės bū­ti per ra­di­ją skam­bė­sian­ti Kip­ro Pet­raus­ko įdai­nuo­ta „Sau­le­lė rau­do­na“. So­vie­ti­nių oku­pan­tų Aly­taus šau­lių kuo­pa bu­vo lik­vi­duo­ta, ta­čiau bu­vu­sio kuo­pos va­do ltn. Ben­ja­mi­no Meš­ke­lio pa­stan­go­mis tos kuo­pos da­lis su­si­tel­kė į slap­tą šau­lių bū­re­lį.

Kpt. Do­mi­nin­kas Jė­čys drau­ge su ltn. B.Meš­ke­liu, ltn. Vla­du Ši­mo­liū­nu ir vrš. Pra­nu Va­liu­liu su­rin­ko gau­sų aly­tiš­kių bū­rį ir lau­kė sig­na­lo. Šau­liai pa­si­keis­da­mi bu­dė­jo prie ra­di­jo apa­ra­to. Iš­si­trau­kė pa­slėp­tus gin­klus. Kpt. D.Jė­čio bū­rys vei­kė de­ši­nia­ja­me Ne­mu­no kran­te, ltn. V.Ši­mo­liū­no bū­rys – prie ke­lio į Kau­ną, o ltn. B.Meš­ke­lio bū­rys – Ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių zo­no­je.

1941 m. bir­že­lio 23-io­sios ry­tą per Kau­no ra­di­ją LAF įga­lio­ti­nis Le­o­nas Pra­puo­le­nis pra­ne­šė apie pra­si­dė­ju­sį Tau­tos su­ki­li­mą, per­skai­tė Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo de­kla­ra­ci­ją ir pa­skel­bė apie su­da­ry­tą Lie­tu­vos Lai­ki­ną­ją Vy­riau­sy­bę bei jos na­rių są­ra­šą. Po­li­ci­nin­kai ir tar­nau­to­jai bu­vo pa­kvies­ti grįž­ti į sa­vo dar­bo vie­tas, bu­vu­sias iki 1940 m. bir­že­lio 15 d., at­kur­ti lie­tu­viš­kas įstai­gas, pa­lai­ky­ti vie­šą­ją tvar­ką. Bu­vo pa­skelb­ta šau­lių mo­bi­li­za­ci­ja – šau­liai pri­va­lė­jo ne­del­siant at­vyk­ti į bu­vu­sias sa­vo bū­rių va­da­vie­tes ir pri­si­dė­ti prie vie­šo­sios tvar­kos pa­lai­ky­mo.

Tą pa­čią bir­že­lio 23-iąją Aly­taus gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo My­ko­lo Ba­bi­liaus ini­cia­ty­va su­šauk­tas vie­tos lie­tu­vių su­si­rin­ki­mas iš­rin­ko Ko­mi­te­tą vie­ša­jai tvar­kai pa­lai­ky­ti. Ko­mi­te­tas pa­sky­rė lai­ki­nai ei­ti ap­skri­ties vir­ši­nin­ko pa­rei­gas kpt. Ste­pą Ma­liaus­ką. Pir­ma­sis be­si­ku­rian­čios lie­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos po­tvar­kis bu­vo pa­skelb­tas bir­že­lio 23-io­sios po­pie­tę. Jis bu­vo ad­re­suo­tas Aly­taus mies­to vi­suo­me­nei ir pa­si­ra­šy­tas Aly­taus mies­te tur­tui sau­go­ti ir tvar­kai pa­lai­ky­ti ko­mi­te­to. Pa­dau­gin­tas ra­šo­mą­ja ma­ši­nė­le ly­gia­gre­čiai lie­tu­vių ir vo­kie­čių kal­bo­mis, jis bu­vo iš­ka­bin­tas ke­lio­se mies­to vie­to­se. Mies­to gy­ven­to­jams bu­vo įsa­ko­ma ne­kel­ti ne­tvar­kos, ne­nai­kin­ti ir ne­ga­din­ti pri­va­čių ir val­diš­kų pa­sta­tų, ne­plėš­ti krau­tu­vių ir pri­va­čių na­mų, net ne­už­ei­ti į sa­vi­nin­kų pa­lik­tus na­mus, pa­im­tą sve­ti­mą tur­tą ne­del­siant at­neš­ti į pa­sta­tą S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no g. 11, ne­ne­šio­ti jo­kios uni­for­mos ir žen­klų bei gin­klų, ne­vaikš­čio­ti nuo 21 val. va­ka­ro iki 5 val. ry­to, laik­ro­džius at­suk­ti vie­na va­lan­da at­gal (t. y. Aly­tu­je bu­vo pa­nai­kin­tas iki tol ga­lio­jęs Mask­vos lai­kas), gau­dy­ti plė­ši­kus ir ne­tvar­kos kė­lė­jus ar­ba bent pra­neš­ti apie juos mi­nė­tu ad­re­su. Po­tvar­kio iš­lei­di­mo die­ną tu­rė­jo bū­ti lai­do­ja­mi už­muš­tie­ji, tad bu­vo leis­ta, kas at­pa­žins sa­vuo­sius, ne­del­siant juos pa­si­im­ti ir pa­lai­do­ti. To ko­mi­te­to būs­ti­nė bu­vo ap­skri­ties val­dy­bos rū­muo­se.

Bir­že­lio 23 d. Aly­tu­je ko­men­dan­tū­rą ėmė­si or­ga­ni­zuo­ti kpt. D.Jė­čys. Apie tai jis lie­pos 10 d. ra­por­te ka­riuo­me­nės va­dui ra­šė:

Vo­kie­čių ar­mi­jai pra­dė­jus triuš­kin­ti bol­še­vi­kų rau­do­ną­ją ar­mi­ją ir š. m. bir­že­lio mėn. 22 d. įžen­gus į Aly­tų, 23 d. ne­sant vie­to­je bu­vu­sio Aly­taus ko­men­dan­to pulk. ltn. Ba­siu­lio, aš kai­po bu­vęs tos ko­men­dan­tū­ros tar­nau­to­jas – Rink­ti­nės va­do pa­dė­jė­jas, ėmiau­si or­ga­ni­zuo­ti ka­ro ko­men­dan­tū­rą Aly­tu­je ir su­ėjęs į kon­tak­tą su li­ku­siais vie­tos lie­tu­viais vei­kė­jais, ėmiau­si tvar­ky­ti mies­to ir ki­tus vi­suo­me­ni­nius rei­ka­lus. [...]

Nors Aly­taus šau­liai-par­ti­za­nai ant ran­ko­vių ry­šė­jo po­grin­džio nu­ro­dy­tus bal­tus raiš­čius, o lai­ki­no­sios po­li­ci­jos sar­gy­bi­niai bu­vo ap­rū­pin­ti liu­di­ji­mais vo­kie­čių kal­ba, ta­čiau vis tiek įvy­ko di­de­lė tra­ge­di­ja – bir­že­lio 23 d. vo­kie­čiai su­šau­dė ltn. B.Meš­ke­lio va­do­vau­ja­mą 42 šau­lių-par­ti­za­nų bū­rį, o bir­že­lio 24-osios nak­tį su­šau­dė aš­tuo­nis Aly­taus lai­ki­no­sios po­li­ci­jos nuo­va­dos sar­gy­bi­nius ir du par­ti­za­nus, pa­dė­ju­sius po­li­ci­nin­kams, taip pat bu­vo nu­žu­dy­ta apie 300 ci­vi­lių mies­to gy­ven­to­jų.

Bir­že­lio 22–23 d. ltn. B.Meš­ke­lio va­do­vau­ja­mo bū­rio su­ki­lė­liai Aly­tu­je, Ka­niū­kų til­to pri­ei­go­se, pa­te­ko tarp dvie­jų ka­riau­jan­čių prie­šų: Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės puo­lan­čio da­li­nio ir be­si­trau­kian­čių iš Aly­taus (ir pro Aly­tų) Va­rė­nos link Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­nių. Bir­že­lio 23 d. areš­tuo­tus su­ki­lė­lius gin­kluo­ti GFP (vok. Ge­hei­me Feld­po­li­zei – slap­to­ji lau­ko po­li­ci­ja) ka­rei­viai nu­ve­dė į Ne­mu­no pa­kran­tę ir vi­sus su­šau­dė. Iš­si­gel­bė­jo tik vie­nas vy­ras – An­ta­nas Mer­ke­lis, ku­ris bu­vo ge­ras plau­ki­kas. Jis, pa­stū­męs į ša­lį ar­ti­miau­sią kon­vo­ji­nin­ką, stai­ga šo­ko į Ne­mu­ną, pa­si­nė­rė ir šiaip taip nu­si­ga­vo į ki­tą Ne­mu­no pu­sę. Kai ku­rių žu­vu­sių­jų pa­var­dės yra ži­no­mos: bū­rio va­das ltn. B.Meš­ke­lis, vir­ši­la P.Va­liu­lis, šau­liai Juo­zas An­driuš­ke­vi­čius, Juo­zas Lau­kai­tis, An­drius Ta­mu­le­vi­čius, Le­o­nas Mig­li­nas, Juo­zas Pa­kros­nis…

Oku­pan­tų vo­kie­čių nu­žu­dy­tie­ji lai­ki­no­sios po­li­ci­jos sar­gy­bi­niai – Jo­nas An­druš­ke­vi­čius, Ra­po­las Če­sy­nas, Pet­ras Jo­dau­ga, Sta­sys Lin­ke­vi­čius, An­ta­nas Ma­tu­se­vi­čius, Sta­sys Mu­ge­nis, Juo­zas Ra­ma­naus­kas, Juo­zas Tu­ma­so­nis; su­ki­lė­liai – Vy­tau­tas Bui­nic­kas, Al­gir­das Ra­žai­tis ir kt.

Są­ra­šas ne­baig­tas, kaip ne­tu­ri pa­bai­gos ir mū­sų tė­vy­nės is­to­ri­ja. Su­šau­dy­tų­jų la­vo­nus vo­kie­čiai ten pat ir pa­li­ko. Ga­vę lei­di­mą, gi­mi­nės žu­vu­sių­jų kū­nus su­rin­ko ir pa­lai­do­jo Aly­taus mies­to bei Rum­bo­nių k. ka­pi­nė­se (Aly­taus valsč.). B.Meš­ke­lį ar­ti­mie­ji bir­že­lio 24 d. pa­lai­do­jo Ūd­ri­jos k. ka­pi­nė­se (Aly­taus valsč.). 1942 m. pa­va­sa­rį B.Meš­ke­lis per­lai­do­tas Aly­taus Šv. An­ge­lų baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Apie žu­dy­nes pir­ma­sis su­ži­no­jo ki­tam su­ki­lė­lių bū­riui va­do­va­vęs ltn. V.Ši­mo­liū­nas. Jo drau­gams pa­si­se­kė su vo­kie­čiais iš­si­aiš­kin­ti ir to­dėl jų ne­su­ėmė, o tik nu­gin­kla­vo. Ltn. V.Ši­mo­liū­nas at­vy­ko į ka­rei­vi­nes, ban­dė aiš­kin­tis. Ta­čiau jam at­sa­ki­nė­jo, kad tie va­dai, ku­rie įsa­kė su­ki­lė­lius su­im­ti, nu­žy­gia­vo pir­myn ne­pa­si­rū­pi­nę, kad įsa­ky­mas bū­tų pa­keis­tas. Pa­sa­ky­ti vie­šai, kad su­ki­lė­liai žu­vo nuo vo­kie­čių ran­kos, ne­bu­vo ga­li­ma.

Tie­sa, vė­liau Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės ar­mi­jų gru­pės „Cen­tras“ va­das ge­ne­ro­las Fe­do­ras fon Bo­kas (vok. Fe­dor von Bock) per Aly­taus mies­to ko­men­dan­tą ma­jo­rą Kur­tą Kreč­me­rį (vok. Kurt Kret­schmer) at­si­pra­šė. Jis pa­aiš­ki­no, kad įvy­ko nesu­si­pra­ti­mas. Puo­li­mas bu­vo stai­gus. Mies­tą puo­lu­si ka­riuo­me­nė su su­ki­lė­liais ne­tu­rė­jo ry­šio ir ne­su­pra­to jų veiks­mų. Da­li­nio, žy­gia­vu­sio Ka­niū­kų til­to kryp­ti­mi, va­das apie in­ci­den­tą pra­neš­ti ne­tu­rė­jo ka­da ir ge­ne­ro­las apie vis­ką su­ži­no­jo pa­vė­luo­tai. Ža­dė­jo su­si­siek­ti su ant­ro­sios li­ni­jos va­dais ir vis­ką iš­si­aiš­kin­ti. Įsa­ky­mo šau­dy­ti jis ne­da­vęs. Pa­si­tvir­ti­no tei­gi­nys, kad ne­svar­bu, ko­kios spal­vos oku­pan­tas, jis su pa­verg­ta tau­ta vi­sa­da el­gia­si žiau­riai.

1941 m. Bir­že­lio su­ki­li­mas – tai TAU­TOS su­ki­li­mas, jis įro­dė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo idė­ja bu­vo gy­va bei pa­nei­gė so­vie­tų pro­pa­gan­dos tei­gi­nius, jog Lie­tu­va sa­vo no­ru 1940 m. įsto­jo į So­vie­tų Są­jun­gą. Toks vi­suo­ti­nis tau­tos su­ki­li­mas bu­vo vie­nin­te­lis so­vie­tų pa­verg­to­se te­ri­to­ri­jo­se. Su­ki­lė­liai vi­so­je Lie­tu­vo­je at­kū­rė sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas. Tik na­cių oku­pa­ci­ja ne­lei­do įtvir­tin­ti at­kur­tos Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės. Su­ki­li­mo po­vei­kis tę­sė­si par­ti­za­ni­nė­se ko­vo­se ir re­zis­ten­ci­jo­je po ant­ro­sios so­vie­tų oku­pa­ci­jos bei at­ve­dė iki 1990 m. Ko­vo 11-osios – Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.