15-oji „Com•media“ Alytuje – nuversti, apversti, priversti, atsiversti ar užversti? (0)

Laikraščio „Alytaus naujienos“ informacija
w
Fausto Augustino nuotraukos
+ FOTOGALERIJA

Alytaus miesto teatro ir ne tik erdves lapkričio 6-23 dienomis užims penkioliktą kartą rengiamas tarptautinis teatro festivalis „Com•media“. 

Šiemet skaičius 15 nėra tik dar vieni festivalio gyvavimo metai. Sudarydami programą organizatoriai paklausė savęs, kas dedasi žmogaus galvoje, kai jam yra 15 metų?

Neįtikėtina, tačiau 15-metis žmogus ir penkioliktus metus rengiamas teatro festivalis išgyvena tuos pačius vidinius lūžius, kai nenumaldomai norisi versti: nuversti, apversti, priversti, atsiversti ar užversti. Apie tai ir pasakos trylika pagrindinės festivalio programos spektaklių, tarp kurių – keturi teatralų iš užsienio pasirodymai.

Dažnas šių metų  „Com•media“ programos spektaklių herojus išgyvens tapatybės lūžį ir mėgins visų pirma sau pačiam atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“. Čia tapatybė nėra duotybė – ji konstruojama, ginama, slepiama, perrašoma. Visuomenė dažnai nori priverstinai apibrėžti žmogaus tapatybę, net jei tai kardinaliai prieštarauja jo jausenai.

UŽSIENIETIŠKAS TEATRAS FESTIVALYJE:

MEKSIKA

Spektaklis „Mergaitės ir berniukai“ (rež. Diana Kaijaka) kalba apie moters padėtį šių dienų visuomenėje, apie jos augimą, kuomet pačiame jos žydėjime brutaliai nukerpami patys gražiausi žiedai. Menininkės Gabrielos Munoz šiuolaikinės klounados spektaklis „Purvas“ bandys atsakyti į klausimą, kas slypi už netikrų tapatybių, kurias mums sukuria drabužiai, etiketės, makiažas ir kitos kaukės, primestos socialinių stereotipų?

SAKARTVELAS (GRUZIJA)

Režisierė Ana Gogišvili spektaklyje „Moteris smėlynuose“ kiekvieno iš mūsų klaus, kas esame, kai netenkame darbo, statuso, įprasto gyvenimo rėmų? Ar tapatybė yra tai, ką turime ar kažkas, ką kasdien pasirenkame?

VOKIETIJA

Tarpdisciplininiame spektaklyje „h̶a̶ ̶h̶a̶ ̶h̶a̶ hi!” menininkas Felix Baumann papasakos istoriją apie vidutinišką komiką, mėginantį papasakoti istoriją, galinčią pakeisti gyvenimą. Visgi, gyvenimas nepasikeičia – vis pritrūksta žodžių, o gal kaltas netinkamai sureguliuotas mikrofonas?..

ISPANIJA

Kiek mes turėtume pasiduoti tam nežinomybės svaiguliui, lyg už rankos tempiančiam išbandyti tai, kas slypi už apribojimų, paragauti to uždraustojo vaisiaus? Atsakyti į šį klausimą mėgins katalonų šiuolaikinės klounados atlikėja Pepa Plana, festivalyje pristatysianti spektaklį „Kiekviename žingsnyje“.

 

REŽISIERIŲ IŠ LIETUVOS PASTATYMAI:

A. JANKEVIČIUS

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Lėlių namai 2“ kels klausimą, ar santuoka gali griauti moters laisvę ir tapatybę, primesdama jai lėlės funkciją? Augusto Gornatkevičiaus spektaklis „Žiurkės“ kalbės apie tai, jog mūsų visuomenėje žmogiškumą keičia „žiurkiškumas“ ir tai tampa tokia norma, jog mes dažnai to net nepastebime.

I. STUNDŽYTĖ

Ievos Stundžytės spektaklis „Lineino grožio karalienė“ – tai istorija apie manipuliavimu ir psichologiniu smurtu paremtus toksiškus dukros ir motinos santykius, kuomet dėka fikcija tampančio įvaizdžio visuomenėje mes nedarome visiškai nieko, kad tai pakeistume.

Penki programos spektakliai kalbės apie šiandieną kaip kraštutinumų laiką, kuomet pilko viduriuko nebelieka – arba skrendi aukštai, arba tragiškai tėškiesi į žemę. Rizika, pavojus, savidestrukcija ir nuolatinis ribų bandymas tampa esminiais gyvenimo moto.

„Hamleto“ parafraze tampančiame spektaklyje „Pelėkautai“ režisierė I. Stundžytė kelia ribinį klausimą, koks didesnis nusikaltimas – žudyti ar nusižudyti, ir ką rinktis – teisingumą ar gailestingumą?

A. AREIMA

Režisierius Artūras Areima spektaklyje „Lūšies valanda“ analizuoja, kas yra beprotybė, tikėjimas, kas yra žmogus ir ką jis gali. Mokslininkų komanda psichiatrinėje ligoninėje vykdo eksperimentą – daliai pacientų leidžia auginti naminius gyvūnus ir jais rūpintis. Pagrindinis herojus sužino, kad eksperimentas nutraukiamas  – iš jo atims geriausią draugą katiną.

J. BRAZYS

Kiek mums reikia laisvės ir kiek turėtume kilti aukštyn, kad mūsų moraliniai ir emociniai sparnai nepradėtų degti ir nekristume skaudžiai žemyn, be galimybės atsitiesti? Atsakymo į šį klausimą ieško spektaklio „Icarus Machine“ režisierius Jokūbas Brazys.

M. MIČIULYTĖ

Spektaklio „Ragana ir lietus“ pagal kultinį Jurgos Ivanauskaitės romaną režisierė Milda Mičiulytė lyg psichoterapeuto kabinete bandys „atkapstyti“, kas mus verčia vienaip ar kitaip elgtis ir kaip giliai slypi šių poelgių šaknys.

E. KOSOVEC

Šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ režisierė Elena Kosovec kartu su žiūrovais tiria tokius opius klausimus, kaip kova dėl valdžios, jėgos ir silpnumo sąvokos, visuomenės kaip sistemos balansas ir kiekvieno individo laisvė ir atsakomybė kurti tokią ateitį, kokia jis tiki.

FESTIVALIO PRISTATYMO RENGINIO FOTOGALERIJA:

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai