EI­MIN pa­de­da Lie­tu­vo­je su­kur­ti dau­giau nau­jų dar­bo vie­tų (5)

EIMIN viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen (viduryje) lankėsi Alytuje, kur susitiko su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu.
EIMIN viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen (viduryje) lankėsi Alytuje, kur susitiko su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu.
Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų vi­ce­mi­nist­rė Ne­rin­ga Mo­ro­zai­tė-Ras­mus­sen lan­kė­si Aly­tu­je, kur su Aly­taus me­ru Ne­ri­ju­mi Ce­siu­liu ap­ta­rė mies­to pra­mo­nės par­ko plėt­rą, taip pat pri­sta­tė ver­slu­mą ska­ti­nan­čias prie­mo­nes. Su­si­ti­ki­mo me­tu dis­ku­tuo­ta ir apie Aly­taus ben­dra­dar­bys­tės cen­tro „Spie­čius“ veik­lą.

Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos (EI­MIN) sie­kis – su­kur­ti dau­giau ge­rai mo­ka­mų dar­bo vie­tų ša­lies gy­ven­to­jams, to­dėl nuo­lat ieš­ko­ma ga­li­my­bių, kaip pa­ge­rin­ti ver­slo są­ly­gas, kad tiek Lie­tu­vos ver­sli­nin­kai, tiek už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai no­rė­tų ša­ly­je kur­tis ir vyk­dy­ti plėt­rą. 

„Siek­da­mi pa­ska­tin­ti re­gio­nų ver­slu­mą, Lie­tu­vo­je jau tu­ri­me 15 ben­dra­dar­bys­tės cen­trų „Spie­čius“. Ne iš­im­tis ir Aly­tus. Jo cen­tre šiuo me­tu sėk­min­gai vei­kia 15 na­rių, ku­rių veik­la orien­tuo­ta į elek­tro­ni­nę pre­ky­bą, taip pat da­lies jų – į kon­sul­ta­ci­nę veik­lą ir tu­riz­mo eko­sis­te­mos vys­ty­mą. Pra­ėju­siais me­tais ben­dra na­rių apy­var­ta sie­kė dau­giau nei pu­sę mln. eu­rų, to­dėl ir to­liau ieš­ko­me ga­li­my­bių stip­rin­ti jų ver­slu­mą ir di­din­ti plėt­rą“, – sa­ko eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų vi­ce­mi­nist­rė N.Mo­ro­zai­tė-Ras­mus­sen.

Šiuo me­tu iš EI­MIN prie­mo­nių ES lė­šo­mis Aly­taus ap­skri­ty­je įgy­ven­di­na­ma dau­giau nei 10 ver­slo pro­jek­tų, pa­de­dan­čių įmo­nėms dieg­ti ino­va­ci­jas, per­ei­ti prie kli­ma­tui neut­ra­lios eko­no­mi­kos ir pa­di­din­ti jų veik­los efek­ty­vu­mą. Pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo ver­tė sie­kia 4,3 mln. eu­rų. 

Dar šį­met EI­MIN kon­kur­so bū­du at­rink­toms trims Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms sky­rė 5 mln. eu­rų ke­liams, ve­dan­tiems į pra­mo­ni­nes te­ri­to­ri­jas ir lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas (LEZ), ties­ti ir tvar­ky­ti. Iš jų 607,1 tūkst. eu­rų skir­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bei, ku­ri nu­ma­čiu­si ties­ti Aly­taus pra­mo­nės par­ko Meist­rų gat­vės at­kar­pą nuo Ver­slo g. iki Ar­to­jų g. 

Pri­trauk­tos įmo­nės ku­ria dar­bo vie­tas

EI­MIN nuo­sek­liai dir­ba, kad ver­slui su­kur­tų ge­ras są­ly­gas in­ves­tuo­to­jams pri­trauk­ti. Pra­ėju­siais me­tais pa­vy­ko pri­trauk­ti net 53 tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų (TUI) pro­jek­tus, ku­riuos įgy­ven­di­nant per tre­jus me­tus mū­sų ša­ly­je bus su­kur­ta dau­giau kaip 4100 dar­bo vie­tų.  Į Lie­tu­vą žen­gia 25 nau­jos tarp­tau­ti­nės įmo­nės, o 28 ša­ly­je jau vei­kian­čios ben­dro­vės vyk­dys plėt­rą. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis prieš mo­kes­čius sie­kia 2 692 eu­rų. 

„At­liep­da­mi ver­slo at­sto­vų po­rei­kius, taip pat jau ne pir­mus me­tus ski­ria­me lė­šas bū­si­mų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų ren­gi­mui. Šiuo me­tu re­gio­nų aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se dau­giau nei tūks­tan­tis in­for­ma­ti­kos, in­ži­ne­ri­jos ir ma­te­ma­ti­kos sri­čių stu­den­tų kas mė­ne­sį gau­na sti­pen­di­jas. Kar­tu už­tik­ri­na­mas jų ben­dra­dar­bia­vi­mas su re­gio­nų ver­slais ir to­les­nė in­teg­ra­ci­ja į dar­bo rin­ką“, – tei­gia eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė Auš­ri­nė Ar­mo­nai­tė. 

Lie­tu­vo­je ver­slas ska­ti­na­mas įgy­ven­din­ti stam­bius in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus – jam su­tei­kia­mos tam tik­ros mo­kes­ti­nės leng­va­tos. Tai lei­do EI­MIN pa­si­ra­šy­ti stam­baus pro­jek­to in­ves­ti­ci­jų su­tar­čių jau su 16 ben­dro­vių, ku­rios pa­dės mū­sų ša­ly­je su­kur­ti dau­giau kaip 4,1 tūkst. nau­jų ge­rai mo­ka­mų dar­bo vie­tų ir pri­trauk­ti dau­giau kaip 1,4 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų.

Be­veik 1 mlrd. eu­rų Lie­tu­vos eko­no­mi­kai stip­rin­ti

Lie­tu­vos eko­no­mi­kai stip­rin­ti EI­MIN pra­ėju­siais me­tais pa­skel­bė pa­gal­bos prie­mo­nių, ku­rių ben­dra ver­tė sie­kia be­veik 1 mlrd. eu­rų.  Iš vi­so dėl fi­nan­sa­vi­mo krei­pė­si be­veik 3 tūkst. ša­lies įmo­nių ir įstai­gų. Sėk­min­gas 1 mlrd. pla­no įgy­ven­di­ni­mas pa­dė­jo ver­slo at­sto­vams dar la­biau mo­der­ni­zuo­ti įmo­nes ir to­bu­lin­ti pa­slau­gas, kur­ti nau­jus pro­duk­tus ir per­ei­ti prie kli­ma­tui neut­ra­lios eko­no­mi­kos.

Šiais me­tais EI­MIN pla­nuo­ja pa­skelb­ti kvie­ti­mų ver­slui už dau­giau kaip 500 mln. eu­rų. Taip pat pra­dė­tos teik­ti EI­MIN ini­ci­juo­tos pa­sko­los, ku­rioms nu­ma­ty­ta skir­ti iki 850 mln. eu­rų. Pa­sko­las bus ga­li­ma gau­ti ver­slo pro­jek­tams, ku­riais in­ves­tuo­ja­ma į ap­lin­kai pa­lan­kias tech­no­lo­gi­jas, ap­lin­kai tar­šių iš­me­ta­mų­jų du­jų ma­ži­ni­mą, at­lie­kų per­dir­bi­mą, nau­jų tech­no­lo­gi­jų die­gi­mą, gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nę.

Ver­slu­mo ska­ti­na­mas dar nuo mo­kyk­los suo­lo

At­lie­piant ver­slo at­sto­vų ir jau­nuo­lių po­rei­kius, EI­MIN kas­met ne­for­ma­laus ver­slu­mo ug­dy­mo pro­gra­mai „Ac­ce­le­ra­tor_x“ ski­ria pu­sę mi­li­jo­no eu­rų, o nuo šių me­tų ski­ria pa­pil­do­mus 350 tūkst. eu­rų moks­lei­vių skait­me­ni­nio ver­slu­mo pro­gra­mai. Iki 2030-ųjų bus ap­mo­ky­ta dau­giau nei 10 tūkst. moks­lei­vių.

Iš­drįs­ti pra­dė­ti sa­vo ver­slą EI­MIN ska­ti­na ir vy­res­ni­ą­ją kar­tą – sėk­min­gai vei­kia „Star­tuok nuo 50+“ pro­gra­ma, skir­ta reikš­min­gos gy­ve­ni­mo pa­tir­ties jau su­kau­pu­siems as­me­nims įgy­ti pa­pil­do­mų ver­slo kū­ri­mo ir vys­ty­mo kom­pe­ten­ci­jų. Ši pro­gra­ma ap­ima tiek te­ori­nes pa­skai­tas, tiek prak­ti­nes už­duo­tis, lei­džian­čias per­pras­ti sėk­min­go ver­slo vys­ty­mo prin­ci­pus.

Spren­džia­mos mais­to švais­ty­mo pro­ble­mos

EI­MIN sie­kia reikš­min­gai su­ma­žin­ti mais­to švais­ty­mo pro­ble­mą ša­ly­je. To­dėl nuo šių me­tų pre­ky­bi­nin­kams Lie­tu­vo­je su­da­ry­ta ga­li­my­bė sau­gų ir tin­ka­mą var­to­ti mais­tą, ku­rio mi­ni­ma­lus ga­lio­ji­mo ter­mi­nas pa­si­bai­gęs, par­da­vi­nė­ti il­giau.
Tai lei­džia su­ma­žin­ti pre­ky­bi­nin­kų ir ga­min­to­jų nuos­to­lius bei mais­to kai­nas. Gy­ven­to­jai ga­li nu­si­pirk­ti dau­giau mais­to pro­duk­tų su nuo­lai­da – taip su­ma­žė­ja iš­me­ta­mo mais­to ir jo at­lie­kų kie­kis. Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je per me­tus yra iš­me­ta­ma 50 tūkst. to­nų mais­to, nes mais­to pro­duk­tai, pa­si­bai­gus ter­mi­nui „Ge­riau­sias iki...“, yra klai­din­gai lai­ko­mi ne­be­tin­ka­mais var­to­ti.  

Įver­ti­nus, kad mais­to pro­duk­tai, pa­si­bai­gus ter­mi­nui „Ge­riau­sias iki...“, yra sau­gūs ir tin­ka­mi var­to­ti to­liau, jie ga­li bū­ti par­duo­da­mi ne il­giau nei 45 die­nas. Dvi mais­to pro­duk­tų gru­pės tu­ri iš­im­tis: duo­ną, py­ra­go ga­mi­nius, mar­ga­ri­ną lei­džia­ma par­da­vi­nė­ti ne il­giau kaip 2 die­nas, o tam tik­rus gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tus – ne il­giau kaip 10 die­nų pa­si­bai­gus ter­mi­nui „Ge­riau­sias iki...“.

At­ve­ria­mos ga­li­my­bės gy­ny­bos pra­mo­nei 

EI­MIN ėmė­si drą­sių spren­di­mų, siek­da­ma ge­rin­ti in­ves­ti­ci­nes są­ly­gas Lie­tu­vo­je. Pra­de­da­ma nuo jų leng­vi­ni­mo Lie­tu­vo­je vei­kian­tiems ver­slams iki pri­si­jun­gi­mo prie NA­TO jau su­kur­tų pro­gra­mų – su­tei­kia­ma ga­li­my­bė kon­kur­suo­se da­ly­vau­ti ir Lie­tu­vos įmo­nėms. Taip pat į ša­lį sėk­min­gai pri­trauk­ta tarp­tau­ti­nių įmo­nių, tarp ku­rių – ir  amu­ni­ci­jos ga­myk­lą Lie­tu­vo­je ke­ti­nan­ti ati­da­ry­ti „Rhein­me­tall“. 

Vie­na iš ini­cia­ty­vų – pa­reng­ti Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nei ak­tu­a­lūs įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, ku­riais siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nių rei­ka­la­vi­mų šio sek­to­riaus plėt­rai ir, su­ma­ži­nus ri­bo­ji­mus gin­kluo­tės ga­my­bai, iš­veng­ti pri­klau­so­my­bės nuo už­sie­nio tie­kė­jų.

Taip pat Sei­mas pri­ta­rė EI­MIN pa­siū­ly­mui su­pap­ras­tin­ti stam­biems pro­jek­tams, ku­rie skir­ti ne­ati­dė­lio­ti­niems vals­ty­bės sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­rei­kiams už­tik­rin­ti, rei­ka­lin­gas su te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mu, že­mės skly­pų for­ma­vi­mu ir sta­ty­ba su­si­ju­sias pro­ce­dū­ras.

Be to, EI­MIN ini­cia­ty­va pa­nai­kin­tas ri­bo­ji­mas ver­slui vyk­dy­ti gy­ny­bos sri­ties veik­lą Lie­tu­vo­je esan­čio­se lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se (LEZ). Tai pa­ska­tins ver­slą plės­tis ir kur­ti ge­rai mo­ka­mas nau­jas dar­bo vie­tas.

Užs. Nr. 152

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Štai konkreti situacija, kaip. Iš ministerijos atvyksta į Alytų kaip pas ponus pristatydami lez/pramonės parkų galimybes. Normaliai abu Alytaus miesto ir rajono merė turėtų domėtis, kaip sujungiant miesto ir praplečiant į rajono pusę paruošt reikiamus sklypus strateginiam investuotojui au gerais atlyginimais pritraukt. Siūlyt reklamuojant ministerijai. Kur kiti lez jau pasinaudoję, padarę. O Alytuj ir šiuo atveju tarp merų nesusikalbėjimas, nėra bendrumo. Rajono mere nekviečiama, ar nenori- visi atvejai blogi. Miesto meras tik pasireklamavo ir jokių kitų iniciatyvų nėra. Kaip ir iš šios kadencijos pradžios abiejų merų net ir nedomina, kaip efektyviau išnaudot pramonės parko potencialus. Net neįdomu ir jokių pastangų link to. Geriau skustis bedarbystė ir panašiai. Stagnaciniai net lyginant su gretimom kaip Birštono, Druskininkų, Marijampolės savivaldybėm kurios daug progresyvesnės už Alytaus savivaldybės. Letargo miegu miegančiom, apart savim pasirūpint.

    Komentaras

    Būt rimtų politikų Alytaus mieste ir rajono, tai. Jau nuo 2017 metų būt išnaudota galimybė išplėst bendrą miesto ir rajono pramonės parką sudarant galimybes investuot tada žvalgiusiam Alytuj investicijom 0,5 milijardo eurų investuot į medinių gaminių gamybą. Analogą buvusiam Alytaus ensk kur profruošimo centras, gelžkelio atšaka į pramonės parką,miesto infrastruktūra tinkama apgyvendint dideliam skaičiui atvykstančių dirbt. Ko neturėdami Akmenės valdžia nukonkuravo tada nuo Alytaus. Kadangi Alytuj tada ir dabar valdžioje žino ir mato, kokius renkas. Kaip atbulai veikiančius lyginant su sėkmingai besivystančiom savivaldybėm. Dėl miesto mero kur tik rimtesnė situacija, jo ir nėra Alytuj. Tai komandiruotės, ar atostogos? O jei ir yra, tai apart kalbų kur vaizdas ar suvokia ką kalba, gal geriau kad ir.. ?

    Komentaras

    Kol bakalaurų lygio žaidžia, iki kito Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams, vėl. Turintys šiam momente aktyviai praleistas progas aktyvint užsiciklinusį Alytaus pramonės parką Alytaus miesto ir rajono merai susitikt. Susikoncentruot ir bandant išnaudot kas įmonoma, per paskutinius mėnesius iki rinkimų eit į priekį. Realybėj rajono merė net nepakviesta, miesto meras į atostogas. Nes jei ne atostogauja, tai turistauja per komandiruotes į užsienį, ir. Pakalbėjo ir..tradiciškai. Iki seimo rinkimų kiek įmanoma paimituot.

    Komentaras

    Visi Lietuvoj esantys lez, net ir Marijampolės, jau pritraukę stambius strateginius investuotojus su gerais atlyginimais dirbantiems. Nes stengias su maxsimum nauda regionams įveiklint laisvus valstybės žemės sklypus. Tik pas Alytaus gudručius pustušti dideli aerodromo virš 100 ha ir perpus mažiau Medelyno žemių plotai. Nors 2017 metų kadencijoj į Alytų žvalgytis buvo privažiavę kur dabar į Akmenę sėkmingai investuoja virš 0,5 milijardo eurų investicijų. Ir tada Alytuj tik reikėjo skubos tvarka į rajono pusę paruošt virš 100 ha ir būt tikę. Geresnės salygos nei Akmenėj kur nebuvo gelžkelio ir.. Bet Akmenė iš blogesnės situacijos nukonkuravo nuo Alytuj mandrų, kur ir dabar imituoja. Net Marijampolės jauni vadovai sugebėjo nuvykt į Vilniaus institucijas ir per jas pritrauktas jau strateginiai investuotojai su gerais atlyginimais net neseniai, Alytaus mandri imituoja per n tarpininkus. Maudydamiesi bedarbystės ir mobingų liūne. Tokia mandrumo kaina.

Kiti straipsniai