EIMIN padeda Lietuvoje sukurti daugiau naujų darbo vietų (5)
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) siekis – sukurti daugiau gerai mokamų darbo vietų šalies gyventojams, todėl nuolat ieškoma galimybių, kaip pagerinti verslo sąlygas, kad tiek Lietuvos verslininkai, tiek užsienio investuotojai norėtų šalyje kurtis ir vykdyti plėtrą.
„Siekdami paskatinti regionų verslumą, Lietuvoje jau turime 15 bendradarbystės centrų „Spiečius“. Ne išimtis ir Alytus. Jo centre šiuo metu sėkmingai veikia 15 narių, kurių veikla orientuota į elektroninę prekybą, taip pat dalies jų – į konsultacinę veiklą ir turizmo ekosistemos vystymą. Praėjusiais metais bendra narių apyvarta siekė daugiau nei pusę mln. eurų, todėl ir toliau ieškome galimybių stiprinti jų verslumą ir didinti plėtrą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė N.Morozaitė-Rasmussen.
Šiuo metu iš EIMIN priemonių ES lėšomis Alytaus apskrityje įgyvendinama daugiau nei 10 verslo projektų, padedančių įmonėms diegti inovacijas, pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir padidinti jų veiklos efektyvumą. Projektų finansavimo vertė siekia 4,3 mln. eurų.
Dar šįmet EIMIN konkurso būdu atrinktoms trims Lietuvos savivaldybėms skyrė 5 mln. eurų keliams, vedantiems į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesti ir tvarkyti. Iš jų 607,1 tūkst. eurų skirta Alytaus miesto savivaldybei, kuri numačiusi tiesti Alytaus pramonės parko Meistrų gatvės atkarpą nuo Verslo g. iki Artojų g.
Pritrauktos įmonės kuria darbo vietas
EIMIN nuosekliai dirba, kad verslui sukurtų geras sąlygas investuotojams pritraukti. Praėjusiais metais pavyko pritraukti net 53 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, kuriuos įgyvendinant per trejus metus mūsų šalyje bus sukurta daugiau kaip 4100 darbo vietų. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės vykdys plėtrą. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 2 692 eurų.
„Atliepdami verslo atstovų poreikius, taip pat jau ne pirmus metus skiriame lėšas būsimų aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimui. Šiuo metu regionų aukštosiose mokyklose daugiau nei tūkstantis informatikos, inžinerijos ir matematikos sričių studentų kas mėnesį gauna stipendijas. Kartu užtikrinamas jų bendradarbiavimas su regionų verslais ir tolesnė integracija į darbo rinką“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvoje verslas skatinamas įgyvendinti stambius investicinius projektus – jam suteikiamos tam tikros mokestinės lengvatos. Tai leido EIMIN pasirašyti stambaus projekto investicijų sutarčių jau su 16 bendrovių, kurios padės mūsų šalyje sukurti daugiau kaip 4,1 tūkst. naujų gerai mokamų darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų investicijų.
Beveik 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai stiprinti
Lietuvos ekonomikai stiprinti EIMIN praėjusiais metais paskelbė pagalbos priemonių, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Iš viso dėl finansavimo kreipėsi beveik 3 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų. Sėkmingas 1 mlrd. plano įgyvendinimas padėjo verslo atstovams dar labiau modernizuoti įmones ir tobulinti paslaugas, kurti naujus produktus ir pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Šiais metais EIMIN planuoja paskelbti kvietimų verslui už daugiau kaip 500 mln. eurų. Taip pat pradėtos teikti EIMIN inicijuotos paskolos, kurioms numatyta skirti iki 850 mln. eurų. Paskolas bus galima gauti verslo projektams, kuriais investuojama į aplinkai palankias technologijas, aplinkai taršių išmetamųjų dujų mažinimą, atliekų perdirbimą, naujų technologijų diegimą, gynybos ir saugumo pramonę.
Verslumo skatinamas dar nuo mokyklos suolo
Atliepiant verslo atstovų ir jaunuolių poreikius, EIMIN kasmet neformalaus verslumo ugdymo programai „Accelerator_x“ skiria pusę milijono eurų, o nuo šių metų skiria papildomus 350 tūkst. eurų moksleivių skaitmeninio verslumo programai. Iki 2030-ųjų bus apmokyta daugiau nei 10 tūkst. moksleivių.
Išdrįsti pradėti savo verslą EIMIN skatina ir vyresniąją kartą – sėkmingai veikia „Startuok nuo 50+“ programa, skirta reikšmingos gyvenimo patirties jau sukaupusiems asmenims įgyti papildomų verslo kūrimo ir vystymo kompetencijų. Ši programa apima tiek teorines paskaitas, tiek praktines užduotis, leidžiančias perprasti sėkmingo verslo vystymo principus.
Sprendžiamos maisto švaistymo problemos
EIMIN siekia reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą šalyje. Todėl nuo šių metų prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau.
Tai leidžia sumažinti prekybininkų ir gamintojų nuostolius bei maisto kainas. Gyventojai gali nusipirkti daugiau maisto produktų su nuolaida – taip sumažėja išmetamo maisto ir jo atliekų kiekis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus yra išmetama 50 tūkst. tonų maisto, nes maisto produktai, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra klaidingai laikomi nebetinkamais vartoti.
Įvertinus, kad maisto produktai, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra saugūs ir tinkami vartoti toliau, jie gali būti parduodami ne ilgiau nei 45 dienas. Dvi maisto produktų grupės turi išimtis: duoną, pyrago gaminius, margariną leidžiama pardavinėti ne ilgiau kaip 2 dienas, o tam tikrus gyvūninės kilmės produktus – ne ilgiau kaip 10 dienų pasibaigus terminui „Geriausias iki...“.
Atveriamos galimybės gynybos pramonei
EIMIN ėmėsi drąsių sprendimų, siekdama gerinti investicines sąlygas Lietuvoje. Pradedama nuo jų lengvinimo Lietuvoje veikiantiems verslams iki prisijungimo prie NATO jau sukurtų programų – suteikiama galimybė konkursuose dalyvauti ir Lietuvos įmonėms. Taip pat į šalį sėkmingai pritraukta tarptautinių įmonių, tarp kurių – ir amunicijos gamyklą Lietuvoje ketinanti atidaryti „Rheinmetall“.
Viena iš iniciatyvų – parengti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei aktualūs įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų šio sektoriaus plėtrai ir, sumažinus ribojimus ginkluotės gamybai, išvengti priklausomybės nuo užsienio tiekėjų.
Taip pat Seimas pritarė EIMIN pasiūlymui supaprastinti stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, reikalingas su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras.
Be to, EIMIN iniciatyva panaikintas ribojimas verslui vykdyti gynybos srities veiklą Lietuvoje esančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Tai paskatins verslą plėstis ir kurti gerai mokamas naujas darbo vietas.
Užs. Nr. 152
Komentarai
Palikite savo komentarą
Štai konkreti situacija,…
Komentaras
Štai konkreti situacija, kaip. Iš ministerijos atvyksta į Alytų kaip pas ponus pristatydami lez/pramonės parkų galimybes. Normaliai abu Alytaus miesto ir rajono merė turėtų domėtis, kaip sujungiant miesto ir praplečiant į rajono pusę paruošt reikiamus sklypus strateginiam investuotojui au gerais atlyginimais pritraukt. Siūlyt reklamuojant ministerijai. Kur kiti lez jau pasinaudoję, padarę. O Alytuj ir šiuo atveju tarp merų nesusikalbėjimas, nėra bendrumo. Rajono mere nekviečiama, ar nenori- visi atvejai blogi. Miesto meras tik pasireklamavo ir jokių kitų iniciatyvų nėra. Kaip ir iš šios kadencijos pradžios abiejų merų net ir nedomina, kaip efektyviau išnaudot pramonės parko potencialus. Net neįdomu ir jokių pastangų link to. Geriau skustis bedarbystė ir panašiai. Stagnaciniai net lyginant su gretimom kaip Birštono, Druskininkų, Marijampolės savivaldybėm kurios daug progresyvesnės už Alytaus savivaldybės. Letargo miegu miegančiom, apart savim pasirūpint.
Būt rimtų politikų Alytaus…
Komentaras
Būt rimtų politikų Alytaus mieste ir rajono, tai. Jau nuo 2017 metų būt išnaudota galimybė išplėst bendrą miesto ir rajono pramonės parką sudarant galimybes investuot tada žvalgiusiam Alytuj investicijom 0,5 milijardo eurų investuot į medinių gaminių gamybą. Analogą buvusiam Alytaus ensk kur profruošimo centras, gelžkelio atšaka į pramonės parką,miesto infrastruktūra tinkama apgyvendint dideliam skaičiui atvykstančių dirbt. Ko neturėdami Akmenės valdžia nukonkuravo tada nuo Alytaus. Kadangi Alytuj tada ir dabar valdžioje žino ir mato, kokius renkas. Kaip atbulai veikiančius lyginant su sėkmingai besivystančiom savivaldybėm. Dėl miesto mero kur tik rimtesnė situacija, jo ir nėra Alytuj. Tai komandiruotės, ar atostogos? O jei ir yra, tai apart kalbų kur vaizdas ar suvokia ką kalba, gal geriau kad ir.. ?
Alytaus Minedas gerai moka…
Komentaras
Alytaus Minedas gerai moka tik meluot ir daugiau nieko nesugeba
Kol bakalaurų lygio žaidžia,…
Komentaras
Kol bakalaurų lygio žaidžia, iki kito Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams, vėl. Turintys šiam momente aktyviai praleistas progas aktyvint užsiciklinusį Alytaus pramonės parką Alytaus miesto ir rajono merai susitikt. Susikoncentruot ir bandant išnaudot kas įmonoma, per paskutinius mėnesius iki rinkimų eit į priekį. Realybėj rajono merė net nepakviesta, miesto meras į atostogas. Nes jei ne atostogauja, tai turistauja per komandiruotes į užsienį, ir. Pakalbėjo ir..tradiciškai. Iki seimo rinkimų kiek įmanoma paimituot.
Visi Lietuvoj esantys lez,…
Komentaras
Visi Lietuvoj esantys lez, net ir Marijampolės, jau pritraukę stambius strateginius investuotojus su gerais atlyginimais dirbantiems. Nes stengias su maxsimum nauda regionams įveiklint laisvus valstybės žemės sklypus. Tik pas Alytaus gudručius pustušti dideli aerodromo virš 100 ha ir perpus mažiau Medelyno žemių plotai. Nors 2017 metų kadencijoj į Alytų žvalgytis buvo privažiavę kur dabar į Akmenę sėkmingai investuoja virš 0,5 milijardo eurų investicijų. Ir tada Alytuj tik reikėjo skubos tvarka į rajono pusę paruošt virš 100 ha ir būt tikę. Geresnės salygos nei Akmenėj kur nebuvo gelžkelio ir.. Bet Akmenė iš blogesnės situacijos nukonkuravo nuo Alytuj mandrų, kur ir dabar imituoja. Net Marijampolės jauni vadovai sugebėjo nuvykt į Vilniaus institucijas ir per jas pritrauktas jau strateginiai investuotojai su gerais atlyginimais net neseniai, Alytaus mandri imituoja per n tarpininkus. Maudydamiesi bedarbystės ir mobingų liūne. Tokia mandrumo kaina.