Viktorija mintimis – su tėvais Ukrainoje

Jau 18 metų Alytuje gyvenanti Viktorija laisvai kalba lietuviškai ir sako, kad ši kalba jai nėra sunki, na, nebent gramatika kiek sudėtingiau buvo įveikiama. „Ukrainoje baigiau agronomijos magistro studijas, per studentų mainų programą išvažiavau į Daniją, kur susipažinau su būsimu vyru lietuviu. Taip atvažiavau į Alytų. Norint gauti leidimą gyventi, tada reikėjo išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Prisimenu, mokiausi kursuose tuometėje Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje ir po dviejų mėnesių išlaikiau egzaminą“, – pasakoja Viktorija.

Moters gimtinė – Rytų Ukrainoje, pusiaukelėje tarp Charkivo ir Kupensko, o šių miestų pavadinimai ypač dažnai skamba žiniose apie karo veiksmus, taip pat ir civilių žūtis. Miestas buvo okupuotas, paskui ukrainiečiai jį atkovojo. 

„Labai liūdna žinoti, kiek mano draugų, bendraklasių, pažįstamų žuvo šiame baisiame kare. Turėjau draugę, kuri pasitraukė nuo karo į Lenkiją ir grįžo į Ukrainą palaidoti kario vyro. Į kavinę, kur vyko gedulingi pietūs, pataikė sprogmuo, visi žuvo“, – sako Viktorija. Jos artimieji karui prasidėjus nusprendė likti Ukrainoje, tik brolis buvo trumpam atvažiavęs į Lietuvą, bet grįžo atgal, pas žmoną ir vaikus. 

„Tėvai pradžioje karo gyveno rūsyje, kur įsirengė lovas. Jiems virš galvų nuolat skraido dronai, aidi sprogimai. Šiuo metu jų kaime yra ukrainiečių dalinys, kuris saugo nuo rusų įsiveržimo pro Kupjenską, šis Alytaus dydžio miestas yra nuolat bombarduojamas, nors iš jo jau beveik nieko neliko“, – ukrainietė su tėvais bendrauja per mesendžerio programėlę, tačiau interneto ryšys dažnai nutrūksta. 

„Brolis man pasakojo, kad tai, ką apie karą matome televizijos žiniose, neatspindi tikrovės, kuri yra labai baisi, tai sprogimai, kūnai gatvėse, nežinomybė dėl rytdienos“, – pasakoja Viktorija, kurios tėvai apsisprendė neišvykti iš Ukrainos. 

Alytiške tapusią ukrainietę galite sutikti Stasio Kudirkos ligoninėje įsikūrusioje kavinėje, kur ji dirba jau trejus metus ir kurios virėjų komanda vaišina įvairiais patiekalai. 

Ar meniu yra ir ukrainietiškų patiekalų, o ir koks tas – tikriausias tautinis? 

Viktorija sako, kad tai – barščių sriuba, kuri dažnai verdama visose ukrainiečių šeimose. Barščių galite paragauti ir ligoninės kavinėje, bet jie labiau lietuviški. O štai namuose Viktorija verda tradicinius barščius, kaip jos tėvynėje. 

„O iš lietuviškos virtuvės man labai netikėtas buvo šaltibarščių skonis, receptą pasakiau tėvams, tai dabar juos dažnai verda, nes labai patiko“, – sako Viktorija.

Receptas

Ukrainietiški barščiai pagal Viktoriją
Labai svarbu išvirti gerą sultinį, kuriam ji naudoja kiaulieną su kaulu ir gabalą minkštos sprandinės. Keptuvėje pakepina burokėlius, morkas, saldžiąsias paprikas, svogūnus. Prieš baigiant virti įdeda išspausto česnako ir petražolių. O patiekiami tradiciniai ukrainietiški barščiai su rieke duonos, gabalėliu lašinių, garstyčiomis ir krienais. Ir dar viena paslaptis – nors tokius barščius galima valgyti ir ką tik išvirtus, bet ypač skanūs jie pastovėję 1–2 dienas, todėl ir verdami didesniame puode.