Ukrainietė Alina: „Dukra yra mano pergalė“

„Noriu namo“

Kokiomis mintimis Alina pasitinka ketvirtąsias baisaus Rusijos karo prieš Ukrainą metines? Ji sako: „Noriu namo, noriu į savo gyvenimą, iš kurio norėčiau išbraukti šiuos keturis metus, tarsi jų nebuvo. Nukentėjo kiekvienas iš 50 milijonų ukrainiečių ir mes norime taikos, bet nebetikime. Anksčiau laukdavome pavasario, o dabar toks jausmas, kad tai truks dar ilgai. Kol yra Rusija, mes visada būsime taikinyje“. 

Alina yra kilusi iš Pavlogrado, mažo miestelio Vakarų Donbase, kurios gyventojus „ginti“ atėjo šalis agresorė. Prieš karą šeima gyveno Dnipre, įsigijo butą, jį suremontavo, Alina kūrė savo profesinę karjerą ir beprotiškai mėgo keliauti.

Karas užklupo Mariupolyje

2022-ųjų vasarį, kai ukrainiečiai buvo įspėti, kad invazija gali prasidėti bet kurią dieną, jauna šeima  lankėsi Mariupolyje (šiame mieste tais pačiais metais žuvo Lietuvos režisierius Mantas Kvedaravičius, įamžinęs ten vykusios agresijos realybę, miestas buvo praktiškai nušluotas nuo žemės), nes vyresnis sūnus žaidė futbolo turnyre. Vasario 24-osios rytą Mariupolyje šeimą užklupo žinia apie karą. Iš Ukrainos Alina su dviem sūnumis išvažiavo kovo 7 dieną, pasitraukė per Moldovą į Rumuniją. Šalia visiškos nežinios nei kur važiuoja, nei kas jos laukia, po ilgų valandų kelionės ir nakvynių nešildomuose pastatuose su vaikais, moters atmintyje išliko spalvotos nuotrupos – savanoriai, dovanojantys karo pabėgėlėms ukrainietėms po tulpės žiedą kovo 8-osios proga…

„Tulpė, kurią gavau, buvo mano riba. Laikiau rankose ir raudojau. Aš, sėkminga profesijoje moteris, įdėjusi tiek pastangų, kad turėčiau savo stogą virš galvos ir kokybišką gyvenimą, stovėjau svetimoje šalyje su dviem vaikais, mama ir katinu. Be ateities ir vilties, kas bus su mumis ateityje, ką valgysime ir iš ko gyvensime. Niekada gyvenime nesu jautusi tokios baimės“, – savo istorija dalijasi Alina. 

Gimė vasario 24

Pasitraukusi iš Ukrainos, šeima apsistojo Raudonojo Kryžiaus viešbutyje Ispanijoje. Alina dirbo nuotoliu, bet sunkiai susitaikė su realybe: „Aš raudojau savo gyvenimo, kuris liko mūsų namų lentynose. Ir tai nebuvo mano pasirinkimas – tiesiog vienas šunsnukis nusprendė atimti iš manęs viską.“

Per ketverius metus šeima daug kartų keitė gyvenamąją vietą, metus gyveno Portugalijoje, nes moteris dirbo tarptautinėje kompanijoje nuotoliu. Kuriam laikui jie bandė grįžti į namus Ukrainoje. Čia gimė dukra Vasilisa, kuri, kaip sako mama, tapo šeimos visatos centru: „Dukra yra mano pergalė. Ji gimė per pirmas karo metines savo šalyje ir suteikė man jėgų. Ji labai jautri, švelni, gera, smalsi ir muzikali. Ji tapo man atgimimo simboliu“, – sako Alina.

Nors Lietuvą šeima pasirinko atsitiktinai, tai buvo laimingas atsitiktinumas – mūsų šalis tapo vieta, kurioje nuo karo pasitraukusi Alina vėl įkvėpė naujo gyvenimo pojūtį. Ji pastebi, kad Lietuva yra labai panaši į Ukrainą viskuo – maisto produktais, architektūra, bendra praeitimi, žmonių santykiu su savo šalimi. „Kartais vaikštau po Alytų ir įsivaizduoju, kad esu namuose, tiesiog kitame Ukrainos mieste, ir nuo to taip šilta. Tai tarsi bėgti labirintu, kuriame slypi tamsa ir siaubas, ir atrasti šviesą. Lietuva mums suteikė namų jausmą. Vaikų darželis, muzikos ir sūnaus mokykla – visur sutikome nuostabių žmonių. Atvirų, protingų, linksmų, talentingų. Esu dėkinga visiems, kuriuos sutikau. Negaliu pasakyti nieko blogo nė apie vieną žmogų, su kuriuo bendravau. Esate nuostabi tauta“, – dalijasi Alina. 

Tapo laikinais namais

Mama taip pat džiaugiasi, kad Alytuje sudarytos puikios galimybės lavintis gabiai dukrai. Mergaitės močiutė turi muzikinį išsilavinimą, tačiau daugiau muzikantų šeimoje nėra. Alina atvira: žinoma, ji norėtų, kad dukra būtų laiminga savo gimtojoje šalyje, bet jai šilta nuo mergaitės džiaugsmo ir pasiekimų čia, Alytuje, kuris tapo laikinais namais. 

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.