Seno albumo nuotraukos saugo ir ulonų tradicijas

Netikėta prezidento Antano Smetonos dovana

„Mano tėtis su broliu tarnavo Antrajame ulonų pulke. Pasibaigus tarnybos laikui, 1938-aisiais,  kaip pavyzdingam ulonui, mano tėčiui vadovybė padovanojo šį albumą. Po kelių metų sukaks 90 metų nuo to istorinio momento. Man pačios gražiausios nuotraukos, kuriose – uniformuoti vyriškiai be žirgų ir ant žirgų. Bet viena – tiesiog nuostabi: joje įamžinti už ūkio tvarką prezidento Antano Smetonos mano diedukui padovanoti galvijai – baronas, eržilas ir bulius bei jis pats su artimaisiais. Smetonos laikų Sadauskai iš tėvelio pusės buvo turtingi, labai tvarkingai puoselėjo ūkį, dirbo žemę, kurios turėjo 20 hektarų. Graži buvo jų sodyba. Senelė kaip ir aš labai mėgo gėles, kaip pasakodavo tėvai,  kiemą puošė apvalūs klombai, aprėminti akmenėliais, kuriuos kalkėmis kasmet nubalindavo. Augo dvi skujos (pušys – A. K.), didžiulis diemedis, kuris, tikėta, savo kvapu atbaidydavo įvairius parazitus. Buvo ir bijūnų. Namas – gražus, apšaliuotas su iš toli matomu skandinaviškos skardos stogu.  Didžiulis kluonas, ilgas tvartas, kuriame tilpo keturi arkliai, septynios karvės, būrys avių, su kuriomis viename garde gyveno vištos. Joms buvo įrengtos laktos, pro langelius įeidavo šviesos. Sodyba buvo apsodinta eglėmis, jos sulaikydavo vėjus. Menu pasakojimą, kai vieną naktį ėmė plyšoti šunelis, mano tėtis su lininiais miego drabužiais išėjo pasižiūrėti, gal kažkam pagalba reikalinga. Žiūri, kad už tvarto du vilkai kasasi, toje vietoje, kur avys. Gudrūs žvėrys, tiek įsikasę, kad dar po valandos darbo jie būtų pasiekę avis. Taigi už tvarką prezidento buvo apdovanoti. Tuos tris galvijus jiems per kažkokią šventę Alytuje įteikė. Nuvažiavo diedukas su sūnumis, vyriausias ant padovanoto eržilo parjojo, o kitus diedukas prisirišo prie vežimo ir parsivedė į Domantonis, į ūkį“, – išsaugotais šeimos prisiminimais dalijasi Vanda.

Ji sako, kad anuomet šeimos buvo gausios, ir mama, ir tėtis augo apsuptyje septynių brolių ir seserų. Mama buvo kilusi iš gretimo kaimo, šeima buvo darbšti, bet gyveno kukliau. Tėčio šeimai padėjo Amerikoje, Bostone, gyvenusios dvi dieduko seserys. 

Pašnekovė mena, kai jos prieš šventes  atsiųsdavo kavos, arbatos, kuria mama vaišindavo kalėdojantį kunigą. Spalvingą įpakavimą dar ilgai laikydavo namuose. Atsiųsdavo ir drabužių.

„Viena mamos sesuo taip pat buvo išvykusi į Ameriką, į Niujorką, rašė laiškus, bet mamos giminė buvo baikštesnė, neatsakinėjo. Kai „Nemuno“ restorane dirbau, ieškojo manęs kažkokie žmonės, sakė, kad amerikiečiai nori surasti giminių, ir mamos klausinėjo, bet ji išsigynė, kad Amerikoje giminių neturi. Taip ryšiai ir nutrūko“, – teigia pašnekovė.

 ... Visą straipsnį skaitykite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (71/14131). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį.

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.