Sa­mu­e­lio Ba­ko gy­ve­ni­mo pus­la­pius ver­tė liu­di­jant jo pa­veiks­lams

R.Stan­ke­vi­čius ne­sle­pia: kiek ne­ti­kė­tas jam S.Ba­ko dar­bų pa­ro­dos at­si­ra­di­mas Aly­tu­je, ku­ria­me prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą gy­ve­no daug žy­dų, pa­li­ku­sių ryš­kių žen­klų. Gal­būt šio­je erd­vė­je ga­lė­jo bū­ti eks­po­nuo­ja­ma, pa­vyz­džiui, iš Aly­taus ki­lu­sio skulptoriaus Sa­a­dia Bok­šic­kio-Ba­hat kū­ry­ba? Bet gal­būt tai įvyks at­ei­ty­je, o kas vie­ni­ja abu šiuos kū­rė­jus – jie iš­gy­ve­no ho­lo­kaus­tą ir iš­li­ko pil­ni švie­sos.  

Il­ga­me­tis S.Ba­ko drau­gas R.Stan­ke­vi­čius tei­gia, kad „parg­riu­vus ir nu­sil­pus Sa­mu­e­lis vi­suo­met ran­da po­zi­ty­vu­mo grū­dą, ku­ris to­liau lei­džia jam ke­liau­ti.“ Šiuo me­tu dai­li­nin­kui 90-ias­de­šimt, jis kas­dien stu­di­jo­je pra­lei­džia ne ma­žiau kaip 6 va­lan­das. O ko­kia bu­vo jų pa­žin­tis? Pa­si­ro­do, ji pra­si­dė­jo nuo skai­ty­to­jo po­zi­ci­jos, kuo­met Lie­tu­vos kul­tū­ri­nė­je spau­do­je pa­si­ro­dė S.Ba­ko kū­ri­nys „Nuo til­to“. Jis la­bai su­in­tri­ga­vo R.Stan­ke­vi­čių, nes ja­me me­ni­nin­kas pri­si­me­na epi­zo­dą, ku­rį jam, jau su­au­gu­siam, pa­pa­sa­ko­jo ma­ma. Apie tai, kaip dėl per­se­kio­ji­mo, sun­kių iš­gy­ve­ni­mų ją bu­vo iš­ti­ku­si to­kia des­pe­ra­ci­ja, kad gy­ve­ni­mo to­liau ne­nu­ma­tė nei sau, nei sū­nui. Vis dėl­to Žir­mū­nų til­tas, ant ku­rio vy­ko šis tra­giš­kas epi­zo­das, ne­ta­po lem­tin­gu ir Sa­mu­e­liui bu­vo lem­ta pa­tir­ti uni­ka­lią iš­gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. 

Į ho­lo­kaus­to ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sių Pa­sau­lio tei­suo­lių bei jų iš­gel­bė­tų­jų dra­mas be­si­gi­li­nan­tis R.Stan­ke­vi­čiaus sa­ko, kad jam ši is­to­ri­ja nė­ra pa­si­bai­gu­si, jis ran­da vis nau­jų ak­me­nu­kų, ku­rie pa­de­da plė­to­ti ir nau­jin­ti skau­džiai žmo­giš­ką te­mą.
2000-ai­siais Ri­man­tas ap­si­lan­kė pas S.Ba­ką JAV, už­klau­sė apie grį­ži­mą, iš­gir­do at­sa­ky­mą: „Ne­bent bū­tų su­kur­ta ma­no dar­bų pa­ro­da“. Vis dėl­to jam pa­vy­ko po 56 me­tų su­grą­žin­ti Sa­mu­e­lį į Lie­tu­vą.

Žy­dų kil­mės da­ili­nin­kas ir ra­šy­to­jas, gi­mė 1933 m. Vil­niu­je, nuo ma­žens mė­go pieš­ti, to­dėl tė­vai anks­ti pa­ste­bė­jo sū­naus me­niš­ką sie­lą. Iš­gy­ve­nęs ho­lo­kaus­tą, 1948-ai­siais pa­si­trau­kė į Iz­ra­e­lį, nuo 1993 m. gy­ve­na Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. 2001 m. S.Ba­kas pir­mą kar­tą po per­trau­kos ap­si­lan­kė gim­ta­ja­me mies­te, ta­po 15-uo­ju Vil­niaus gar­bės pi­lie­čiu. Tais pa­čiais me­tais Vil­niu­je ati­da­ry­tas Sa­mu­e­lio Ba­ko mu­zie­jus – vals­ty­bi­nio Vil­niaus Ga­o­no žy­dų mu­zie­jaus pa­da­li­nys. Kar­tu su šiuo mu­zie­ju­mi su­reng­ta pa­ro­da „At­si­mi­ni­mų mies­tas“ Aly­taus au­dio­vi­zu­a­lių­jų me­nų cen­tre veiks iki rug­pjū­čio 10 d. 

Renginys yra pro­jek­to „Lit­va­kų dai­li­nin­kai. Sa­mu­e­lis Ba­kas“ da­lis. 

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba.