Naftos kainų pasiutpolkė

Izraelis ir JAV toliau smogia Iranui, likviduoja pastarosios šalies elitą, naikina iraniečių karinę bei civilinę infrastruktūrą. Izraelio kilmės analitikai socialiniuose tinkluose praneša, esą smūgiams jau yra panaudota veik trigubai daugiau tiksliosios amunicijos vienetų nei vadinamojo 12 dienų karo pernai metų birželį metu.

Nepanašu, kad Irano žmonės ketintų surengti kokį sukilimą prieš šalį valdančius islamo mulas. Amerikiečiai su izraeliečiais tebetvirtina, esą nuo 1979 m. Iraną valdančio islamistų režimo sužlugdymas bei vadovybės pakeitimas yra tarp esminių karo veiksmų tikslų. Greičiau – šalutinis. Sakoma, jeigu mulų režimas nebeteks kvapo ir šalies visuomenė ims griauti valdžią – puiku, tačiau jei tik iraniečiai to norėtų.

Kol kas, matyt, nelabai nori. Atrodo, kad apie 90 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra pakankamai režimo rėmėjų, dėl kurių skepticizmo mulų režimo pamatai rimtai netrūkinėja. Vos prieš keletą savaičių visame Irane vyravo, regis, didžiuliai neramumai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbėsi ateinąs pagalbon. 

Vis dėlto arba pagalba pavėlavo – per tas kelias savaites represinės struktūros nužudė bent kelis tūkstančius protestuotojų, o vienintelis D. Trumpo pasiekimas (jis pripažino tai kaip pasiekimą) buvo tas, kad Irano valdžia kažkuriam laikui atidėjo aktyviausių protestuotojų egzekucijas. Ne faktas, kad jas galutinai atšaukė, tačiau nevykdė jų viešai. Kas šioje šalyje yra įprasta.

Amerikos atėjimas „į pagalbą“ greičiausiai yra labai suprantamas lietuviams ir visiems baltijiečiams. Bent jau toms šių tautų kartoms, kurios po II Pasaulinio karo ėmėsi ginklo ir ėjo kovoti į miškus prieš antrąją sovietų okupaciją. Iki tol, kol okupantai susidorojo su rezistencija, tačiau jokiu būdu neatėjo pagalbos suteikti.

Prieš kelias dienas internete užtikau gana tikslią mintį. Esą kas šiandien galėtų pasitikėti JAV žadama ar net užtikrinta pagalba, kada Vašingtonas vos 2021 m. itin specifiškai pasielgė su Afganistanu. Iš pradžių nusprendė iš pamatų pakeisti toje šalyje per šimtmečius susiformavusius visuomenės bendrabūvio principus, įliejo tiek pinigų (apie 200 mlrd. JAV dol. per dieną), ko ukrainiečiai dabar nelabai drista net susapnuoti, o vėliau per keletą dienų iš tos šalies gėdingai pasitraukti.

Tasai sprendimas buvo įgyvendintas Joe Bideno administracijos, tačiau susitarimas (ar sandoris) su Afganistaną valdančiais talibais derybose buvo pasiektas D. Trumpo.

Dėl kelias savaites vykstančių JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, deja, vis mažiau paaiškina jų tikslą. Priežastys tarsi yra aiškios, tačiau kokie yra atakų tikslai ir kada jos, pasiekus tam tikrus tikslus, galėtų baigtis, tampa vis mažiau aišku.

Izraeliečių apžvalgininkai tarsi pažymi, kaip smarkiai yra sumažėjęs Irano raketinis aktyvumas prieš tą patį Izraelį bei savo kaimynes daugiausiai arabijos pusiasalyje. Vis dėlto yra akivaizdu, kad be plataus masto sausumos operacijos prieš mulų režimą nei JAV, nei juolab Izrealiui nepavyks nuversti Irano valdžios.

O ji yra gyvybinga, pripratusi prieš kelis dešimtmečius trunkančių ekonominių sankcijų, todėl galima būtų manyti, kad net po žiaurių bombardavimų išsaugos tam tikrą potencialą gaminti savo balistines raketas ir toliau sodrinti uraną.

Kitaip tariant, be sausumos operacijos ir Irano okupacijos išliks bent jau teorinė galimybė, kad šios šalie valdžia atakomis terorizuos ir Izraelį, ir aplink esančias arabų šalis.

Regis, vienintelis svarbus šio karo aspektas yra kylančios energijos išteklių kainos. Naftos statinė prieš keletą dienų pasibeldė į 100 JAV dolerių lubas, vėliau atšoko žemyn. Istorinė patirtis rodo, kad ginkluoti konfliktai Vidurio Rytuose nesukelia ilgalaikio kainų šuolio. Tačiau šalia atsakomųjų smūgių kaimyninėms šalims Iranas sustabdė laivybą visam pasauliui svarbiame Hormūzo sąsiauryje Arabijos įlankoje, per kurį į globalias rinkas transportuojama nuo ketvirčio iki trečdalio visos naftos.

Situacija paaštrėjo ir dėl to, kad globalus draudimo sektorius ėmė atšaukti Arabijos įlankoje plaukiančių tanklaivių draudimą.

Tačiau kadangi globalus naftos sektorius patiria iškastinių energijos išteklių pasiūlos perteklių, greičiausiai nesulauksime tokių rodiklių, kurie nurodytų 200 JAV dol. už statinę kainą.