?Mokykla, kurioje gera mokytis, mokyti ir augti, o mobilieji telefonai užrakinti spintelėse

Gavai prastą pažymį? Pasikalbėkime apie tai

„Stipri mokykla“ – girdime, kad taip apie Dzūkijos mokyklą kalba patys mokiniai ir jų tėvai, o mums tai yra įdėtų pastangų įvertinimas“, – sako įstaigos direktorė Vilija Sušinskienė paklausta, koks mokyklos apibūdinimas šiandien taikliai atliepia jos siekius. „Mokykla rūpestinga, vieninga, bendruomeniška, griežta drausmė, pagarba kitam, šaunūs, draugiški, rūpestingi mokytojai“, – tokius mokyklos privalumus vardija pavasarį su ja atsisveikinę aštuntokai, kaip asmeninius pasiekimus minintys ir ūgtelėjusius pažymius, mokslą tęsiantys gimnazijose. 

Pavaduotoja ugdymui Silva Balčiuvienė patvirtina, kad tėvai noriai renkasi Dzūkijos mokyklą dėl jau minėto stiprios įstaigos įvaizdžio, nes joje didelis dėmesys skiriamas pažangumui. „Trečius metus stebime kylančią 4 ir 8 klasių moksleivių nacionalinio pasiekimų patikrinimo kreivę – pernai ir šiemet jų rezultatai rodo pastebimą proveržį, kuris išsiskyrė ir miesto mastu. Didele dalimi tai dėka puikių Dzūkijos mokyklos mokytojų. Esame sukūrę pažangumo stebėseną, jei matome, kad pažymiai prastėja, kalbamės su mokiniu individualiai. Kokybės vadybos programoje, kurią įstaiga vykdo trečius metus, numatyti ir klasių, ir mokyklos mastu išsikeliami tikslai, pavyzdžiui, pernai visuose dėstomuose dalykuose gerinome skaitymo įgūdžius“, – dalijasi pavaduotoja.

Inžinerinis ugdymas įdomus ir priešmokyklinukams 

Anokia paslaptis – mokykloms išlaikyti dalykų mokytojus darosi sunku kaip ligoninėms – gydytojus, nes įstaigos vilioja juos vienos iš kitų. Dzūkijos mokyklos chemijos mokytoją Joną Skudrą irgi kvietė „konkurentai“, bet jis nepasidavė – jau antrą rugsėjį jaunas pedagogas pasitinka mokykloje, kurioje ir pats mokėsi iki 10 klasės, vėliau baigė  gimnaziją. „Dar ne taip seniai čia mokiausi, matau, kad vaikais labai rūpinamasi. O Dzūkijos mokykloje išskirčiau labai gerą dalyką – inžinerinio ugdymo integraciją, kuri sujungia įvairių dalykų pamokas, skatina domėjimąsi tiksliaisiais mokslais, kurie vieni kitus maitina informacija ir idėjomis. Mano laikais to nelabai būdavo“, – kalba mokytojas.

Kūrybinio mąstymo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo programa Dzūkijos mokykloje apima visas klases, taip pat ir priešmokyklinio ugdymo grupes. „Pritaikėme savo mokyklai nacionalinę programą, kuri sulaukė didelio įvairaus amžiaus mokinių susidomėjimo. Bendradarbiaujame su Alytaus Senamiesčio pradine mokykla, Kauno kolegijos Alytaus fakultetu, Alytaus profesinio rengimo centru, ten vyksta dalis technologijų pamokų, o inžinerinio ugdymo programos tęstinumą mūsų mokiniams užtikrina Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija“, – pasakoja pavaduotoja S. Balčiuvienė.

Tvirti žinių pamatai

Pirmųjų mokymosi metų patirtys yra labai svarbios sėkmingam tolimesniam keliui, būsimiems pasiekimams. Šiame amžiuje tėvų įsitraukimas ir dalyvavimas vaiko  ugdyme yra svarbiausias, taigi mokykla ypač glaudžiai bendrauja su mažųjų mokinių šeimomis. Dzūkijos mokykloje mokosi 40 priešmokyklinio ugdymo mokinių, suformuotos aštuonios 1–4 klasės, kuriose dirba ne tik pradinio ugdymo, bet ir muzikos, šokio, tikybos mokytojai. Šių klasių darbą koordinuoja direktorės pavaduotoja Gintarė Rakauskienė, pastebinti, kad pradinukams įstaigoje sudaryta šiuolaikiška mokinių ugdymosi poreikius atliepianti aplinka ir yra visos galimybės padėti tvirtus žinių pamatus. „Mūsų, pradinių klasių mokytojų, specialybė ypatinga tuo, kad mes nesenstame, nes mus supa vaikai, jų džiaugsmai ir kasdienybės atradimai“.  

Mobilieji telefonai? Problema suvaldyta

Dzūkijos mokykla – pirmoji Alytuje švietimo įstaiga, kurioje atsisakyta mobiliųjų telefonų. „Esame subūrę tėvų forumą, iš jo ir atėjo pasiūlymas pabandyti suvaldyti šį iššūkį. Pirmasis bandymas truko savaitę, bet ir to užteko, kad tėvai pastebėtų pasikeitimus – vaikai linksmesni, laimingesni grįžo namo iš mokyklos. Šie mokslo metai bus jau treti, kai visiškai atsisakyta telefonų pamokų ir pertraukų metu“, – pasakoja direktorė V. Sušinskienė. 

Kaip tai atrodo realiai? Pasirodo, visi atėję į mokyklą mokiniai ryte palieka mobiliuosius telefonus savo spintelėse, o po pamokų pasiima – tokia yra nustatyta tvarka. Žinoma, pasitaiko ją pažeidžiančių. Pirmą kartą įspėjama, o antrą ar trečią kartą nusižengus telefonas perduodamas tėvams. Direktorė pajuokauja: tai ir yra didžiausia bausmė, kai tėtis ar mama praneša atžalai, kad neis ir nepasiims jo telefono savaitę. „Leiskite per pertraukas eiti į „IKI“ ir grąžinkite telefonus“, – tokių pageidavimų yra išsakę su mokykla atsisveikinantys aštuntokai, bet tvarkos keisti neketinama, nes daugumai ji priimtina, o vaikai kartais pastebi, kad ir mokytojams reikėtų mažiau laiko leisti išmaniuosiuose telefonuose. 

Mokyklos tarybos pirmininkė, tėvų forumų organizatorė, lietuvių kalbos mokytoja Danutė Venslovaitienė pasidžiaugia, kad pastebimai keičiasi įstaigos ir tėvų santykis – jie tampa komanda, o ne mūšio lauko dalyviais, kur vieni tik skundžiasi, o kiti „atsišaudo“. Visiems priimtinas mobiliųjų telefonų problemos sprendimas – iškalbingas tokio dialogo pavyzdys.

Įtraukusis ugdymas – tai ir apie gabiausius

„Mano vyras ir vaikas baigė šią mokyklą, jei turėsiu anūkų – ir juos atvesiu. Kodėl? Nes Dzūkijos mokyklai rūpi vaiko interesai. Kartais atrodo, kad judame keliais žingsniais priekyje – turime įvairių patirčių, kurios kitur Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Esu socialinio emocinio ugdymo koordinatorė, apie tai kalbėti pradėjome gerokai anksčiau nei kitos mokyklos. Kai kolegos griebėsi už galvos dėl visuotinio įtraukiojo ugdymo, mūsų gyvenimas pradėjo lengvėti, nes turime ir patirties su specialiųjų poreikių vaikais, ir tiek mokytojo padėjėjų, kiek reikia“, – pastebi istorijos mokytoja Eglė Rimašauskienė. 

Direktorės pavaduotojas ugdymui Tomas Gurskis pabrėžia bendruomeniškumą, kuriamą per įtraukųjį ugdymą – specialiojo ugdymo klasės turi klasės partneres, dalyvauja bendrose veiklose. Pavyzdžiui, pernai kepė kalėdinius sausainius ir jais ir vaišino visą mokyklą. „Mes neišskiriame specialiųjų poreikių vaikų ir jie nesijaučia kitokie, o kalbant apie įtraukųjį ugdymą priminsiu, kad jo centre yra ir itin gabūs vaikai. Jiems irgi reikia papildomai dėmesio, bet apie tai mažai kalbama viešojoje erdvėje. Be to, pasitaiko itin gabių kažkuriam dalykui specialiųjų poreikių vaikų, juos taip pat reikia pastebėti“, – sako T. Gurskis.

Dzūkijos mokykloje aukštesnių gebėjimų vaikai yra kryptingai testuojami nuo 5 klasės, tai daro psichologė, gavusi raštišką tėvų sutikimą. „Tai nebūtinai pirmūnai, bet išskirtinai gabūs vaikai, kurių nėra daug, jų atrandame apie 5 per metus. Neabejojame, kad darbas su gabiaisiais yra prasmingas, jie Lietuvai labai reikalingi, ir tai tas pats įtraukusis ugdymas“, – primena pavaduotojas.

Mokyklos istorija – dalykas rimtas

„Vienos mokyklos turi miegančius muziejus, o mes – gyvą. Kasmet penktokams apie mokyklos istoriją papasakojame, kad jie žinotų, kur atėjo ir kuo mokykla garsi“, – sako mokytoja Renata Dudzinskienė, kuri Dzūkijos mokyklos muziejui vadovauja drauge su kolega istoriku Eugenijumi Guntulioniu. Daugiausia dėmesio sulaukiantis tradicinis kasmetinis muziejaus renginys – protmūšis „Dzūkija mus vienija“. Jį veda E. Guntulionis, kuris taip pat yra Dzūkijos mokyklos teatro vadovas, atpažįstamas įvairiose televizijos reklamose, mat svajojo apie režisūrą, o tapo puikiu istorijos mokytoju, bet neabejingu scenai ir geba tuo sudominti mokinius.

Metų pradžioje vykusiuose Alytaus metų apdovanojimuose už nuopelnus švietimui įvertinta Dzūkijos mokyklos anglų kalbos mokytoja Dalia Struckienė, sėkmingai koordinuojanti „Erasmus+“ programos veiklą, aktyviai stiprinanti mokyklos tarptautiškumą. 

ešimtmečius Alytaus 1-oji vidurinė mokykla garsėjo kaip kalbų mokykla ir frankofoniškas bastionas Lietuvoje, taigi kalbų dėstymas, tarptautiškumas visada buvo svarbus šios mokyklos savasčiai. Ją įprasmino ir 2026-ųjų Alytaus miesto garbės piliečio vardo suteikimas (po mirties) ilgamečiam mokyklos direktoriui Alvydui Gaveliui. „Prancūzų kalba šiuo metu yra dėstoma kaip antroji užsienio kalba ir ji tikrai neužleidžia pozicijų – rusų kalbą renkasi vis mažiau mokinių, o išmokti prancūziškai yra sudarytos visos sąlygos“, – pastebi mokyklos direktorė V. Sušinskienė.Kasmet iš Prancūzijos pagal „Erasmus“ programą darbo stebėjimo vizitams į Dzūkijos mokyklą atvažiuoja  mokytojai. Prancūzijos ambasada siunčia prancūzų kalbos mokytojus stažuotei mokykloje nuo 2 iki 10 mėnesių. Prancūzijos vyriausybė visai neseniai įstaigai suteikė „Label France Education“ įvertinimą, kurio oficialus įteikimas vyks spalio mėnesį. Šis įvertinimas atvers dar daugiau  inovatyvių užsienio kalbų mokymo metodų, stažuočių ir mainų galimybių mokytojams. „Label France Education“ įvertinimą turi tik trys Lietuvos mokyklos, Dzūkijos mokykla – viena iš jų.  

Sunku būtų ginčytis, kad dabartiniai abiturientai anglų kalbą moka vos ne kaip gimtąją, taigi galimybė gerai išmokti prancūzų kalbos, kurią kaip Dzūkijos mokyklos privalumą įvardijo  į gimnazijas išeinantys aštuntokai, vėl tampa aktuali.  „Prancūzų kalbos mokoma nuo 5 klasės, kai kurios klasės turi turi teatro, muzikos, geografijos pamokas  prancūzų kalba. Pastebiu, kad mokytis ateina vaikai, kurių tėvai patys mokėsi ir neblogai kalba prancūziškai, net mano mokinių seneliai ateina, jaučiantys frankofonišką nostalgiją“, – sako prancūzų kalbos mokytoja Neringa Svinkūnienė. Citata originalo kalba iš Antoine`as de Saint-Exupéry „Mažojo princo“ pasitinka ir ateinančius į Dzūkijos mokyklą, kuri savo istoriją skaičiuoja nuo 1919 m.