Baliniai vėžliai gali sulaukti 100 metų

    Baliniai vėžliai yra reliktinė ir vienintelė vėžlių rūšis, natūraliai gyvenanti Lietuvoje, nuo 1976 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Prieš daugiau nei dešimtmetį balinių vėžlių populiacijai buvo kilusi reali grėsmė išnykti. Tuo metu Lietuvos gamtoje gyvenančių balinių vėžlių skaičius siekė vos 300-400 individų. 

Pagrindinės šių gyvūnų nykimo priežastys yra – tinkamų buveinių trūkumas, plėšrūnai bei žmogaus veiklos (laukų melioracija, buveinių naikinimas). Šiuo metu ši rūšis yra priskiriama grėsmingos būklės taksonams (EN), skaičius gamtoje jau yra normalizuotas ir siekia 1000 roplių. Didžiausios šios rūšies populiacijos yra aptinkamos Lazdijų rajone – Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose. 

Baliniai vėžliai gali sulaukti net 100 metų amžiaus. Lenkų mokslininkai Jablonski ir Jablonska 1998 metais aptiko seniausią balinių vėžliukų patelę, kuriai ant kiauto karkaso buvo išgraviruota 1892 m. data. Remiantis graviūrų dydžiu patelė turėjo būti mažiausiai 20 metų senumo, o pakartotinai pagauta net po 108 metų. Tai yra seniausia kada nors aptikta balinių vėžliukų patelė. 

Mokslininkams pavyko sutikti žmones, kurie jaunystėje, ganant karves, gaudydavo vėžliukus ir graviruodavo ant jų kiautų datas. Žymėjimus vykdė vietinių kaimų gyventojai, kurie gaudydavo vėžliukus jiems keliaujant į lizdus ar iš jų. Išnagrinėjus informaciją, galima teigti, jog vėžliai naudoja tas pačias lizdavietes daugiau nei 70 metų.