„Atesio“ gyventoja Eugenija: „Esame labai dėkingi bei laimingi“

Jau ne pirmą kartą, lydima socialinės darbuotojos Nijolės, „Alytaus naujienose“ apsilanko senelių namuose „Atesys“ gyvenanti Eugenija Šilkūnienė (nuotr.). Garbaus amžiaus moteriai teko išgyventi tremtį. Toli nuo gimtinės ji svajojo apie geresnį, šviesesnį gyvenimą ir sugrįžimą į Lietuvą. Bai­gu­si Kras­no­jars­ko vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir me­di­ci­nos mo­kyk­lą, įgijo aku­še­rės spe­cia­ly­bę. Eugenija pasakoja: „1959 me­tais grį­žau į Lie­tu­vą ir pra­dė­jau dirb­ti Aly­taus li­go­ni­nė­je. Iš vi­so jo­je iš­dir­bau 42-ejus me­tus: 10 me­tų gim­dyk­los aku­še­re ir 32-ejus – vy­riau­si­ą­ja aku­še­re. 

„La­bai my­lė­jau sa­vo dar­bą, sa­vo spe­cia­ly­bę. Šiuo me­tu gy­ve­nu „Ate­syje“, gražiuose išpuoselėtuose senelių namuose ant Atesio ežero kranto, Alytaus rajone, Atesninkuose. Gyvenimu čia esu labai patenkinta, tad no­riu vi­siems, ku­rie nuoširdžiai rū­pi­na­si ma­ni­mi ir ki­tais šių na­mų gy­ven­to­jais, pa­dė­ko­ti“, – ra­šo mėgstanti mintis ant balto popieriaus dėlioti E. Šil­kū­nie­nė. 

„Atėjo lauktas gruodis – šv. Kalėdoms jau nešame egles į namus ir toliau žingsniuosime jau į 2026-uosius. Kol kas nėra sniego baltumos, lapkričio mėnesį iškritęs purus sniegas greitai sunyko. Ir mąstai, ar lapkritys suklydo, ar nusileisti gruodžiui neketina? Taip norisi sniego gniūžtę sulipdyti, norisi ir laikraščiui straipsnį parašyti. „Atesio“ gyventojai juda, pluša, nuoširdžiai puošia egles. Atgijo visas pirmas aukštas nuo eglučių žalumos, žaislų ir nuostabių šviesų. Už tokią šventišką nuotaiką pirmiausia norisi padėkoti šių namų direktorei, mielajai Emilijai Žukauskaitei. Ji čia – vedlys, gerai suprantantis mus, senus, kada reikia ir pabara, ir pagiria, visi ją mylime. Emilija moka vadovauti, svarbiausia, kad niekada nelaiko piktumo, kiekvienam randa padrąsinančių žodžių. Ne vienas mielai direktorei dėkojame už sustiprintą sveikatą. Taip ir liejasi eilės:

„Darbšti, maloni, supratinga –
Ji daro viską iš širdies.
Iš jos tik gėrio šiluma vis sklinda,
Kaip pasisveikina kas rytą su mumis.“

Noriu paminėti direktorės pavaduotoją Jolantą – ji daro mūsų gyvenimą gražesniu, nes yra gera organizatorė, nuoširdus žmogus. Labai džiaugiamės socialinėms darbuotojoms Ritai ir Nijolei už jų darbą, už gerumą, užsiėmimus. Ypač keliones. Kada tolumoj ištirpsta „Atesio“ stogai, iš puikios jų šypsenos žinome, kad vykstame į įdomią kelionę. Už įvairų ir skanų maistą ačiū tariame virėjoms Dianai ir Redai, o masažistei Vilijai – už procedūras, po kurių tiesiog atjaunėjame.

Sesutė Laima – geraširdė daktarė, ji visur pirma: tabletę paduoda, vaistų suleidžia, temperatūrą, kraujo spaudimą pamatuoja. „Atesio“ gyventojai padėkų skiria visur suspėjančiai Laimai. Gražių žodžių norisi išsakyti ir slaugytojų padėjėjoms: Jolitai, Indrei, Daivai, Vidai, Rasai, Irenai, jos visos mūsų pagrindinis ramstis. Visada malonios, taktiškos paslaugios, ačiū joms. Puikios, šaunios darbštuolės tvarkytojos Vilma ir Kristina. Visi šiuose namuose yra jauni ir nuoširdžiai dirbantys. Tad ir mes, gyventojai, patenkinti gyvenimu čia bei priežiūra. Linkiu visoms sėkmės, sveikatos, ištvermės. Esame labai dėkingi bei laimingi.“

Eugenija