Asociacija „Matučio namai“ atsisveikina ir dėkoja palaikiusiems

Suvienijo siekis išsaugoti muziejų

A. Matučio memorialinis muziejus jo gyvenamojo namo (A. Matučio g. 8) antrame aukšte veikė dar nuo 1989-ųjų. Tačiau 2008 m. poeto namo paveldėtojai nutarė jiems priklausiusį turtą parduoti ir pasiūlė Alytaus miesto savivaldybei įsigyti pastatą su žemės sklypu. Miesto taryba vienbalsiai buvo priėmusi sprendimą namą nupirkti. Tačiau Lietuvą ištikus ekonominei krizei, 2009 m. pradžioje savivaldybė pranešė, kad dėl lėšų stygiaus sandoris stabdomas. Iškilo reali grėsmė namui patekti į privačias rankas, o miestui prarasti vaikų poeto muziejų.

Naujiena apie stabdomą sandorį buvo plačiai paskelbta žiniasklaidoje ir sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Muziejininkų iniciatyva buvo surinkta ir pristatyta savivaldybei 1 tūkst. 116 žmonių parašų su prašymu išsaugoti A. Matučio muziejų. Alytaus gyventojų Leokadijos ir Algimanto Laukių iniciatyva internete paskelbtą peticiją „Už Anzelmo Matučio muziejų“ pasirašė dar 320 žmonių iš įvairių Lietuvos vietovių (visi lapai su parašais saugomi Alytaus kraštotyros muziejaus archyve). Čia reikia priminti, kad buvo ir muziejaus pirkimui prieštaraujančių balsų, ypač internetinėje erdvėje.

2009 m. rugpjūčio 4 d. „Alytaus naujienose“ pasirodė viešas kreipimasis „Išsaugokime Anzelmo Matučio muziejų“, kurį pasirašė Dalia Matukienė, Alytaus iniciatyvų grupės vadovė; Emilija Krušinienė, literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė; Kazimieras Sventickas, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narys; Stasė Nedzinskienė, Alytaus dzūkų draugės pirmininkė. Siekis išsaugoti A. Matučio muziejų, užtikrinti poeto atminimo įamžinimą suvienijo 11 alytiškių, kurie nutarė steigti visuomeninę organizaciją ir rugsėjo 22 dieną buvo įregistruota asociacija „Matučio namai“.

Asociacijos nariai ėmė ieškoti būdų išsaugoti A. Matučio namą-muziejų miesto reikmėms. Teko išmokti renginių organizavimo, knygų leidybos, ištiesti ranką prašant paramos. Pakartotinai buvo kreiptasi į Alytaus miesto merą, Tarybos narius, prašyta pagalbos Seimo Dzūkijos bičiulių grupės, bet prašymai nebuvo išgirsti. Miesto vadovų paraginti asociacijos nariai parengė rašytojo namo-muziejaus bei būsimo Matučio parko ateities vizijas ir kelis kartus teikė jas miesto savivaldybei, bet atsakymų nebuvo. Viename laikraštyje net buvo iškeltas klausimas: „Rekviem A. Matučio atminimui Alytuje?“, nes tuomet jau buvo uždaryta Anzelmo Matučio pradinė mokykla.

Bendruomenių palaikymas

Galiausiai „Matučio namų“ nariai patys pradėjo rinkti lėšas bei paskelbė paramos rinkimo akciją „Paaukok, kad atgimtų Matučio namai!“. Prie 7 tokių akcijų prisijungė miesto bendruomenės: eilėraščius deklamavo skaitovai iš „Drevinuko“ darželio-mokyklos, Anzelmo Matučio pradinio ugdymo skyriaus, Panemunės vidurinės ir Piliakalnio pagrindinės mokyklų. Dalyvavo savanoriai, buvo rodomas filmas apie rašytoją A. Matutį, prekiaujama A. Matučio knygomis ir vaikų dailės darbeliais (Sakalėlio pradinės mokyklos, „Drevinuko“ darželio-mokyklos, Alytaus Jaunimo centro). Lėšos buvo renkamos mugėse, miesto šventėse.

2009 m. gruodį savo tradicinį naujametį koncertą muziejaus išsaugojimui paskyrė Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“ (vadovė Daiva Martikonytė). 2010-ųjų sausį asociacija „A Priori Projektai“ surengė paramos koncertą „Kas žmogiuko širdyje“, kuriame dalyvavo Darius Mileris-Nojus, Romas Naidzinavičius, Rolandas Skripkaitis-Rūlė.

Vasario mėnesį „Matučio namai“, drauge su Alytaus bendruomenės fondu ir Alytaus kultūros ir komunikacijos centru, surengė Metų apdovanojimų vakarą „Širdyje įrašyti“. Renginyje, kurį tuomet režisavo Jonas Gaižauskas, Vilma Liaukuvienė ir Loreta Liausaitė, dalyvavo 8 Alytaus miesto meno kolektyvai bei iš sostinės atvykęs kompozitorius Alvydas Jegelevičius, „Matučio namams“ buvo surinkta rekordinė pinigų suma.

Per dvejus metus asociaciją savo veikla ir dovanomis palaikė 31-os įmonės ar organizacijos kolektyvas, 29 pavieniai asmenys. Tarp jų žinomi kultūros žmonės: Albertas Antanavičius-Šekspyras, Liudas Ramanauskas, dailininkai Ilona Junevičienė, Rasuolė Brusokaitė, Arūnas Vaitkus. Finansiškai parėmė 11 kolektyvų ir daugybė pavienių asmenų.

Kaip „mes pirkome“ namą…

Iš viso buvo surinkta 16 tūkst. 500 litų. Už tokią sumą, žinoma, Matučio namo nenupirksi, bet toks didelis miesto bendruomenės palaikymas buvo svarus motyvas vėl pradėti derybas su miesto savivaldybe. Kelios asociacijos atstovės pasiprašė vizito pas tuometinį merą Česlovą Daugėlą. Susitikimas buvo dalykiškas, dalyvavo ir keli savivaldybės specialistai. Meras atidžiai išklausė liudijimų apie bendruomenės pastangas, surinktas lėšas ir prašymą nupirkti raudoną namuką Alytaus vaikams. Atsakymas pradžiugino: meras pritarė rašytojo namo, kaip kultūros objekto, pirkimui ir nutarė skirti lėšų iš tuomečių šilumos tiekėjų „Litesko“ paramos fondo. Asociacijai tarpininkaujant, A. Matučio sūnūs Valentinas ir Vytautas Matulevičiai sutiko su savivaldybės siūloma kaina ir 2010 m. spalio 19 dieną laikinai mero pareigas ėjusi vicemerė Rima Rakauskienė su pardavėjais pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Po dvejus metus trukusios nežinios „Matučio namų“ aktyvistai galėjo lengviau atsikvėpti – pastatas perėjo savivaldybės žinion ir muziejus sėkmingai galėjo tęsti savo veiklą.

… ir leidome knygas

Surinktas lėšas asociacijos nariai nutarė panaudoti A. Matučio atminimo įamžinimui ir jo kūrybos populiarinimui. 2010 m. išleista A. Matučio knyga „Drevinukas“. Visi leidybos darbai buvo patikėti alytiškiams: iliustracijas sukūrė miesto švietimo įstaigų dailės būrelių lankytojai, redagavo ir maketavo Alytaus kolegijos atstovai, spausdino Alytaus spaustuvė. Knyga buvo džiugiai sutikta „Drevinuko“ darželyje-mokykloje.

Kitą dalį lėšų asociacija paskyrė muziejaus ekspozicijos „Poeto kasdiena ir įkvėpimo šaltiniai“ kūrimui, be to, muziejui padovanojo vertingų eksponatų, išleido A. Matučiui skirtų kalendorių. 2015 metais „Matučio namai“ išleido ir A. Matučio sūnaus Vytauto Matulevičiaus poezijos knygą „Mozaika“.

Paskutinis asociacijos darbas – pirmą kartą išleista A. Matučio poezijos knyga suaugusiesiems „Įsilipau į žalią bokštą“. Šį autoriaus 100-osioms gimimo metinėms skirtą leidinį „Matučio namai“ išleido bedradarbiaudami su Alytaus kraštotyros muziejumi ir gavę dalinį finansavimą iš Alytaus miesto savivaldybės.

Poeto palikimas išsaugotas jo paties namuose

Sprendimą likviduoti asociaciją priėmė patys nariai, kurių šiuo metu yra 13. Geru žodžiu būtina paminėti asociacijos steigėjus, kurių jau nebėra mūsų tarpe. Tai trys šviesios atminties žmonės – Stasė Nedzinskienė, Kazimieras Sventickas ir Romas Jurgelevičius, kurie aktyviai prisidėjo prie organizacijos steigimo, nuoširdžiai imdavosi visų darbų.

Visi „Matučio namų“ suburti žmonės, buvę ir esami nariai, prisidėjo prie beprecedentinio atvejo – miestas nupirko namą memorialiniam muziejui. Kai tuo tarpu kitų Lietuvos memorialinių muziejų likimas nebuvo toks palankus. Štai Kėdainiuose 2009 m. buvo uždarytas rašytojo Juozo Paukštelio muziejus ir pastatas parduotas. Pastaraisiais metais taip pat pasigirsta neraminančių žinučių. Jau antri metai A. Matučio tėviškės muziejus Marijampolės savivaldybėje nebegauna jokio finansavimo ir nebepriima lankytojų. 2024 metų gegužę viešumoje buvo pasirodęs pranešimas apie Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos likvidavimą ir trijų rašytojų muziejų uždarymą. Bet netrukus literatūrinių muziejų tinklo pertvarka sušvelninta – muziejai neuždaryti, bet pakeista trijų muziejų priklausomybė, pavadinimai ir dalis jų veiklų.

Nors 2011 m. Alytaus apdovanojimams nominuoti „Matučio namai“ tuomet nelaimėjo sidabrinės žvaigždės, jų laimėjimas buvo svarbesnis – vaikų rašytojo kūrybinis ir memorialinis palikimas išsaugotas jo paties sukurtuose namuose. O ateities muziejininkams jie turi palinkėjimą – kuriant modernias ekspozicijas, išsaugoti kuo daugiau autentiško paveldo, juk jį sunaikinę prarandame tikrąją istoriją.