Ūdri­jos fi­lia­lo bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ta Kar­pi­čie­nė: „Esu ne tik kny­gų, bet ir vi­so pa­sta­to sau­go­to­ja nuo ta­da, kai bu­vo už­da­ry­ta Ūd­ri­jos mo­kyk­la” (0)

Bibliotekininkės Ritos Karpičienės pasi­sveikinimas su Zyplių dvaro gervyno gerve.
Bibliotekininkės Ritos Karpičienės pasi­sveikinimas su Zyplių dvaro gervyno gerve.
„Ne­ri­mau­ti nė­ra ko, gal tik nu­liū­dau, kad Ūd­ri­jos mo­kyk­la už­da­ry­ta, ir bib­lio­te­ka di­džiu­lia­me bu­vu­sia­me jos pa­sta­te šiuo me­tu yra vie­nin­te­lė vi­suo­me­nei pla­čiai at­vė­ru­si du­ris. Štai džiaug­tis tu­riu kuo. Pir­miau­sia tuo, kad Lie­tu­va pui­kiai su­si­tvar­kė su pan­de­mi­ja, kad ša­lies, o ir vie­ti­nis jau­ni­mas yra pla­taus aki­ra­čio, mąs­to, ku­ria, sie­kia. O ir pa­gy­ve­nu­sie­ji daug ke­liau­ja, do­mi­si glo­ba­liais bei vie­ti­niais da­ly­kais. Di­de­lių bė­dų nė­ra, op­ti­miz­mo ne­pa­me­ta­me, mo­ka­me džiaug­tis va­sa­ra ir šio­mis die­no­mis“, – taip kal­ba Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ūd­ri­jos fi­lia­lo bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ta Kar­pi­čie­nė. Ją kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Esa­te atos­to­go­se. Ką vei­kia­te, nuo kny­gų tur­būt pa­kė­lė­te akis į gam­tos pla­ty­bes?

– Dar tik pir­mos atos­to­gų die­nos, tur­būt dar ne­jau­čiu to atos­to­gų lais­vės po­jū­čio.

Kal­bant apie gam­tos pla­ty­bes, la­bai mėgs­tu ste­bė­ti ir fo­to­gra­fuo­ti gam­tą: nuo sau­lė­ly­džio iki ra­sos la­še­lio ant gė­lės žie­do. Pa­si­da­lin­siu sa­vo mėgs­ta­mais vaiz­de­liais ir su ju­mis.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip pa­te­ko­te į kny­gų pa­sau­lį, kiek me­tų dir­ba­te bib­lio­te­ko­je?

– Esu bai­gu­si Vil­niaus kul­tū­ros mo­kyk­lą, įgi­ju­si kul­tū­ri­nio švie­ti­mo dar­bo or­ga­ni­za­to­riaus spe­cia­ly­bę. Nuo 1991 iki 2004 me­tų dir­bau Kro­kia­lau­kio mo­kyk­lo­je bib­lio­te­ki­nin­ke. Vė­liau 12 me­tų dir­bau Kro­kia­lau­kio kul­tū­ros na­muo­se, me­to­di­nin­ke. Nuo 2016-ųjų me­tų dir­bu Ūd­ri­jos bib­lio­te­ko­je, ku­ri įsi­kū­rė Ūd­ri­jos mo­kyk­los pa­tal­po­se.

– Ko­kia trum­pa Jū­sų bib­lio­te­kos is­to­ri­ja?

– Bib­lio­te­ka įkur­ta 1950 me­tais, o prieš dvi­de­šimt me­tų su­jung­ta su Ūd­ri­jos mo­kyk­los bib­lio­te­ka. Prieš pen­ke­rius me­tus bib­lio­te­ka bu­vo per­kel­ta į Ūd­ri­jos mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cen­tro pa­tal­pas.

– Gal ga­li­te nors apy­tiks­liai pa­si­da­lin­ti sta­tis­ti­ka, ko­kia Jū­sų bib­lio­te­kos ma­te­ria­li­nė ba­zė, kiek skai­ty­to­jų ap­tar­nau­ja­te, ar daug žmo­nių at­ei­na pa­nar­šy­ti in­ter­ne­te?

– Bib­lio­te­ko­je yra 3 kom­piu­te­ri­zuo­tos dar­bo vie­tos skai­ty­to­jams. Ne­se­niai įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Pri­si­jun­gu­si Lie­tu­va“ bu­vo at­nau­jin­ta vi­sa kom­piu­te­ri­nė įran­ga bib­lio­te­kos lan­ky­to­jams. Bib­lio­te­ko­je re­gist­ruo­ta 118 skai­ty­to­jų, ak­ty­viau­si vy­res­nio­jo am­žiaus, nors lan­ko­si ir bu­vę Ūd­ri­jos mo­kyk­los mo­ki­nu­kai.

Vy­res­nie­ji skai­ty­to­jai in­for­ma­ci­jos daž­niau­siai krei­pia­si į ma­ne, kar­tu ieš­ko­me rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos. Vai­kai bib­lio­te­ko­je mėgs­ta žais­ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, do­mi­si įvai­riais sta­lo žai­di­mais.

– Ko­kių pa­mo­kų iš­mo­kė ka­ran­ti­nas?

– Ka­ran­ti­nas pa­tei­si­no po­sa­kį „nė­ra to blo­go, kas ne­iš­ei­tų į ge­ra“. Ka­ran­ti­no me­tu te­ko grei­tai iš­mok­ti nau­do­tis nau­jau­sio­mis in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. To­bu­lė­jo ne tik bib­lio­te­ki­nin­kai, bet ir skai­ty­to­jai. Iš­mo­ko­me reng­ti vir­tu­a­lias pa­ro­das, da­ly­vau­ti vir­tu­a­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se, nau­do­jant pro­gra­mė­les „Zo­om“, „Te­ams“. Te­ko grei­tai pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų dar­bo są­ly­gų ir steng­tis ne­pra­ras­ti nuo­la­ti­nio ry­šio su skai­ty­to­jais. La­biau­siai sti­go ben­dra­vi­mo su skai­ty­to­jais.

– Ar ži­no­te, kaip api­bū­di­na­mi bib­lio­te­ki­nin­kai? Ogi ty­los ir kny­gų sau­go­to­jais. Tie­sa, tai daž­niau­siai tai­ko­ma did­mies­čių bib­lio­te­ki­nin­kams, bet pa­klau­siu, gal to­kia ir esa­te?

– Da­bar bib­lio­te­ko­je ty­los net per daug, nes mo­kyk­la bu­vo už­da­ry­ta pra­ėju­sią va­sa­rą, pa­sta­tas li­ko be­veik tuš­čias, ir dar už­klu­po ka­ran­ti­nas. Esu ne tik kny­gų, bet ir vi­so pa­sta­to sau­go­to­ja, nuo ta­da kai už­si­da­rė mo­kyk­la.

– Kiek­vie­nas bib­lio­te­ki­nin­kas tu­ri sa­vo veik­los tiks­lą. Ko­kį tu­ri­te Jūs? Kas Jū­sų dar­be Jums įdo­miau­sia?

– Ma­no veik­los tiks­las – kuo įdo­miau, iš­ra­din­giau pri­sta­ty­ti Ūd­ri­jos bib­lio­te­ką, jos tei­kia­mas pa­slau­gas, ne­ap­si­ri­bo­ti tra­di­ci­niais ren­gi­niais skai­ty­to­jams ir Ūd­ri­jos gy­ven­to­jams. Sa­vo veik­lo­je ieš­kau dar ne­pa­nau­do­tų ni­šų, veik­lų, ku­rios bū­tų įdo­mios pir­miau­sia man, o ta­da ban­dau su­do­min­ti ir skai­ty­to­jus. Kiek­vie­ni me­tai pa­ko­re­guo­ja mū­sų tiks­lus.

Šiais me­tais no­rė­jau at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į ne­pel­ny­tai pa­mirš­tą Lie­tu­vos gra­fi­ką, ta­py­to­ją, vit­ra­žų kū­rė­ją, gi­mu­sį Ūd­ri­jo­je, Vy­tau­tą Ka­zi­mie­rą Jo­ny­ną. Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai pa­tei­kiau pro­jek­tą „Vi­sa šir­di­mi į Lie­tu­vą“, skir­tą V.K.Jo­ny­nui at­min­ti, de­ja, ne­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas ir te­lie­ka dar daug erd­vės to­bu­lė­ti ra­šant pro­jek­tus.

– La­bai gai­la, nes Jū­sų pa­mi­nė­ta as­me­ny­bė iš tie­sų ver­ta pa­gar­bos. Dar pa­sa­ky­ki­te, ar šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas iš tie­sų ma­žiau skai­to? Ūd­ri­jiš­kius do­mi­na kny­gos?

– Taip, šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas skai­to ma­žai, o to­kių ku­rie tik­rai, nuo­šir­džiai do­mė­tų­si kny­go­mis, li­te­ra­tū­ra, yra vie­ne­tai. Daž­niau­siai jau­ni­mas ren­ka­si li­te­ra­tū­rą, ku­ri įtrauk­ta į mo­kyk­los pri­va­lo­mos per­skai­ty­ti li­te­ra­tū­ros są­ra­šą.

– O pa­sa­kos šian­die­ni­nius vai­kus do­mi­na?

– Pra­di­nu­kai nuo­šir­džiai do­mi­si pa­sa­ko­mis, ta­čiau da­bar yra la­bai di­de­lis vai­kiš­kų kny­gų pa­si­rin­ki­mas, tad jiems bū­na keb­lo­ka iš­si­rink­ti. Pra­di­nu­kų mėgs­ta­miau­sia li­te­ra­tū­ra – Paul Van Lo­on „Vil­ko­la­kiu­kas Dol­fas“ kny­gų se­ri­ja ir Hol­ly Webb kny­gos apie gy­vū­nė­lius.

– Va­di­na­si vai­kus do­mi­na už­sie­nie­čių kū­ry­ba, o su­au­gu­sie­ji – lie­tu­vių ar už­sie­nio au­to­rius dau­giau skai­to?

– De­ja, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad už­sie­nio au­to­riai vis dar po­pu­lia­res­ni ne­gu lie­tu­vių ra­šy­to­jai. Bet džiau­giuo­si, kad bib­lio­te­kos skai­ty­to­jai do­mi­si lie­tu­vių au­to­rių gro­ži­ne li­te­ra­tū­ra. Po­pu­lia­riau­sios ir skai­to­miau­sios da­bar yra Ire­nos Bui­vy­dai­tės, Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės kny­gos.

– Ar yra toks da­ly­kas kaip skai­ty­mo ma­da? Ko­kia li­te­ra­tū­ros vie­ta mū­sų gy­ve­ni­me?

– Skai­ty­mas vis dar yra svar­bus mū­sų gy­ve­ni­me, nes ieš­ko­me rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, spau­do­je ir kny­go­se. La­bai sma­gu ste­bė­ti mū­sų skai­ty­to­jų do­mė­ji­mą­si įvai­ria li­te­ra­tū­ra. Juos do­mi­na ne tik gro­ži­nė, bet ir is­to­ri­nė, do­ku­men­ti­nė li­te­ra­tū­ra. Ir tai ma­ne la­bai džiu­gi­na, nes jie no­riai ple­čia sa­vo aki­ra­tį, do­mi­si pa­sau­lio įvy­kiais. Li­te­ra­tū­ra mus ly­di vi­są gy­ve­ni­mą. Ar mes to no­ri­me, ar ne, vi­sais gy­ve­ni­mo tarps­niais ieš­ko­me ži­nių ir in­for­ma­ci­jos. Skai­to­me mo­ky­da­mie­si mo­kyk­lo­je, spren­džiant gy­ve­ni­miš­kas pro­ble­mas, ieš­kant sa­vo po­mė­gių, kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą.

– Ko­kios kny­gos Jums pa­čiai la­biau­siai pa­tin­ka?

– Man pa­tin­ka is­to­ri­nės biog­ra­fi­nės kny­gos. Ta­čiau skai­tau vi­sas po­pu­lia­rias kny­gas, nes skai­ty­to­jai daž­nai klausia ma­no nuo­mo­nės apie nau­ją kny­gą, to­dėl ten­ka daug skai­ty­ti. La­bai džiau­giuo­si to­mis kny­go­mis, ku­rios ma­ne nu­ste­bi­na. Ge­ra, kai man ne­pa­vyks­ta nu­spė­ti kny­gos siu­že­to, kny­gos is­to­ri­jos pa­bai­gos.

– Tuo­met ar ne­ky­la ūpas ir pa­čiai pa­ra­šy­ti kny­gą?

– Ne, ne­ky­la, nes, ma­nau, bū­tų su­dė­tin­ga su­gal­vo­ti ne­nu­spė­ja­mą kny­gos is­to­ri­jos pa­bai­gą, o no­rė­tų­si nu­ste­bin­ti. Tad pa­lie­ku kny­gų ra­šy­mą pro­fe­sio­na­lams.

– Tur­būt lei­džia­te sau pa­ben­drau­ti su žmo­nė­mis, ku­rie lan­ko­si bib­lio­te­ko­je. Ar jie lin­kę pa­dis­ku­tuo­ti apie per­skai­ty­tą kny­gą?

– La­bai mėgs­tu ben­drau­ti su skai­ty­to­jais, nes esu ko­mu­ni­ka­bi­lus žmo­gus. Mes no­riai dis­ku­tuo­ja­me apie per­skai­ty­tas kny­gas, da­li­ja­mės kny­gos is­to­ri­jos pa­lik­tais įspū­džiais.

– Ar ir bib­lio­te­ki­nin­kams, kaip me­di­kams, pe­da­go­gams daug lai­ko at­ima do­ku­men­tų tvar­ky­mas?

– Do­ku­men­tų tvar­ky­mas tik­rai už­ima daug lai­ko, ypač nu­ra­šant ne­rei­ka­lin­gą li­te­ra­tū­rą. Kiek­vie­no­je bib­lio­te­ko­je vyks­ta bib­lio­te­kos die­no­raš­čio, skai­ty­to­jų for­mu­lia­rų pil­dy­mas, iš­duo­dant ar­ba grą­ži­nant kny­gas, kny­gų už­sa­ky­mas elek­tro­ni­nia­me ka­ta­lo­ge. Kiek­vie­ną mė­ne­sį vyks­ta bib­lio­te­kos sta­tis­ti­kos duo­me­nų tvar­ky­mas, me­tų pa­bai­go­je pri­sta­to­mi pla­nai ki­tiems me­tams, ren­gia­mos me­ti­nės ata­skai­tos.

– Ar žmo­nės daž­nai pa­mirš­ta grą­žin­ti kny­gas?

Kad ir kaip bū­tų keis­ta, pa­mirš­tan­čių­jų grą­žin­ti nė­ra. Yra skai­ty­to­jų, ku­rie il­gai ne­at­ne­ša kny­gų, bet jie ne­pa­mir­šo, kad kny­gas tu­ri. Dar ne­te­ko im­tis griež­tų prie­mo­nių ben­drau­jant su skai­ty­to­jais sko­li­nin­kais, nes jie vis tiek at­ei­na į bib­lio­te­ką.

– Bib­lio­te­ka ir – kul­tū­ri­nio aki­ra­čio for­muo­to­ja bei pa­lai­ky­to­ja. Pa­si­da­lin­ki­te kul­tū­ri­nės veik­los pa­tir­ti­mi.

– Bib­lio­te­ka už­ima svar­bią vie­tą vi­suo­me­nės kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me, bet, no­rint pa­siek­ti reikš­min­gų re­zul­ta­tų, bū­ti­nas ben­dra­dar­bia­vi­mas su ki­to­mis įstai­go­mis, or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Ir svar­biau­sia – nuo­šir­dus ben­dra­vi­mas su žmo­nė­mis. Ūd­ri­jo­je gy­ve­na daug ini­cia­ty­vių, or­ga­ni­zuo­tų ir veik­lių žmo­nių. Pa­pra­šius pa­gal­bos jie vi­sa­da mie­lai pa­de­da įgy­ven­din­ti įvai­rias min­tis ir idė­jas.

Ka­ran­ti­nas at­li­ko sa­vo juo­dą dar­bą, pri­vers­da­mas skai­ty­to­jus veng­ti ben­dra­vi­mo, lai­ky­tis sau­gių at­stu­mų, ta­čiau da­bar jau­čia­mas lais­ves­nis ben­dra­vi­mas ir no­ras vėl gy­ven­ti ak­ty­vų kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą.

– Jū­sų pa­lin­kė­ji­mas bib­lio­te­ki­nin­kams ir bib­lio­te­kų lan­ky­to­jams.

– Bib­lio­te­ki­nin­kams lin­kiu daug sėk­mės ieš­ko­ji­mų ir at­ra­di­mų ke­ly­je. Bib­lio­te­kos skai­ty­to­jams sa­kau: SKAI­TYK, LAIS­VĖK, TO­BU­LĖK.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.