Kultūra https://www.alytausnaujienos.lt/kultura lt 3D tech­no­lo­gi­jos vir­tu­a­lio­je erd­vė­je iš ne­bū­ties ke­lia pra­ny­ku­sį pa­vel­dą – lai­ki­ną ge­le­žin­ke­lio til­tą ir se­ną­ją ge­le­žin­ke­lio sto­tį https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/3d-tech-no-lo-gi-jos-vir-tu-lio-je-erd-ve-je-ne-bu-ties-ke-lia-pra-ny-ku-si-pa-vel-da-lai <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Kal­bė­jo­si Al­do­na Ku­dzie­nė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Gruodis 13</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/142-13225" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-12-13</div> </div> Nr. <span> 142 (13225) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-12/Pinkevicius_0.JPG?itok=b-5grKn2" width="344" height="287" alt="Deividas Pinkevičius " title="Apie paveldą – gyvai žygiuose ir virtualioje erdvėje su „Olita-Orany“. Nuotraukoje Deividas Pinkevičius (dešinėje)." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>„Vir­tu­a­lus 3D mo­de­lis, vi­sai kaip ir tik­ras fi­zi­nis ob­jek­tas, at­ve­ria ga­li­my­bes jį nau­do­ti la­bai įvai­riai. Til­to mo­de­lis kur­tas vi­zu­a­li­za­vi­mo tiks­lais: jį ga­li­ma vir­tu­a­liai „fo­to­gra­fuo­ti“, „fil­muo­ti“, keis­ti jo ap­lin­ką ir jos ap­švie­ti­mą. Toks lanks­tu­mas lei­džia su­kur­ti be­ga­lę iš­ves­ti­nės me­džia­gos. Tai daug pra­na­šiau už anks­čiau pa­pli­tu­sią me­to­di­ką, kai at­ku­ria­mas ob­jek­tas tie­siog įpie­šia­mas fo­to­gra­fi­jo­je“, – sa­ko pro­jek­tą įgy­ven­di­nu­sios aso­cia­ci­jos „Oli­ta-Ora­ny“ va­do­vas Dei­vi­das Pin­ke­vi­čius. </p> <p><strong>– Kuo šiuo­lai­ki­nės 3D tech­no­lo­gi­jos yra pa­trauk­lios pa­vel­do ak­tu­a­li­za­vi­mui ir ko­dėl jos pa­nau­do­ja­mos kol kas ga­na siau­rai?</strong></p> <p>– Šiuo­lai­ki­nės skait­me­ni­nės tech­no­lo­gi­jos pir­miau­sia lei­džia vir­tu­a­liai iš ar­ti pa­ma­ty­ti, pri­si­lies­ti prie uni­ka­lių, gal net po de­vy­niais už­rak­tais sau­go­mų kul­tū­ros ver­ty­bių. To­kie ob­jek­tai nu­ske­nuo­ja­mi 3D įran­ga, ga­li bū­ti iš vi­sų pu­sių ap­žiū­ri­mi ne­šio­ja­mais elek­tro­ni­niais įren­gi­niais ar­ba net ga­lė­tų bū­ti at­spaus­din­ti 3D spaus­din­tu­vu, jei­gu jų dy­dis tai lei­džia.</p> <p>Ma­ža to, vir­tu­a­lios re­a­ly­bės tech­no­lo­gi­jos lei­džia at­kur­ti net­gi prieš de­šim­tis, šim­tus ar tūks­tan­čius me­tų su­ny­ku­sias ver­ty­bes. Ži­no­ma, jų at­kū­ri­mas rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų fi­zi­nių ty­ri­mų, ma­ta­vi­mų, is­to­ri­nių nuo­trau­kų, že­mė­la­pių, pla­nų, brė­ži­nių ir ki­tos iš­li­ku­sios me­džia­gos in­ter­pre­ta­vi­mo.</p> <p>Tar­kim, lai­ki­nas me­di­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas, sto­vė­jęs da­bar­ti­nio pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­to vie­to­je. Vo­kie­čių ka­riuo­me­nė jį pa­sta­tė 1915 me­tų pa­bai­go­je, 1916-ųjų vi­du­ry­je re­konst­ra­vo, o 1926 me­tais šis til­tas bu­vo iš­ar­dy­tas. Pas­ku­ti­niai to til­to be­to­ni­niai li­ku­čiai nu­griau­ti sta­tant pės­čių­jų til­tą. Šį iš­ny­ku­sį til­tą ga­li­ma vir­tu­a­liai at­kur­ti tik iš is­to­ri­nių nuo­trau­kų ir brė­ži­nių. Rei­kė­jo at­kur­ti tik­rą til­to ge­o­met­ri­ją, kai ra­šy­ti­niai šal­ti­niai pa­tei­kia tar­pat­ra­mio plo­tį. Ar­ba tu­ri­me su­tvir­tin­tos til­to at­ra­mos brė­ži­nį, ku­ria­me nė­ra jo­kių mat­me­nų, ta­čiau ten­ka su­gre­tin­ti juos su ki­tu brė­ži­niu, ku­ria­me nu­ro­dy­tas tar­pat­ra­mio plo­tis, ir at­kur­ti pa­gal mas­te­lį. Iš­ny­ku­sių ob­jek­tų at­kū­ri­mas rei­ka­lau­ja iš­sa­mių is­to­ri­nės me­džia­gos ty­ri­mų ir lo­giš­ko in­ter­pre­ta­vi­mo. Tur­būt to­dėl vir­tu­a­lios tech­no­lo­gi­jos pa­vel­do at­vaiz­da­vi­mui pas mus nau­do­ja­mos ne­pla­čiai, nors šiuo­lai­ki­nė elek­tro­ni­ka leis­tų dau­giau nei tik „per­šliauž­ti“ per feis­bu­ko sie­ną.</p> <p><strong>– Ko­dėl pa­si­rink­ti bū­tent ši­tie ob­jek­tai – lai­ki­na­sis vo­kiš­kas til­tas per Ne­mu­ną ir se­no­ji ge­le­žin­ke­lio sto­tis?</strong></p> <p>– Vi­sų pir­ma, ge­le­žin­ke­lio til­to lie­ka­nos ir sto­ties ke­lei­vių na­mo da­lis yra į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įtrauk­ti, o tai reiš­kia, kad ne tik en­tu­zias­tams svar­būs, pa­vel­do ob­jek­tai. An­tra, jau sta­tant nau­ją pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tą su­pra­to­me, kad jo san­tva­rų for­mos šiek tiek pri­me­na pir­mo­jo ca­ri­nio ge­le­žin­ke­lio til­to san­tva­rų cha­rak­te­rį, tad nau­jau­sias til­tas sa­vo­tiš­kai įkū­ni­ja ir pir­mą­jį ge­le­žin­ke­lio til­tą. O vo­kiš­ka­sis, ku­ris ir­gi ten sto­vė­jo prieš šim­tą me­tų ir yra is­to­ri­jos da­lis, tam­pa vi­siš­kai už­mirš­tas. Jo ne­bė­ra, jo iš nau­jo ne­be­nu­fo­tog­ra­fuo­si, var­gu ar ar­chy­vuo­se, šei­mos al­bu­muo­se at­si­ras dau­giau is­to­ri­nių kad­rų, įam­ži­nu­sių šį sta­ti­nį.</p> <p>Ge­le­žin­ke­lio sto­ties ke­lei­vių na­mas ir­gi svar­bus ob­jek­tas. Tai – Už­ne­mu­nės ge­le­žin­ke­lio su­dė­tin­giau­sio ruo­žo Va­rė­na–Aly­tus di­džiau­sia sto­tis. Nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos tė­ra iš­li­kę ket­vir­tis gel­to­nų ply­tų mū­ro, o van­dens bokš­to vie­tą liu­di­ja tik kal­ve­lė prie­šais iš­li­ku­sią sto­ties da­lį.</p> <p>At­kū­rę 3D mo­de­lius, lyg ir ga­li­me pra­tęs­ti šių in­ži­ne­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tų gy­ve­ni­mą vir­tu­a­ly­bė­je, ga­li­me „nu­fo­tog­ra­fuo­ti“ ar „nu­fil­muo­ti“ til­tą iš no­ri­mo taš­ko anks­tų bir­že­lio ry­tą te­kant sau­lei ar ge­le­žin­ke­lio sto­tį griau­džiant per­kū­ni­jai.</p> <p><strong>– Ko­kia is­to­riog­ra­fi­ne me­džia­ga pa­si­nau­do­ta at­ku­riant lai­ki­ną vo­kiš­ką til­tą ir ko­kia šio dar­bo tech­no­lo­gi­ja?</strong></p> <p>– Kaip jau mi­nė­jau, at­sta­tant pa­nau­do­ta vi­sa is­to­ri­nė me­džia­ga, prie ku­rios pri­ėjo­me: teks­tai, nuo­trau­kos, brė­ži­niai. Be­je, vi­sus mū­sų šal­ti­nius ga­li­te ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nės vie­na­me pus­la­py­je oli­ta­o­ra­ny.pus­la­piai.lt/laik_til­tas.htm ir jo nuo­ro­do­se. Įsi­ti­kin­si­te, kad in­for­ma­ci­jos nė­ra la­bai daug. Ge­le­žin­ke­lio sto­ties at­sta­ty­mui in­for­ma­ci­jos tu­rė­jo­me dar ma­žiau. Fo­to­gra­fi­jo­se sto­tis sle­pia­si ža­lu­mo­je, ne­tu­ri­me nė vie­no brė­ži­nio. Tie­sa, te­be­tu­ri­me ke­lei­vių na­mo da­lį, tai­gi ją iš­si­ma­ta­vo­me, kad ga­lė­tu­me „at­sta­ti­nė­ti“ ana­lo­giš­kas pa­sta­tų de­ta­les.</p> <p>Ob­jek­to ir ap­lin­kos ge­o­met­ri­jos brai­žy­mas – di­džiau­sias dar­bas. Ji yra viens­pal­vė ir ne­na­tū­ra­liai at­ro­dan­ti, to­dėl ki­tas dar­bas yra ją „ap­reng­ti“ me­džia­go­mis. Nu­ro­do­ma, kaip tu­ri at­ro­dy­ti me­die­nos rąs­tai, kaip bė­giai, kaip san­tva­rų me­ta­lai. Nu­sta­to­ma ne tik spal­va, bet ir tai, kaip me­džia­ga at­spin­di švie­są, koks jos šiurkš­tu­mas, tai, kad ji yra ne­šva­ri ir su­brai­žy­ta. To­kie triu­kai pri­de­da re­a­lis­tiš­ku­mo ga­lu­ti­nė­je vi­zu­a­li­za­ci­jo­je.</p> <p>Ap­skri­tai ga­li­ma pa­mi­nė­ti, kad dar­bai at­lik­ti nau­do­jant ne­mo­ka­mą at­vi­ro ko­do 3D mo­de­lia­vi­mo pro­gra­mą „Blen­der“.</p> <p><strong>– Kas bu­vo su­dė­tin­giau­sia ir kas įdo­miau­sia?</strong></p> <p>– Su­dė­tin­giau­sia vyk­dant pro­jek­tą bu­vo vaiz­do me­džia­gos su­kū­ri­mas. Tam rei­kia nu­sta­ty­ti skir­tin­gų me­džia­gų teks­tū­ras, fak­tū­ras, bliz­gu­mą, no­ri­mą ap­švie­ti­mą, ka­me­ros ma­ty­mo kam­pus, fil­ma­vi­mo taš­kus, ka­me­ros ju­dė­ji­mo tra­jek­to­ri­jas ir ra­kur­sus. Jei­gu su teks­tū­ro­mis, fak­tū­ro­mis ir ap­švie­ti­mu šiek tiek pa­pras­čiau, tai ka­me­ros pa­ra­met­rų vi­su­ma re­gu­liuo­ja­ma ga­nė­ti­nai ap­čiuo­po­mis. Re­zul­ta­to su­ži­no­ti iš anks­to ne­įma­no­ma. Tam rei­ka­lin­gi dideli skai­čia­vi­mo re­sur­sai, o ne stan­dar­ti­nis kom­piu­te­ris, nes kiek­vie­ną vaiz­do me­džia­gos kad­rą rei­kia pa­da­ry­ti nuo bal­to la­po. Mū­sų kom­piu­te­ris de­šim­ties se­kun­džių vaiz­do me­džia­gą ga­min­da­vo maž­daug 30 val. Da­bar kur kas ge­riau įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kių kom­piu­te­rių re­sur­sų ga­li rei­ka­lau­ti at­ei­ties pro­jek­tai.</p> <p>Įdo­miau­sia bu­vo ga­mi­nant 3D mo­de­lius ty­ri­nė­ti tu­ri­mą fo­to­me­džia­gą, ma­tuo­ti, at­ras­ti, ma­ty­ti, kaip iš nie­ko ran­da­si ap­čiuo­pia­mas ob­jek­tas, ku­ris kom­piu­te­rio ek­ra­ne at­ro­do taip kaip is­to­ri­nė­je nuo­trau­ko­je. Pra­džio­je da­ro­si vis įdo­miau, kai ima ryš­kė­ti at­pa­žįs­ta­mi sta­ti­nio kon­tū­rai, ga­li­ma su­ly­giuo­ti nu­brai­žy­tą vaiz­dą su is­to­ri­nė­mis fo­to­gra­fi­jo­mis ir ma­ty­ti, kad at­kur­ta sėk­min­gai. Ki­tas šuo­lis yra pir­mus kar­tus ma­ty­ti at­kur­tą ob­jek­tą su si­mu­liuo­tu ap­švie­ti­mu, ypač kai pri­de­ri­na­mas toks pa­ros me­tas, ku­riuo at­ku­ria­mo sta­ti­nio te­ri­to­ri­ją jau yra te­kę ma­ty­ti is­to­ri­nė­je nuo­trau­ko­je.</p> <p>Vi­zu­a­li­za­ci­jų kū­ri­mas pri­mi­nė fo­to­gra­fo dar­bą, ta­čiau ki­taip ne­gu re­a­lia­me gy­ve­ni­me, val­dant ne tik fo­to­apa­ra­to, bet ir fo­to­gra­fuo­ja­mo pa­sau­lio nu­sta­ty­mus. Pa­ryš­kin­ti sau­lę, pa­ma­žin­ti de­be­sų, pa­di­din­ti van­dens at­spin­di­mu­mą ir pa­na­šūs dar­bai. </p> <p> <strong>– Ko­kie at­ra­di­mai lau­kė?</strong></p> <p>– Gal­būt tai, kad nu­brai­žy­tas mo­de­lis pa­dė­jo ge­riau su­pras­ti / iš­šif­ruo­ti / pa­ma­ty­ti kai ku­rio­se fo­to­gra­fi­jo­se iki tol ne­at­pa­žin­tus, ne­ryš­kius ar iš­vis ne­pa­ste­bė­tus ele­men­tus. La­bai sma­gu, kai pa­si­tai­ko to­kių at­ra­di­mų, jie ro­do, kad at­lik­tas dar­bas, nors ir in­ter­pre­ta­ci­ja, ta­čiau pa­kan­ka­mai tiks­li, kad bū­tų ga­li­ma da­ry­ti įžval­gas. Pats kū­ri­mas bu­vo sa­vo­tiš­kas mo­ky­mo­si pro­ce­sas, iki tol ban­dy­tas siau­riau, su­mo­de­liuo­jant ne­su­dė­tin­gus ob­jek­tus. Tai am­bi­cin­gas dar­bas, na­tū­ra­lu, kad pil­nas ne­di­de­lių at­ra­di­mų. </p> <p><strong>– Ko­kių ga­li­my­bių at­ve­ria ši­tas at­lik­tas dar­bas – 3D mo­de­liai?</strong></p> <p>– Vaiz­do kli­pai yra tik po­pu­lia­ri prie­mo­nė ir pro­jek­to ata­skai­tos for­ma, kiek­vie­nam in­ter­nau­tui lei­džian­ti pa­ma­ty­ti ob­jek­tus iš skir­tin­gų kam­pų, ne­tu­rint spe­cia­li­zuo­tų pro­gra­mų iš­ma­nia­ja­me įren­gi­ny­je. At­ei­ty­je mo­de­lius ga­li­ma nau­do­ti fil­mams, kny­gų iliust­ra­ci­joms, edu­ka­ci­jai ar pan. Jas ga­li­ma nau­do­ti po­pu­lia­rio­jo­je kul­tū­ro­je, pa­vyz­džiui, su­sprog­din­ti til­tą fil­me jam vi­siš­kai ne­pa­ken­kiant.</p> <p>Vir­tu­a­lus 3D mo­de­lis, vi­sai kaip ir tik­ras fi­zi­nis ob­jek­tas, at­ve­ria ga­li­my­bes jį nau­do­ti la­bai įvai­riai. Ga­li­ma to­kį mo­de­lį per­žiū­rė­ti in­ter­ne­to nar­šyk­lė­je ir pa­čiam pa­su­kio­ti, pa­si­rink­ti, iš kur ap­žiū­rė­ti. Pa­brėž­ti­na, kad mo­de­liai su­kur­ti iki ga­lo – nė­ra taip, kad ga­li­ma jį fo­to­gra­fuo­ti tik iš vie­nos pu­sės, nes ki­ta ne­at­kur­ta. Įma­no­mas vir­tu­a­lus tu­ras, kur žiū­ro­vas vaikš­to po til­to ap­lin­ką su vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­niais, to­kie ban­dy­mai – at­ei­ties pla­nuo­se. Ga­li­ma mo­de­lį at­spaus­din­ti 3D spaus­din­tu­vu ir eks­po­nuo­ti mu­zie­ju­je, ta­čiau skait­me­ni­nis vaiz­da­vi­mas yra daug lanks­tes­nis ir in­te­rak­ty­ves­nis.</p> <p><strong>– O ko­kie at­ei­ties su­ma­ny­mai jau pa­da­ry­tų mo­de­lių kon­teks­te?</strong></p> <p>– Ki­ti aly­tiš­kiams svar­būs, ta­čiau iki mū­sų die­nų tik pa­sa­ko­ji­mų ir ne­gau­sių nuo­trau­kų for­ma iš­li­kę ob­jek­tai, pa­vyz­džiui, ca­ri­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas. Ka­dan­gi la­bai daug iš­mok­ta ir jau iš­ban­dy­ta, no­ri­si pra­dė­tus dar­bus tęs­ti.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-12/0003.png" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-292-6jipBmtb4-I" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-12/0003.png" width="2880" height="1620" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-12/0007.png" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-292-6jipBmtb4-I" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-12/0007.png" width="2880" height="1620" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-12/0009.png" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-292-6jipBmtb4-I" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-12/0009.png" width="2880" height="1620" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=292&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="QUqXG96qnqsJflYqpj5O3QwKmCRkjyUpZF2e9znJgec"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Thu, 13 Dec 2018 08:29:00 +0000 vyrredaktorius 292 at https://www.alytausnaujienos.lt Ge­riau­siam lie­tu­vių au­to­riaus teks­tui – Jur­gio Kun­či­no, o už­sie­nie­čio – „Už­ėjau pas drau­gą” pre­mi­jos https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/ge-riau-siam-lie-tu-viu-au-riaus-teks-tui-jur-gio-kun-ci-no-o-uz-sie-nie-cio-uz-ejau-pas <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 27</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/135-13217" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-11-27</div> </div> Nr. <span> 135 (13217) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/Goedre%20%2B%20Kuncinas.JPG?itok=nmX4rR80" width="344" height="287" alt="Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė" title="Paskutinis rašytojo Jurgio Kunčino apsilankymas Alytaus miesto viešojoje bibliotekoje 2001 m., kovo 2 d. Šalia – jos direktorė Giedrė Bulgakovienė." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>– Kuo iš­skir­ti­niai bus aš­tun­tie­ji „Im­bie­ro va­ka­rai“?</strong></p> <p>– Pir­miau­sia tur­būt tuo, kad jau ir ofi­cia­liai „Im­bie­ro va­ka­rus“ už­au­gi­no­me iki tarp­tau­ti­nio for­ma­to. La­bai džiau­gia­mės, kad ne­at­si­sa­kė į jį at­vyk­ti Ser­ge­jus Po­me­rant­se­vas. Jo kil­mė sie­ti­na tiek su Ru­si­ja, ku­rio­je jis gi­mė, tiek su Uk­rai­na, ku­rio­je au­go ir stu­di­ja­vo. 8-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je už da­ly­va­vi­mą di­si­den­tų veik­lo­je pri­vers­tas emig­ruo­ti iš So­vie­tų Są­jun­gos, dir­bo BBC ko­res­pon­den­tu, da­bar – vie­nas ryš­kiau­sių Ra­dio SVO­BO­DA bal­sų, pri­pa­žin­tas ra­di­jo žur­na­lis­ti­kos vir­tuo­zas, pui­kus eseis­tas, dra­ma­tur­gas ir po­etas, uk­rai­nie­čių ir ru­sų kal­bo­mis iš­lei­dęs dau­giau nei de­šim­tį kny­gų.</p> <p>Iš Va­ka­rų Uk­rai­nos pas mus at­vyks Ołek­san­dras Boj­czen­ko – ne tik sa­vo ša­ly­je ge­rai ži­no­mas uk­rai­nie­čių eseis­tas, pub­li­cis­tas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas ir ver­tė­jas (į lie­tu­vių kal­bą jo kū­ri­nių yra iš­ver­tęs Her­kus Kun­čius).</p> <p>La­bai įdo­mi ir įvai­ria­pu­sė me­ni­nin­kė In­dra Brū­ve­re at­vyks­ta iš Lat­vi­jos. Pir­miau­sia tai – pui­ki ver­tė­ja, lat­viš­kai pra­kal­bi­nu­si Ma­rių Ivaš­ke­vi­čių, Si­gi­tą Pa­ruls­kį, šie­me­čio mū­sų fes­ti­va­lio da­ly­vių Al­vy­do Šle­pi­ko, An­driaus Ja­ku­čiū­no kū­ry­bą, Gin­ta­ro Be­res­ne­vi­čiaus ir dau­ge­lio ki­tų lie­tu­vių au­to­rių teks­tus. Taip pat ji yra žy­mi Lat­vi­jos fol­klo­ri­nin­kė, li­te­ra­tū­ri­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė, ra­šan­ti ei­lė­raš­čius ir pro­zą, da­ly­vau­jan­ti dai­li­nin­kų pa­ro­do­se.</p> <p>Tai, be abe­jo, įpa­rei­go­ja – pa­si­steng­si­me, kad sve­čiai pa­tir­tų tiek bib­lio­te­ko­je, tiek mū­sų mies­te kuo ma­lo­nes­nių įspū­džių. Tie­są sa­kant, pa­čioms smal­su, ku­ris iš mi­nė­tų au­to­rių į sa­vo ša­lį par­veš ir šie­met įsteig­tą pre­mi­ją sim­bo­li­niu pa­va­di­ni­mu „Už­ėjau pas drau­gą“, ku­ri nuo šiol bus ski­ria­ma už ge­riau­sią už­sie­nio au­to­riaus teks­tą.</p> <p><strong>– Kon­cep­ci­ja – ma­din­gas ter­mi­nas kul­tū­ros kon­teks­te, o kaip kei­tė­si „Im­bie­ro va­ka­rų“ su­ma­ny­mas nuo pir­mų­jų iki da­bar, juk pra­bė­go ne taip ir ma­žai – jau 16 me­tų?</strong></p> <p>– Skam­bės gal šiek tiek ret­rog­ra­diš­kai, bet kon­cep­ci­ja iš es­mės ne­pa­ki­to nuo pat „Im­bie­ro va­ka­rų“, iš­sky­rus na­tū­ra­liai pri­gi­ju­sį tarp­tau­ti­nio skam­be­sio in­kliu­zą. Nes ją keis­ti bū­tų tas pats, kas kir­viu kirs­ti per tvir­tą ir pui­kiau­siai funk­cio­nuo­jan­tį stu­bu­rą ir ti­kė­tis, kad iš­eis kaž­kas to­o­o­kio ir pui­kaus... Juk ne kvai­liai su­gal­vo­jo – tal­kon bu­vom pa­si­tel­kę ir aka­de­mi­nius pro­tus, tad for­ma­tas ne tik au­to­ri­nis, bet ir la­bai pla­stiškas, leng­vai kas­kart mo­di­fi­kuo­ja­mas kin­tan­čio­mis de­ta­lė­mis. Jos ne­men­ka da­li­mi ir su­ku­ria tą žmo­nėms pa­trauk­lų, dvi die­nas be­si­ru­tu­lio­jan­čio vyks­mo cin­ke­lį.</p> <p>Šie­met vi­zu­a­li­ą­ją li­te­ra­tū­ri­nio fes­ti­va­lio da­lį pa­į­vai­rin­si­me vie­no žy­miau­sių Lie­tu­vos ka­lig­ra­fo, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­riaus Al­ber­to Gurs­ko ka­li­gra­fijos ir me­ni­nio šrif­to pa­ro­da „Teks­tai Lie­tu­vai“ (pri­sta­ty­mas vyks lap­kri­čio 29 die­ną 20 val.), tai bus įžan­ga į vi­sa­da nuo­tai­kin­gų „Im­bie­ro va­ka­rų“ nak­ti­nių skai­ty­mų pro­gra­mą.</p> <p>Vie­to­je iki šiol fes­ti­va­lio me­ni­nę pro­gra­mą tra­di­ciš­kai vai­ni­ka­vu­sių vo­ka­lis­tų ar bar­dų au­to­ri­nių kon­cer­tų šį­kart pa­siū­ly­si­me vir­tuo­ziš­ką po­ezi­jos ir per­ku­si­jos vyks­mą, jau spė­ju­sį ap­ža­vė­ti ne vie­no tarp­tau­ti­nio ar Lie­tu­vo­je vy­ku­sio fes­ti­va­lio da­ly­vius. Ją pa­do­va­nos aly­tiš­kei pub­li­kai jau pui­kiai pa­žįs­ta­mi Ro­lan­das Ras­taus­kas (po­ezi­ja) ir Ar­ka­di­jus Go­tes­ma­nas (per­ku­si­ja).</p> <p><strong>– Ko­kie iš­šū­kiai yra sun­kiau­si ir ku­rie džiaugs­min­giau­si „Im­bie­ro va­ka­rų“ ko­man­dai?</strong></p> <p>– Pa­grin­di­nis iš­šū­kis, ne­kin­tan­tis bė­gant me­tams, – pri­vi­lio­ti į fes­ti­va­lį kuo dau­giau ta­len­tin­gų, sa­vo kū­ry­ba in­tri­guo­jan­čių au­to­rių ir dar kaž­kaip pra­si­suk­ti, kad da­ly­vių są­ra­šo po­ky­čiai bū­tų mi­ni­ma­lūs. Vi­sa ki­ta, pa­ly­gi­nus su šia, švel­niai ta­riant, ne­leng­va už­duo­ti­mi, – tik tech­ni­nė ru­ti­na, ku­ri mū­sų pa­ty­ri­mams au­gant stre­so ke­lia vis ma­žiau.</p> <p>O di­džiau­sia pa­lai­ma – kai fes­ti­va­lio ren­gi­niuo­se ap­si­lan­kę aly­tiš­kiai sa­ko ačiū or­ga­ni­za­to­rių ko­man­dai, o mū­sų gar­būs sve­čiai iš­si­ve­ža kuo šil­čiau­sius įspū­džius ir no­ri su­grįž­ti vėl ir vėl.</p> <p>Ir dar tik­rai ma­lo­nu, kad per tiek me­tų nie­kam ne­ki­lo ne­pa­to­gių klau­si­mų dėl fes­ti­va­lio pre­mi­jų sky­ri­mo. Bū­na, kad am­ži­nai sku­ban­tys žur­na­lis­tai pra­šo ma­nęs: „Gied­re, na, pa­sa­kyk, kam šie­met Jur­gio Kun­či­no pre­mi­ja teks, ži­nai juk…“ O aš ne­ži­nau (šyp­se­nė­lė). Ir nie­kas ne­ži­no – iki pat pa­bai­gos. Tad šio­je vie­to­je net da­bar taip ma­din­gos „kon­fi­den­cia­lu­mo su­tar­tys“ ap­si­drau­di­mui bū­tų bergž­džias po­pie­riaus ga­di­ni­mas. Nei au­to­rius ži­no­mu­mas, nei, ap­sau­gok Vieš­pa­tie, „ge­rų“ ar ‚svar­bių“ žmo­nių už­ta­ri­mai čia nie­ko ne­le­mia. Ver­ti­na­ma pir­miau­sia kon­kur­sui pa­tei­kia­mo teks­to me­ni­nė meist­rys­tė, ži­no­ma, kaž­kiek įta­kos tu­ri ir jo au­to­ri­nė in­ter­pre­ta­ci­ja. Šia pras­me tai, ko ge­ro, vie­nin­te­lis toks fes­ti­va­lis bent jau Lie­tu­vo­je. Kaip už­sie­niuo­se yra, aš ne­ži­nau.</p> <p><strong>– „Im­bie­ro va­ka­rai“ ne­įvyk­tų be gy­vų, ak­ty­viai ku­rian­čių čia ir da­bar, teks­tų au­to­rių. Koks jų bū­rys su­si­burs šie­met ir kaip se­kė­si jį su­kvies­ti į Aly­tų?</strong></p> <p>– Jau iš­var­di­jau at­vyks­tan­čius iš ki­tų ša­lių. Tarp „Im­bie­ro va­ka­ruo­se“ da­ly­vau­jan­čių lie­tu­vių pro­zi­nin­kų – ir tarp­tau­ti­nius van­de­nis jau se­niai skro­džian­tys pro­zos meist­rai, ir jos žan­ruo­se ne­se­niai de­biu­ta­vę jau­nes­nės kar­tos me­ni­nin­kai. Po il­ges­nės per­trau­kos vėl su­si­tik­si­me su ra­šy­to­jais, anks­tes­niais me­tais jau ta­pu­siais Jur­gio Kun­či­no ir kitų pre­mi­jų lau­re­a­tais – pri­pa­žin­tais pro­zos meist­rais An­driu­mi­ Ja­ku­čiū­nu, Al­vy­du Š­le­pi­ku. Vėl iš­vy­si­me ir iš­gir­si­me mū­sų mies­te vis daž­niau re­zi­duo­jan­tį sar­kas­tiš­ką­jį ir ašt­rų Her­kų­ Kun­čių (Aly­taus mies­to te­at­re su­kur­ti du spek­tak­liai pa­gal jo pje­ses, „(Ne) vai­kiš­ki žai­di­mai“ ir „Lais­vės are­na“). Iš­skir­ti­ne teks­tų ele­gan­ci­ja aly­tiš­kę pub­li­ką kas­kart pa­ver­gia Ro­lan­das­ Ras­taus­kas. Pa­kvie­tė­me ke­lis is­to­ri­nius ro­ma­nus pa­ra­šiu­sį ir Aly­tu­je jau vie­šė­ju­sį Re­gi­man­tą Di­mą – so­cia­li­nio tin­klo „Fa­ce­bo­o­ko“ se­kė­jams jis pui­kiai at­pa­žįs­ta­mas kaip trum­pų, šmaikš­čių gy­ve­ni­miš­kų is­to­ri­jų pa­sa­ko­to­jas. Iš jau­nų­jų pro­zi­nin­kių šie­met iš­gir­si­me Dai­ną Opols­kai­tę, ku­rios nau­jau­sias ro­ma­nas „Ir vie­ną­kart, Ri­či“ pre­ten­duo­ja į 2017-ųjų Me­tų kny­gos pa­aug­liams ti­tu­lą. At­vyks aly­tiš­kiams iki šiol kaip li­te­ra­tū­ros kri­ti­kė la­biau pa­žįs­ta­ma Vir­gi­ni­ja Kul­vins­kai­tė-Ci­ba­raus­kė. Ji yra iš­lei­du­si pir­mą­jį sa­vo po­ezi­jos rin­ki­nį, o šiuo me­tu spau­dai ruo­šia­ma ir ap­sa­ky­mų kny­ga. Kau­nui šį­kart at­sto­vaus Ir­na La­bo­kė, o aly­tiš­kių ra­šan­čių­jų ben­druo­me­nei – Kos­tas Poš­kus, įsi­min­ti­nų im­pre­si­jų su aly­tie­tiš­ku prie­sko­niu pa­sa­ko­to­jas.</p> <p><strong>– Ko­kią „Im­bie­ro va­ka­rų“ at­ei­tį ma­tai pa­ti? Kaip ver­tin­tum fes­ti­va­lio raiš­ką – au­to­ri­nių teks­tų skai­ty­mus – šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų kon­teks­te? Ar tai ar­chai­ka, ar vei­kiau gur­ma­niš­kas pa­tie­ka­las?</strong></p> <p>– Nei ar­chai­ka, nei kaž­kas to­o­o­kio, kas įker­ta­ma tik eli­tui, pa­ti­kė­ki­te. Bent jau tiems, ku­rie skai­to kny­gas, nuo­šir­džiai do­mi­si sa­vo ša­lies li­te­ra­tū­ra, jos nau­jo­vė­mis. Jo­kie tech­ni­niai pri­bam­ba­sai ne­už­fik­suos ir ne­per­teiks tos na­tū­ra­lios, ka­me­ri­nė­je sa­lės ap­lin­ko­je tvy­ran­čios ener­ge­ti­kos, kai gy­vas au­to­riaus bal­sas, su bū­tent jo au­to­ri­ne teks­to in­ter­pre­ta­ci­ja, su­si­lie­ja su gy­vo­mis klau­san­čių žmo­nių re­ak­ci­jo­mis. Ta sim­bio­zė sa­vo vib­ra­ci­jo­mis kar­tais tie­siog už­bu­ria ar net pri­tren­kia.</p> <p>Ži­no­ma, pa­ly­gin­ti su pir­mai­siais, 2004 me­tais įvy­ku­siais skai­ty­mais, daug kas pa­si­kei­tė ir to­liau kei­čia­si, nes tie­siog kvai­la bū­tų aro­gan­tiš­kai ig­no­ruo­ti svai­giu grei­čiu tobulėjančias ko­mu­ni­ka­ci­jos ga­li­my­bes. Nuo 2000 me­tų spe­cia­liai šiam įvy­kiui ku­ria­mo­se in­ter­ne­to sve­tai­nė­se jau ga­li­ma bu­vo su­si­pa­žin­ti ir su pro­gra­ma, au­to­riais, ir su jų skai­to­mais teks­tais. Nuo 2004-ųjų – ne tik gy­vai, da­ly­vau­jant skai­ty­mų va­ka­ruo­se, bet ir in­ter­ne­tu ga­li­ma bal­suo­ti už pa­ti­ku­sius au­to­rius (tai vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus, pa­gal ku­rį tra­di­ciš­kai ren­ka­mas kan­di­da­tas Pub­li­kos pre­mi­jai). Dar vė­liau ir in­ter­ne­te at­si­ra­do ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su „Im­bie­ro tie­sos“ tu­ri­niu (šis fes­ti­va­lis – ne iš­im­tis). Iš­mė­gi­no­me ir tie­sio­gi­nes ren­gi­nių  tran­slia­ci­jas. Ta­čiau grei­tai įsi­ti­ki­no­me, kad mi­nu­sų ne ką ma­žiau nei pri­va­lu­mų. Ir ne tik tai, kad tas nuo­la­ti­nis ka­me­ros spok­so­ji­mas ki­tą­kart trik­do ir blaš­ko au­to­rius. Čia maž­daug tas pats, kaip pa­ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją ge­rą fil­mą, o pas­kui ti­kė­tis, kad į ki­no te­at­rą jo pa­si­žiū­rė­ti su­gu­žės mi­nios.</p> <p>Iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų ir so­cia­li­nių tin­klų at­si­ra­di­mas at­ne­šė dar nau­jes­nių vė­jų, tad nė kiek ne­abe­jo­ja­me, kad tuo, kas vyks šie­me­čiuo­se „Im­bie­ro va­ka­ruo­se“, la­bai ope­ra­ty­viai da­ly­si­mės ir pa­čios, ir mū­sų sve­čiai. Bet tai te­bus vaiz­dai, frag­men­tai, tik men­ka da­li­mi at­spin­dys gy­vo veiks­mo at­mo­sfe­ros vi­su­mą. Tad nuo­šir­džiai kvie­čiu vi­sus, kam įdo­mu, at­vyk­ti ir įsi­ti­kin­ti tuo re­a­liai.</p> <p>...apie at­ei­tį ap­skri­tai ri­zi­kin­ga šiais lai­kais kal­bė­ti, nes vie­ną die­ną vis­kas ga­li ap­si­suk­ti ne­grįž­ta­mai, kaip ją be­stra­te­guo­tum. Vie­no tik­rai no­rė­čiau – kad nei lai­kas, nei ko­kios ki­tos ne­gan­dos ir po­ky­čiai jo ne­nu­ma­rin­tų ar ne­pa­vers­tų pa­ro­di­ja, švies­me­čiais nu­to­lu­sia nuo es­mės.</p> <p><strong>– Kas yra „Im­bie­ro va­ka­rų“ var­to­to­jas?</strong></p> <p>– La­bai įvai­rūs žmo­nės. Juos pa­pras­tai vie­ni­ja tai, kad jie skai­to kny­gas, do­mi­si nau­jie­no­mis, jiems pa­tin­ka gy­vi su­si­ti­ki­mai su au­to­riais, in­tri­guo­ja iš­ki­lie­ji, ku­riuos ma­tė, tar­kim, tik TV ek­ra­ne. Ne­men­ka da­lis tarp vy­res­nės kar­tos žmo­nių yra to­kių, ku­rie dar as­me­niš­kai pa­ži­no­jo cha­riz­ma­tiš­ką­jį Jur­gį­ Kun­či­ną. Jiems te­be­iš­li­kę sen­ti­men­tai ir tie­siog la­bai svar­bu iš­girs­ti, su­ži­no­ti kaž­ką nau­jo, ne­gir­dė­to bū­tent apie jį. La­bai sma­gu ma­ty­ti „Im­bie­ro va­ka­ruo­se“ ir jau­nus žmo­nes, ku­rių ne kiek­vie­nas gal­būt yra gi­liai su­si­pa­ži­nęs su Jur­gio­ Kun­či­no kū­ry­ba, bet jo ge­nia­li­ą­ją „Tū­lą“ ar daž­no mū­sų sve­čio kny­gas yra skai­tę tik­rai ne dėl to, kad „mo­ky­to­ja lie­pė“. Su kiek­vie­nu fes­ti­va­liu pa­ste­bi­me vis dau­giau žmo­nių ne iš Aly­taus – tai ir­gi šioks toks ro­dik­lis. Tik­rai ži­nau, kad tarp „Im­bie­ro va­ka­rų“ pub­li­kos ir šį­kart bus žmo­nių, ku­riems svar­biau­sia yra tai, kad jie vyks­ta mū­sų bib­lio­te­ko­je. Nes tie­siog pa­tin­ka čia bū­ti bet ku­ria pro­ga – tai, ga­li­ma sa­ky­ti, iš­ti­ki­miau­sia mū­sų pa­lai­ky­mo ko­man­da, ir mes tai la­bai ver­ti­nam.</p> <p><strong>– „Im­bie­ro va­ka­rai“ skir­ti Jur­gio­ Kun­či­no at­mi­ni­mui. Ir taš­kas. Bet ko­kių nau­jų kam­pų jo įpras­mi­ni­mui ža­da­te ras­ti šie­met? Nes gir­dė­jau gan­dą apie staig­me­nas.</strong></p> <p>– Šie­met gal pir­mą kar­tą pa­ga­liau la­bai aiš­kiai ir ga­lu­ti­nai su­si­vo­kė­me, kad daug da­ly­kų apie Jur­gį­ Kun­či­ną, ku­rie ga­li bū­ti įdo­mūs ne tik mums pa­tiems, esa­me pa­jė­gūs pa­pa­sa­ko­ti mes, bu­vę ar esan­tys aly­tiš­kiai, dar „nepa­si­kly­du­sie­ji tarp tri­jų pu­šų“. Gal­vo­ju, kad pa­si­da­ly­ti tuo šian­dien ir už­fik­suo­ti at­ei­čiai, kai ne­men­ka da­lis jį pa­ži­no­ju­sių­jų bū­si­me iš­ke­lia­vę į am­ži­no­sios me­džiok­lės ša­lį, yra svar­bu. Be abe­jo, ne­li­ko be pėd­sa­ko ir tas de­šimt­me­tis, kai su Jur­giu Kun­či­nu ir dau­ge­liu žmo­nių iš jo ar­ti­mos ap­lin­kos ga­na ak­ty­viai ben­dra­vo­me / ben­dra­dar­bia­vo­me ir pa­čios „kun­či­nu­kės“. Ži­no­ji­mų, ku­riais knie­ti pa­si­da­ly­ti, pra­tur­ti­no mus ir pas­ta­rie­ji 16 me­tų po jo ne­tek­ties. Kai, ne­pai­sant „pri­ori­te­tų“ ir ki­to­kių ma­din­gų „vė­jų“, ir to­liau kruopš­čiai ir nuo­sek­liai gi­li­no­mės į Jur­gio te­mą.</p> <p>Ži­no­ma, tai vi­siš­kai ne­reiš­kia, kad į ki­tų fes­ti­va­lių At­mi­ni­mo va­lan­das ir vėl ne­kvie­si­me pro­fe­sio­na­lių, ti­tu­luo­tų ra­šy­to­jo kū­ry­bos ty­ri­nė­to­jų. Bet šį­kart vie­nas iš klau­si­me mi­nė­tų „gan­dų“ kal­ti­nin­kų yra Aly­tu­je už­au­gęs ir jau­nys­tė­je Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je dir­bęs bei su Jur­giu ben­dra­vęs is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras Eu­ge­ni­jus Sve­ti­kas. Su­si­ti­ko­me su juo vi­sai ne­ty­čia ru­dens pra­džio­je per ren­gi­nį Moks­lų aka­de­mi­jo­je, su ku­ria mū­sų sa­vi­val­dy­bė yra už­mez­gu­si ben­dra­dar­bia­vi­mo ry­šius, ir aš ten pri­sta­ti­nė­jau Jur­giu­i­ Kun­či­nui skir­tą eks­lib­ri­sų pa­ro­dą, bib­lio­te­ko­je vy­ku­sią per­nai. Na­tū­ra­liai iš­si­kal­bė­jo­me, pa­si­py­lė „ar gir­dė­jai, ar ži­nai, ar tu­ri“. Su­in­tri­ga­vo! Kaž­ką „kun­či­nu­kės“ iš­kaps­tė, kaž­ką pa­si­tiks­li­no­me – ir, pa­si­telk­da­mi cik­ri­nių aly­tiš­kių ben­druo­me­nės ak­ty­viau­sius bei smal­siau­sius, tuos sa­vo iš­kaps­ty­mus pri­sta­ty­si­me pub­li­kos teis­mui. Tad ant­rą­ją fes­ti­va­lio die­ną, lap­kri­čio 30-ąją, 10 val. kvie­čia­me su­si­rink­ti prie Ma­žo­sios Dai­li­dės til­te­lio, kur sim­bo­liš­kai at­sta­ty­si­me vie­ną iš mū­sų ben­dros at­min­ties til­tų. O nuo 11 val. 30 min. jau bib­lio­te­kos sa­lė­je tę­si­me šį vyks­mą. Kai ku­rias de­ta­les leis­ki­te kol kas nu­ty­lė­ti – iki pa­kils už­dan­ga.</p> <p>Be­je, ant­rą­ją fes­ti­va­lio die­ną vi­si pa­gei­dau­jan­tie­ji lei­dyk­los kai­na ga­lės įsi­gy­ti nau­jau­sią, šie­met pa­si­ro­džiu­sį Jur­gio­Kun­či­no ro­ma­no „Bi­lė ir ki­ti: am­ži­nin­ko už­ra­šai“ lei­di­mą, ku­rį, pa­pil­džiu­si iš­trau­ko­mis iš ra­šy­to­jo die­no­raš­čio bei Jur­gio Kun­či­no pie­ši­niais, iš­lei­do lei­dyk­la VER­SUS.</p> <p>Iki ma­lo­naus su­si­ti­ki­mo!</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=257&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="Tt33R3fM6nUhEiRNODeRE5bA40lds5U9PaNunQzbPlo"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Tue, 27 Nov 2018 08:45:01 +0000 vyrredaktorius 257 at https://www.alytausnaujienos.lt Fes­ti­va­lis taš­kė­si pri­zais, bet di­džiau­sias jo ap­do­va­no­ji­mas – su­si­ti­ki­mas su žiū­ro­vais https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/fes-ti-va-lis-tas-ke-si-pri-zais-bet-di-dziau-sias-jo-ap-do-va-no-ji-mas-su-si-ti-ki-mas-su <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Saulė Pinkevičienė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 27</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/135-13217" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-11-27</div> </div> Nr. <span> 135 (13217) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/Teatras.JPG?itok=q1miidJS" width="344" height="287" alt="Valė Gibienė, Vaidas Praspaliauskas, Rytis Saladžius" title="Festivalio COM•MEDIA globėja Valė Gibienė, aktoriai Vaidas Praspaliauskas ir  Rytis Saladžius, apdovanotas už geriausią vaidmenį Nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Durys“.                         Zitos Stankevičienės nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Ge­riau­siu fes­ti­va­lio spek­tak­liu ko­mi­si­ja iš­rin­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dra­mos te­at­ro spek­tak­lį „Du­rys“ (rež. Jo Strømgren, Nor­ve­gi­ja).</p> <p>„Ko­mi­si­ja ge­riau­sią spek­tak­lį rin­ko bal­suo­da­ma po dis­ku­si­jos. Su­ta­rė­me, kad „Du­rys“ šiais me­tais bu­vo vie­nas įdo­miau­sių fes­ti­va­lio spek­tak­lių. Ja­me nu­džiu­gi­no spren­di­mas sce­no­je su­bur­ti įvai­raus am­žiaus ir pa­tir­ties tru­pę, su­do­mi­no keis­ti veiks­mai ir įvy­kiai, su­jung­ti ne pa­sek­mės-prie­žas­ties ry­šiais, bet la­biau aso­cia­ty­viai. Ir pa­pir­ko vi­zu­a­lūs spren­di­mai“, – kal­bė­jo šių me­tų fes­ti­va­lio COM•ME­DIA ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė K.Steib­ly­tė.</p> <p>Ge­riau­sios ak­to­rės var­das skir­tas Vik­to­ri­jai Kuo­dy­tei už Vik­to­ri­jos vaid­me­nį Vals­ty­bi­nio jau­ni­mo te­at­ro spek­tak­ly­je „Au­to­no­mi­ja“ (rež. Arpadas Schil­lin­gas). Nors ak­to­rė ap­do­va­no­ji­mų va­ka­re ne­da­ly­va­vo, ta­čiau te­at­ro ben­druo­me­nei at­siųs­ta­me laiš­ke ra­šo: „La­bai la­bai ne­ti­kė­ta bu­vo ži­nia, kad už „vai­ko“ vaid­me­nį ta­pau ap­do­va­no­ta. Man tai reiš­kia, kad ap­do­va­no­ji­mą ga­vo vai­kas, ku­ris su sa­vo dar ne­su­tep­tu pa­sau­liu ei­na į ne­ly­gią ko­vą su jau su­iru­siu pa­sau­liu ir ją lai­mi.“</p> <p>Už Ry­to vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Du­rys“ ge­riau­siu ak­to­riu­mi pri­pa­žin­tas Ry­tis Sa­la­džius. „La­bai ne­ti­kė­ta, ačiū Aly­tui ir fes­ti­va­liui, jis pra­skaid­ri­na ir pra­švie­si­na die­nas“, – sa­kė ak­to­rius, kar­tu dė­ko­jęs ir sa­vo sce­nos ko­le­goms.</p> <p>Ge­riau­siu fes­ti­va­lio COM•ME­DIA re­ži­sie­riu­mi iš­rink­tas A.Schil­lin­gas, su­kū­ręs spek­tak­lį „Au­to­no­mi­ja“ (Vals­ty­bi­nis jau­ni­mo te­at­ras).</p> <p>Pub­li­ka sa­vo sim­pa­ti­jas ati­da­vė Na­cio­na­li­nio Kau­no dra­mos te­at­ro kos­tiu­mi­nei ko­me­di­jai su far­so ele­men­tais „Aš – Mol­je­ras“ (rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė). At­si­im­da­ma ap­do­va­no­ji­mą re­ži­sie­rė kal­bė­jo apie žiū­ro­vo svar­bą te­at­re. „Žiū­ro­vas vi­sa­da tei­sus. Aš la­bai di­džiuo­juo­si, kad mū­sų spek­tak­lis bu­vo įver­tin­tas žiū­ro­vų“, – sa­kė I.Pa­liu­ly­tė, kvies­da­ma daž­niau vi­sus juok­tis, nes juo­kas yra gy­ve­ni­mo tęs­ti­nu­mas, o Lie­tu­vo­je juo­ko trūks­ta.</p> <p>Fes­ti­va­lio kon­kur­si­nė pro­gra­ma šie­met bu­vo la­bai įvai­ri. Kaž­ką sau įdo­maus ga­lė­jo ras­ti skir­tin­go sko­nio, am­žiaus, pa­žiū­rų žiū­ro­vai. Bu­vo ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti ir su tri­mis už­sie­nio tru­pių dar­bais, iš ku­rių vie­nas pri­sta­tė Lie­tu­vo­je vis dar ma­žai pa­žįs­ta­mą nau­ją­jį cir­ką.</p> <p>„Nors ne vi­sa­da at­ro­dė, kad į spek­tak­lius at­ėjo tie žmo­nės, ku­riems jie pir­miau­sia ir skir­ti, vis dėl­to vi­si bu­vo pri­im­ti la­bai šil­tai. Net ir dra­ma­tiš­kiau­si, to­liau­siai nuo ko­me­di­jos nu­to­lę dar­bai“, – tei­gė K.Steib­ly­tė.</p> <p>Už­da­ry­mo me­tu sa­vo fa­vo­ri­tą pa­skel­bė ir jau­ni­mo ko­mi­si­ja, ver­ti­nu­si an­trą te­at­ro nak­tį COM•MO­ON•A, ku­ri pri­sta­to al­ter­na­ty­vų, drą­sų te­at­rą. Po dis­ku­si­jų su te­at­ro kri­ti­ku An­driu­mi Jev­se­je­vu nu­spręs­ta ge­riau­siu spek­tak­liu pa­skelb­ti Ar­tū­ro Arei­mos te­at­ro spek­tak­lį „Ne­vy­kė­lis“.</p> <p>„Ža­viuo­si tiek šių jau­nų žmo­nių, tiek ir vi­sų pro­gra­mo­je da­ly­va­vu­sių me­ni­nin­kų drą­sa ir at­vi­ru­mu ne­ti­kė­toms, kraš­tu­ti­nėms te­at­ri­nės raiš­kos for­moms bei skau­džioms te­moms“, – kal­bė­jo te­at­ro kri­ti­kas. </p> <p>Pir­mą kar­tą pro Aly­taus te­at­ri­nę pa­dan­gę pra­skrie­jo COM•@, pa­li­ku­si pėd­sa­ką vai­kų šir­dy­se, o ge­riau­sią spek­tak­lį iš­rin­ko spe­cia­lio­ji ko­mi­si­ja, ku­rio­je dir­bo vai­kai. Drą­siai reikš­da­ma min­tis ir pa­ste­bė­ji­mus, po at­kak­lių ir ar­gu­men­tuo­tų dis­ku­si­jų ko­mi­si­ja sa­vo sim­pa­ti­jas ati­da­vė te­at­ro vai­kams „Te­at­riu­kas“ spek­tak­liui „Ža­lia gy­va“. At­si­im­da­ma ap­do­va­no­ji­mą ak­to­rė Da­lia Mi­ko­liū­nai­tė pa­si­džiau­gė ma­žų­jų ko­mi­si­jos na­rių ver­ti­ni­mais ir tei­gė, jog „Te­at­riu­kui“ pa­ti ge­riau­sia ko­mi­si­ja ir yra vai­kai bei džiau­gė­si, kad to­kios ko­mi­si­jos idė­ja įgy­ven­din­ta fes­ti­va­ly­je Aly­tu­je.</p> <p>Į vi­sų lai­mė­to­jų ran­kas iš­ke­lia­vo COM•ME­DIA sim­bo­lis, skulp­to­riaus Aud­riaus Ja­nu­šo­nio au­to­ri­nis dar­bas – ci­lin­dras – ir ki­ti fes­ti­va­lio part­ne­rių pri­zai.</p> <p>Ket­vir­ta­sis res­pub­li­ki­nis dra­ma­tur­gų kon­kur­sas – ne­at­ski­ria­ma fes­ti­va­lio da­lis – taip pat iš­rin­ko ge­riau­siuo­sius. Kon­kur­sui bu­vo at­siųs­ta 18 skir­tin­gos ap­im­ties bei raš­tin­gu­mo pje­sių, iš ku­rių at­rink­tos pen­kios ge­riau­sios. Pir­ma vie­ta skir­ta ne pir­mus me­tus dra­ma­tur­gų kon­kur­se da­ly­vau­jan­čiam An­driui Šiu­šai ir jo pje­sei „Eks­kur­si­ja į ak­to­riaus ma­kau­lę“. An­tra vie­ta ati­te­ko dra­ma­tur­gų kon­kur­so nau­jo­kui Lu­kui But­kui ir jo pje­sei „Vi­so ge­ro, Jo­kū­bai!“ Tre­čios vie­tos lai­mė­to­ja Lo­re­ta Vil­ky­tė, kon­kur­sui at­siun­tu­si pje­sę „Kaip jums ne gė­da, vai­kai“. Nu­ga­lė­to­jams įteik­ti pri­zai ir pi­ni­gi­nės pre­mi­jos. Po skai­ty­mų sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė žiū­ro­vai. Pub­li­kos pri­zas iš­ke­lia­vo į Jo­no Ki­ri­liaus­ko ran­kas už pje­sę „Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to slė­pi­mas“.</p> <p>Te­at­rų fes­ti­va­lį COM•ME­DIA pa­rė­mė Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7072.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7072.JPG" width="1815" height="2682" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7098.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7098.JPG" width="1815" height="2682" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7313.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7313.JPG" width="1815" height="2682" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7336.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7336.JPG" width="1815" height="2682" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7117_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7117_0.JPG" width="4392" height="2990" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_7190_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-256-AXXLpRph68E" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_7190_0.JPG" width="4392" height="2990" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <a id="comment-105"></a> <article data-comment-user-id="0" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1543384975"></mark> <footer> <article> </article> <p>Sukūrė <span>Didziausias ap…</span> - Tre, 2018-28-11 - 08:02</p> <a href="/comment/105#comment-105" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/105#comment-105" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Ziurovu sunesti pinigai ,…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Ziurovu sunesti pinigai , visiems sekmes</p> </div> </div> </div> </article> <a id="comment-106"></a> <article data-comment-user-id="0" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1543385066"></mark> <footer> <article> </article> <p>Sukūrė <span>123</span> - Tre, 2018-28-11 - 08:04</p> <a href="/comment/106#comment-106" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/106#comment-106" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Didziausias apdovanojimas…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Didziausias apdovanojimas ziurovu sunesti pinigai</p> </div> </div> </div> </article> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=256&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="j-8swLEcA4oV1AyEuwgRVUqKv5gmDHKLX0LGQ_QfRus"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Tue, 27 Nov 2018 08:40:45 +0000 vyrredaktorius 256 at https://www.alytausnaujienos.lt Ko­lek­ci­nin­ko kas­die­ny­bė – kar­tais vel­tui gau­ni, kar­tais per­mo­ki https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/ko-lek-ci-nin-ko-kas-die-ny-be-kar-tais-vel-tui-gau-ni-kar-tais-mo-ki <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Rita KRUŠINSKAITĖ</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 21</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/132-13215" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-11-20</div> </div> Nr. <span> 132 (13215) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/IMG_6180.JPG?itok=lUf_oxxr" width="344" height="287" alt="Valdas" title="Gau­siau­sia Val­do Mar­cin­ke­vi­čiaus ko­lek­ci­jos da­lis – žen­kliu­kai. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Vai­kys­tė­je V.Mar­cin­ke­vi­čius, kaip ir dau­ge­lis vai­kų, rin­ko pa­što žen­kliu­kus per daug ne­suk­da­mas sau gal­vos dėl te­ma­ti­kos ar kla­si­fi­ka­ci­jos. Svar­biau­sia bu­vo su­rink­ti kuo dau­giau žen­kliu­kų ir jais keis­tis su drau­gais. Taip pa­ma­žu for­ma­vo­si bū­si­mam ko­lek­ci­nin­kui rei­ka­lin­gos sa­vy­bės – ge­bė­ji­mas rink­ti, tir­ti, sis­te­min­ti, api­pa­vi­da­lin­ti ir sau­go­ti su­rink­tą me­džia­gą bei ją nau­do­ti kul­tū­ros švie­ti­mo ir mo­ko­mie­siems auk­lė­ji­mo tiks­lams.</p> <p>Rim­tai ko­lek­cio­nuo­ti V. Mar­cin­ke­vi­čius pra­dė­jo maž­daug prieš de­šimt­me­tį, įsto­jęs į Aly­taus ko­lek­ci­nin­kų klu­bą, kai Aly­taus dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lo­je (da­bar Kau­no tai­ko­mo­sios dai­lės mo­kyk­los Aly­taus fi­lia­las) jau bu­vo bai­gęs in­ter­je­ro di­zai­no ir ke­ra­mi­kos moks­lus bei Kau­no aukš­tes­ni­ą­ją me­di­ci­nos mo­kyk­lą.</p> <p>Šian­dien V.Mar­cin­ke­vi­čiaus ko­lek­ci­jo­je šim­tai žen­kliu­kų, nuo­trau­kų, do­ku­men­tų. Anot aly­tiš­kio, ver­tin­giau­sia ir gau­siau­sia ko­lek­ci­jos da­lis – žen­kliu­kai. Ji ver­ti­na­ma tūks­tan­čiais eu­rų. </p> <p>To­dėl ne­at­si­tik­ti­nai sa­vo ke­tu­rias­de­šim­to­jo ju­bi­lie­jaus pro­ga V.Mar­cin­ke­vi­čius Aly­taus ko­lek­ci­nin­kų klu­be su­ren­gė sa­vo pir­mą­ją me­di­ci­nos žen­kliu­kų pa­ro­dą ir vi­suo­me­nei pri­sta­tė dau­ge­lį me­tų rink­tus eks­po­na­tus.</p> <p> </p> <h4>Kiek­vie­nam eks­po­na­tui sa­va kai­na</h4> <p>Pir­mie­ji žen­kliu­kai, pa­ža­di­nę V.Mar­cin­ke­vi­čiau vi­du­je sly­pin­čią ko­lek­ci­nin­ko aist­rą, bu­vo skir­ti do­no­rys­tei.</p> <p>„Jie ma­ne ir už­ka­bi­no. So­viet­me­čiu įvai­rio­mis pro­go­mis bu­vo iš­leis­ta la­bai daug do­no­rys­tei skir­tų žen­kliu­kų, to­dėl ne itin sun­ku bu­vo jų gau­ti. Pas­kui se­kė ki­toms, pa­čioms įvai­riau­sioms pro­goms iš­leis­ti žen­kliu­kai. Pa­ra­dok­sas, ta­čiau žen­kliu­kų me­di­ci­nos te­ma leng­viau gau­ti Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Len­ki­jo­je ar ki­to­se ša­ly­se nei Lie­tu­vo­je. Lie­tu­viš­kų pa­si­rin­ki­mas ga­na skur­dus, nes jų iš­leis­ta ne­daug“, – pa­sa­ko­jo V.Mar­cin­ke­vi­čius.</p> <p>Kaip ir kiek­vie­nas ko­lek­ci­nin­kas, taip ir Val­das ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti įvai­riau­sių nu­ti­ki­mų ren­kant eks­po­na­tus. Vie­nus per­ka, su­mo­kė­da­mas jų tik­ro­sios ver­tės kai­ną, už ki­tus per­mo­ka, dar ki­tus gau­na kaip do­va­ną, dar tre­čius ran­da šiukš­lių krū­vo­je. Ir žen­kliu­kų par­da­vė­jai pa­tys įvai­riau­si – nuo ko­le­gų ko­lek­ci­nin­kų iki pa­pras­tų žmo­nių, į ku­rių ran­kas at­si­tik­ti­nai pa­ten­ka ko­lek­ci­nin­kus do­mi­nan­tys eks­po­na­tai.</p> <p>Be­ne la­biau­siai vy­rui įsi­mi­nė ver­tin­go žen­kliu­ko pir­ki­mas iš su­val­kie­čio, kai už re­tą eg­zem­plio­rių iš jo pa­pra­šė vos vie­no li­to. Bū­na ir ku­rio­ziš­kų nu­ti­ki­mų. „Kar­tą pa­siū­lė pirk­ti la­bai so­li­džiai at­ro­dan­tį aš­tuon­kam­pį bal­tą žen­kliu­ką, ku­rio vi­du­je bu­vo įkom­po­nuo­tas ža­lios spal­vos kry­žius. Par­da­vė­jas ti­ki­no, kad tai ne­va ka­riš­kas žen­kliu­kas, ta­čiau pa­nar­šius in­ter­ne­te pa­aiš­kė­jo, jog tai Suo­mi­jos drau­di­mo agen­to žen­kliu­kas, su me­di­ci­na ne­tu­rin­tis nie­ko ben­dra. Kar­tais vel­tui gau­ni, kar­tais per­mo­ki“, – juo­kė­si vy­ras.</p> <p>Bran­giau­sias jo žen­kliu­kų ko­lek­ci­jos eks­po­na­tas kai­na­vo 150 li­tų, da­bar no­rint to­kį įsi­gy­ti, rei­kė­tų pa­klo­ti tiek pat, o gal ir dau­giau eu­rų.</p> <p> </p> <h4>Kar­tais iš­si­aiš­kin­ti ne­pa­vyks­ta</h4> <p>V.Mar­cin­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad tu­ri ne­ma­žai žen­kliu­kų, apie ku­riuos te­ga­li pa­sa­ky­ti, jog, spren­džiant pa­gal iš­vaiz­dą, jie tu­rė­tų bū­ti su­si­ję su me­di­ci­na. „Kai ku­rių žen­kliu­kų pa­skir­ties ar kil­mės ne­įma­no­ma nu­sta­ty­ti, nes ant jų nė­ra jo­kio už­ra­šo“, – ap­gai­les­ta­vo ko­lek­ci­nin­kas.</p> <p>Anot V.Mar­cin­ke­vi­čiaus, ką reiš­kia ar kam skir­tas vie­nas ar ki­tas žen­kliu­kas, kar­tais net pa­ty­rę ko­lek­ci­nin­kai ne­pa­jė­gia nu­sta­ty­ti, ir vi­sa­ga­lis in­ter­ne­tas bū­na be­jė­gis. Pa­dė­ti iš­si­aiš­kin­ti žen­kliu­ko ki­nų kal­ba pa­ra­šy­tu už­ra­šu bu­vo pa­si­šo­vu­si ko­le­gė. Mo­te­ris žen­kliu­ką nu­si­ve­žė į Ki­ni­ją, ta­čiau ir jai ne­pa­vy­ko – pa­tys ki­nai ne­ga­lė­jo tiks­liai iš­vers­ti už­ra­šo.</p> <p>Ko­lek­ci­nin­kas jau se­niai įsi­ti­ki­no, kad kuo gau­ses­nė ko­lek­ci­ja, kuo dau­giau at­si­ran­da ga­li­my­bių kla­si­fi­kuo­ti žen­kliu­kus (pa­gal te­mas ar net spal­vas ir at­spal­vius), tuo dau­giau lai­ko rei­kia skir­ti jos tvar­ky­mui ir prie­žiū­rai.</p> <p>Vy­ras lai­ko­si pa­grin­di­nių ko­lek­ci­nin­kų tai­syk­lių – vi­sus eks­po­na­tus lai­ko tvar­kin­gai, jau­čia pa­gar­bą eks­po­na­tui: „Tik ta­da eks­po­na­tą pa­vyks ne tik iš­sau­go­ti, bet ir su­do­min­ti juo ki­tus bei su­teik­ti įdo­mios in­for­ma­ci­jos.“</p> <p>Aly­tiš­kio žen­kliu­kai tvar­kin­gai su­seg­ti į ne­di­de­lius sten­dus, o nuo­trau­kos ir ki­ti su me­di­ci­na su­si­ję eks­po­na­tai su­dė­lio­ti į al­bu­mus, kad juos bū­tų pa­to­gu ap­žiū­rė­ti ar pri­rei­kus pa­pil­dy­ti ko­lek­ci­ją.</p> <p> </p> <h4>Nuo­lat pil­do</h4> <p>V.Mar­cin­ke­vi­čiaus nuo­trau­kų ir do­ku­men­tų ko­lek­ci­niai rin­ki­niai, pa­ly­gin­ti su žen­kliu­kų, dar ga­na kuk­lūs, ta­čiau tai tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ir ji pa­si­pil­dys ver­tin­gų eks­po­na­tų.</p> <p>Jau šian­dien jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti an­trą šimt­me­tį skai­čiuo­jan­čių nuo­trau­kų, ku­rio­se įam­žin­ti Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių me­di­kai bei li­go­niai. Me­di­ci­nos pa­žy­mos, trūks­tant po­pie­riaus, iš­ra­šy­tos ant že­mė­la­pio ki­tos pu­sės. Pra­ėju­sio šimt­me­čio vais­tų re­cep­tai, ku­rie bū­da­vo pri­kli­juo­ja­mi prie bu­te­liu­ko, bei dau­gy­bė ki­tų įdo­mių eks­po­na­tų, nu­ke­lian­čių de­šimt­me­čiais į pra­ei­tį. So­viet­me­tį me­na ne­dar­bin­gu­mo la­pe­liai, pro­fi­lak­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo pa­žy­mos, įvai­rūs siun­ti­mai. </p> <p>Įspū­din­gai at­ro­do Sme­to­nos lai­kų nuo­trau­ka, ku­rio­je nu­fo­tog­ra­fuo­tas tų lai­kų odon­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tas ar, tiks­liau, ka­bi­ne­tai, nes vie­no gy­dy­to­jo dar­bo vie­tą nuo ki­tos te­ski­ria men­ku­tės per­tva­rė­lės. </p> <p>„Ap­gai­les­tau­ja, kad per vė­lai pra­dė­jau ko­lek­cio­nuo­ti nuo­trau­kas ir pra­ra­dau daug re­tų, įdo­mių fo­to­gra­fi­jų. Da­bar, no­rint įsi­gy­ti se­nų, ver­tin­gų nuo­trau­kų, ten­ka mo­kė­ti ge­ro­kai bran­giau“, – sa­kė V.Mar­cin­ke­vi­čius.</p> <p>Be­ne di­džiau­sia ko­lek­ci­nin­ko sva­jo­nė – sa­vo rin­ki­nius pa­pil­dy­ti Nu­si­pel­niu­sio Lie­tu­vos gy­dy­to­jo žen­kliu­ku. Kol kas tai tik sva­jo­nė, ta­čiau, jei la­bai ti­ki, ji vie­ną die­ną bū­ti­nai iš­si­pil­do. </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/20181114_120120.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-242-NYVrqTpuZbw" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/20181114_120120.jpg" width="1984" height="1112" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/20181114_120308.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-242-NYVrqTpuZbw" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/20181114_120308.jpg" width="1984" height="1112" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/20181114_121030.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-242-NYVrqTpuZbw" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/20181114_121030.jpg" width="1984" height="1112" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_6204.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-242-NYVrqTpuZbw" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_6204.JPG" width="1984" height="1112" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=242&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="tZihSuCMxZjzaoUHe6o-3VXvqJa_c41NZA6b2Kk5ki0"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Wed, 21 Nov 2018 07:52:46 +0000 vyrredaktorius 242 at https://www.alytausnaujienos.lt Naujausias LNDT spektaklis „Durys“ atvyks į Alytų https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/naujausias-lndt-spektaklis-durys-atvyks-i-alytu <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 12</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/128-13211" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-11-09</div> </div> Nr. <span> 128 (13211) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/Valiukait%C4%97%20ir%20Samuolyt%C4%97%20DURYS%2066%20D.Matvejev%C2%A9.jpg?itok=McKLDdDQ" width="344" height="287" alt="Spektaklis „Durys“ " title="Spektaklis „Durys“ lapkričio 13 d. 18 val. bus rodomas Alytaus miesto teatre. Bilietus galima įsigyti Alytaus miesto kasoje." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Jie dalinasi mintimis apie spektaklį ir jo pagrindinį kūrėją Jo Strømgreną.</p> <p> Rytis Saladžius: Labai malonu, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau galimybių dirbti su vienais iš stipriausių režisierių, – pernai su Łukaszu Twarkowski, kuris pastatė „Lokį“, dabar – su Jo Strømgrenu repetuojame „Duris“. Skirtumas didžiulis. Abiem atvejais – unikalus patyrimas dėl to, kad vienam ar kitam režisieriui kalbant, iš karto nepagauni minties vingių, nes viskas kiek kitaip, ne taip, kaip tu galvoji. Jis pats pasakojo, kad jo režisūrinis principas – kaleidoskopinis. Sujuda stikliukai ir keičiasi mozaika, keičiasi vaizdas. Ir iš tikrųjų, tie vaizdai dažnai prieštarauja vienas kitam, arba nutinka tokių dalykų, kada priešingos kompozicijos, skirtingi planai, arba jų trūkinėjimas, netikėta kito veiksmo pradžia laužo bet kokius stereotipus. Mums, aktoriams, tame dalyvauti – labai įdomu.</p> <p>Atrodytų, kad kartais tu kaip kūrėjas gali kažką padaryti, pabandyti pratęsti tą mintį, o iš tikrųjų tos minties jau nereikia pratęsti, nes ji jau turi būti nulaužta. Tuomet reikia galvoti, kaip tokias mintis „atlaužyti“. Kaip neseniai sukurtas mizanscenas versti kažkuo kitu. Tame yra visas judėjimas ir smagumas.</p> <p>Tai vis dėlto daugiau teatras, o ne šokis. Jo Strømgrenas labai jautrus ir pagavus visokiems niuansams, milimetriniams dalykams. Čia ir šokis yra milimetrinis.</p> <p> </p> <p>Diana Anevičiūtė: Kartais žiūrovai klausia dailininko, kas jo kūrinyje pavaizduota. Bet mums nesinori išgirsti atsakymo, nes jis sustabdys vaizduotę.</p> <p>Strømgrenas žaidžia su asociacijomis, ir tai neįprasta. Suglamžytas popieriaus lapas, – ką jis reiškia? Traukinio garsas – kokios jo prasmės? Vyresnei kartai gal tai primins tremtį, o jaunimui simbolizuos naujo gyvenimo pradžią.</p> <p>Strømgrenui svarbi muzika, nuotaikų kaita, netikėtumo atsiradimas, kūno kalba. Jei bandysi rasti kokį loginį paaiškinimą, bus sunku. Negaliu pasakyti, apie ką spektaklis, – mes tik plaukiame vaizduotės upe. </p> <p>Rasa Samuolytė: Spektakliui Strømgrenas gali pasiūlyti tiek daug raiškos, kad kartais būna įdomu žiūrėti, iš kokio fantazijos maišo jis ten viską traukia. Jam labai įdomios visos ir visokios detalės. Jis gali iš popieriaus gniužulėlio sukurti visą istoriją. Labai įdomu buvo žiūrėti, kaip repeticijų metu jam gimsta idėjos. Jis ateina gerai pasiruošęs, kažkokių origami prilankstęs per vienintelę laisvą savaitės dieną ir tada pasakoja. Mums tuomet įdomu stebėti, kuo virs tas kūrybinis procesas. Jis – tarytum vitražo dėliotojas, labai jaučia spalvas, santykius. Jis labai muzikalus. Vyksta keistas procesas: kaip jis pats sako, skečus „užmetinėja“. Šie skečai – tai scenos griaučiai.</p> <p> </p> <p>Rimantė Valiukaitė: Spektaklio kūrimas vyko labai ramiai, kūrybiškai, geroje nuotaikoje. Nedažnai taip būna, kad repeticijų laikas taip greitai prabėga, nes labai įdomu.</p> <p>Režisieriui svarbi mūsų orientacija laike, mūsų muzikalumas, plastika. Mūsų užduotis yra tiksliai suvokti jo idėją ir kiek įmanoma geriau ją įkūnyti. Jis labai daug pats ruošiasi, į repeticijas ateina su tokiomis mintimis, kad net nesinori „iš šono“ kištis su savo pasiūlymais. Nesinori nepataikyti į tą idėją, kad nesubyrėtų tai, ką režisierius būna sugalvojęs. Nesinori tų kvailų siūlymų, kuomet vienas siūlo vieną, kitas – kitą. Jis stato savo idėją ir mes labai branginame tai, ką jisai siūlo.  </p> <p>Mantas Stabačinskas: Teko nemažai dirbti su užsienio choreografais. Šokio pasaulyje labiau įprasta, kad vienas kūrėjas kuria ir choreografiją, ir kostiumus, ir muziką parenka. Labai smagu dirbti, kai pastebi, jog Strømgrenas viską mato. Jo smegenys veikia šimtu dvidešimt procentų. Būna tokių momentų, kai mes nelabai jaučiame tai, kas vyksta scenoje, bet jis mums pasako apie kitas aplinkybes – muziką, šviesą, tokiu būdu mus užpildydamas. Tu jauti, kaip jis mato konkrečią kūrinio dalį ir moka ją puikiai „nupiešti“. Jis viską mato pats. Jo labai didelė patirtis dirbant ir su šokėjais, ir su dramos aktoriais. Jis yra statęs ne tik šokio spektaklius, bet ir dramos, lėlių, baleto.</p> <p>Atmosfera nuostabi. Kiekvieną aktorių priima, repeticijų metu buvo labai daug juoko. Jis su mumis dalinosi net tuo, kas kartais atrodytų asmeniška. Pradžioje jis nenorėjo tiksliai apibrėžti, apie ką bus spektaklis, nes jam patinka galvoti, kartu su visais ieškoti. Dirbant pasimatė, ko jisai nori.</p> <p>Man patinka, kad kolektyvas miksuotas – šokis sujungtas su drama. Per septynias repeticijų savaites vieni iš kitų labai daug gavom, vieni kitiems nemažai padėdami. </p> <p>Augustė Pociūtė: Kai persikėlėme repetuoti į Didžiąją salę, ėmiau jausti, kad šis spektaklis bus labai lankstus: kiekviena nauja erdvė – nauja scena tik iš naujo jį įkvėps. Skirtingos vietos, skirtingi žiūrovai, skirtingos reakcijos, manau, spektaklį tik dar labiau nuspalvins. „Durys” – ansamblinis darbas, čia svarbus bendras ritmo pojūtis, susiklausymas.</p> <p>Pirmą kartą nelaukiau premjeros! Ypatingai geras jausmas buvo mėgautis procesu. Norėjosi toliau repetuoti ir dirbti su Jo Strømgrenu. Stebina jo fantazija: jis kuria scenarijų repetuodamas scenoje. Jis konstruoja netikėčiausias situacijas ir visa tai labai aiškiai perteikia mums, aktoriams. Kartu tai draugiškas, jautrus, šiltas, pozityvus ir puikų humoro jausmą turintis žmogus. Manau, spektaklis „Durys“ žiūrovams sukels nemažai kontrastingų emocijų, keistų asociacijų arba gražių vaizdinių. „Durys“, išvertus į spektaklio kalbą, yra „Verys“. Spektaklyje mes kalbame išgalvota kalba, kuri lyg ir primena lietuvių kalbą, lyg ir ne; mes turime nedidelį žodynėlį. </p> <p>Žygimantė Jakštaitė: Mane labai žavi Jo Strømgreno asmenybė. Jis pilnas didžiulės kūrybinės jėgos ir su viskuo tvarkosi kūrybiškai ir lengvai. Smagu būti šalia ir dalyvauti visame procese. Jis turi tiesiog puikų humoro jausmą!  </p> <p>Ugnė Šiaučiūnaitė: Labai gera buvo dirbti su pagarbiu, nestresuojančiu režisieriumi, o Jo toks ir yra. Kartais net sunku patikėti, kaip viskas smagiai vyko. Šios savybės itin jautėsi visame procese, dėl to dirbti kartu su juo ir visa komanda buvo labai malonu. Labai vertinu laisvę, juntamą šiame procese. Jauti, jog gali sugalvoti, atsinešti idėjų, ir jos bus išgirstos.</p> <p>Labai svarbu gerbti vienas kitą, ir šitas darbas man yra pavyzdys, kad įmanoma bendrauti ir kurti nesidalinant socialinio statuso vaidmenimis. </p> <p>Spektaklis „Durys“ lapkričio 13 d. 18 val. bus rodomas Alytaus miesto teatre. Bilietus galima įsigyti Alytaus miesto kasoje.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Jak%C5%A1tait%C4%97%2C%20Samuolyt%C4%97%2C%20%C5%A0iau%C4%8Di%C5%ABnait%C4%97%2C%20Poci%C5%ABt%C4%97%20DURYS%2018%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Jak%C5%A1tait%C4%97%2C%20Samuolyt%C4%97%2C%20%C5%A0iau%C4%8Di%C5%ABnait%C4%97%2C%20Poci%C5%ABt%C4%97%20DURYS%2018%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Poci%C5%ABt%C4%97%20ir%20Salad%C5%BEius%20DURYS%2049%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Poci%C5%ABt%C4%97%20ir%20Salad%C5%BEius%20DURYS%2049%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Poci%C5%ABt%C4%97%20spektaklyje%20DURYS%206%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Poci%C5%ABt%C4%97%20spektaklyje%20DURYS%206%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Salad%C5%BEius%2C%20Valiukait%C4%97%2C%20Anevi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97%20DURYS%205%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Salad%C5%BEius%2C%20Valiukait%C4%97%2C%20Anevi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97%20DURYS%205%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Samuolyt%C4%97%20ir%20Anevi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97%20DURYS%2015%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Samuolyt%C4%97%20ir%20Anevi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97%20DURYS%2015%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Staba%C4%8Dinskas%20su%20%C5%A0iau%C4%8Di%C5%ABnaite%20ir%20Jak%C5%A1taite%2050%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-219-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Staba%C4%8Dinskas%20su%20%C5%A0iau%C4%8Di%C5%ABnaite%20ir%20Jak%C5%A1taite%2050%20D.Matvejev%C2%A9.jpg" width="1682" height="1139" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=219&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="p1PIk-AMzr5ByCfXfccn-4AD_-9OuKLM4pFr-chf2PM"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Mon, 12 Nov 2018 10:40:50 +0000 vyrredaktorius 219 at https://www.alytausnaujienos.lt Aly­taus Ro­ta­ry klu­bo ju­bi­lie­jų švęs­ki­me kar­tu! https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/aly-taus-ro-ta-ry-klu-bo-ju-bi-lie-ju-sves-ki-me-kar-tu <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aly­taus ro­ta­rie­čiai</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 8</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/127-13210" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-11-08</div> </div> Nr. <span> 127 (13210) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/44579690_2336270443111810_7769747815881768960_o.jpg?itok=GFiiC3ua" width="344" height="287" alt="Alytaus Rotary klubui 20" title="Alytaus Rotary klubui 20 " /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Šie­met Aly­taus Ro­ta­ry klu­bas šven­čia sa­vo 20-ąjį gim­ta­die­nį. Ta pro­ga, ša­lia ki­tų lab­da­rin­gų ak­ci­jų bei ren­gi­nių, do­va­no­ja­me aly­tiš­kiams ne­mo­ka­mą Aly­taus liau­dies dai­nų ir šo­kių an­sam­blio „Dai­na­va“ ir Gar­di­no (Bal­ta­ru­si­ja) fil­har­mo­ni­jos dai­nų ir šo­kių an­sam­blio „Be­ly­je ro­sy“ kon­cer­tą.</p> <p>Ne­sku­bė­ki­te sa­ky­ti, kad tai jau ma­tė­te ir gir­dė­jo­te. Iš tie­sų – gar­si pro­fe­sio­na­li gru­pė „Be­ly­je ro­sy“ – mū­sų mies­to liau­dies an­sam­blio „Dai­na­va“ part­ne­ris, ne kar­tą da­ly­va­vęs Aly­tu­je vyks­tan­čiuo­se fes­ti­va­liuo­se „At­va­žiuo­ja Ka­lė­dos“. Ko­dėl ver­ta ži­no­mų at­li­kė­jų Aly­tu­je dar ir dar kar­tą pa­klau­sy­ti lap­kri­čio 10 die­ną?</p> <p>Nes žie­mos fes­ti­va­liuo­se įpras­tai da­ly­vau­ja ke­le­tas ko­lek­ty­vų iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio, kiek­vie­no da­ly­vio pa­si­ro­dy­mui sce­no­je pa­gal reg­la­men­tą yra ski­ria­ma vos 15–20 min. O at­ei­nan­tį šeš­ta­die­nį at­nau­jin­to­je Aly­taus kul­tū­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos cen­tro di­džio­jo­je kon­cer­tų sa­lė­je „Be­ly­je ro­sy“ at­si­skleis vi­su gro­žiu bei pro­fe­sio­na­lu­mu, nes at­liks vi­są dau­giau kaip va­lan­dą trun­kan­čią pro­gra­mą. Gi „Dai­na­va“ žiū­ro­vus ža­da nu­ste­bin­ti ir ke­liais nau­jais, dar aly­tiš­kiams ne­gir­dė­tais kū­ri­niais. Tai­gi ne­pra­leis­ki­te uni­ka­lios pro­gos praskaidrinti niūroką lapkričio vakarą ir pa­si­mė­gau­ti nau­jo­mis pa­ty­ru­sių pro­fe­sio­na­lų me­lo­di­jo­mis, juo­lab ne­mo­ka­mai.</p> <p>Be­je, „Be­ly­je ro­sy“ ne­si­nau­do­ja jo­kiais įra­šais, mu­zi­ka tik tik­ra. Tai vie­nas ge­riau­sių liau­dies ko­lek­ty­vų Eu­ro­po­je, daug gast­ro­liuo­jan­tis ir kon­cer­tuo­jan­tis įvai­rio­se ša­ly­se, fes­ti­va­liuo­se daž­niau­siai iš­ko­vo­jan­tis lau­re­a­to ti­tu­lą.</p> <p>Iki pa­si­ma­ty­mo, lau­kia­me Jū­sų, nes gim­ta­die­nį švęs­ti di­de­lia­me drau­gų bū­ry­je – tik­rai sma­giau!</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=214&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="O_EYmw9zlG0boTa0hX069TrN66lc23fqkDTCN0a_NW0"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Thu, 08 Nov 2018 08:01:01 +0000 vyrredaktorius 214 at https://www.alytausnaujienos.lt Lai­ky­ki­tės ten Aly­tu­je su... krin­tan­čio­mis ka­rio ir vi­ce­me­rų gal­vo­mis https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/lai-ky-ki-tes-ten-aly-tu-je-su-krin-tan-cio-mis-ka-rio-ir-vi-ce-me-ru-gal-vo-mis <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Saulė Pinkevičienė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Spalis 23</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/121-131104" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-10-23</div> </div> Nr. <span> 121 (131104) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-10/tapinas.JPG?itok=wbM6Z1zK" width="344" height="287" alt="Tapinas" title="Alytuje nufilmuota antra Lais­vės TV laida. Šįkart – Kultūros ir komunikacijos centro didžiojoje salėje." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Nuo 2016 me­tų gy­vuo­jan­ti Lais­vės TV ne­la­bai tel­pa į tra­di­ci­nius me­di­jos rė­mus. Ji eg­zis­tuo­ja tik in­ter­ne­te („You­Tu­be“) ir pra­džio­je bu­vo vien žiū­ro­vų iš­lai­ko­ma. Bi­lie­tai į lai­dos fil­ma­vi­mą Aly­tu­je kai­na­vo 5 EUR.</p> <p>Ren­gi­nys anon­suo­tas kaip ap­si­lan­ky­mas lie­tu­viš­ko­je Ve­ro­no­je, su aliu­zi­ja į įvai­rias mei­lės ap­raiš­kas Dzū­ki­jos sos­ti­nės įvaiz­dy­je. Lo­go­ti­pas „Aly­tus / My­liu“ taip pat ne­li­ko už bor­to, A.Ta­pi­nas vėl gy­rė nau­ją mies­to žen­klą ir im­pro­vi­za­vo, kaip ki­ti mies­tai jo pa­vy­di: „Klai­pė­da – kve­pia“, „Šir­vin­tos – Ži­vi­lė“, o Ma­ri­jam­po­lė – „Par­duo­du as­ko­ną 2003 m.“</p> <p>Ta­čiau jau lai­dos įra­šo pra­džio­je jos ve­dė­jas pa­si­ge­do Aly­tu­je… mei­lės ir pri­si­mi­nė krin­tan­čias gal­vas – vi­ce­me­rų mies­te ir ka­rio skulp­tū­ros ra­jo­ne. „Vi­ce­me­rai grą­žin­ti, nors bu­vo at­leis­ti už pras­tą dar­bą, bet be jų ne­li­ko jo­kių re­zul­ta­tų, o skulp­tū­ra, ti­kė­ki­mės, ne­grįš“, – kal­bė­jo A.Ta­pi­nas.</p> <p>Ne­mei­lę A.Ta­pi­nas Aly­tu­je pa­ste­bė­jo ir krep­ši­nio aikš­te­lė­je, ku­rio­je La­Me­lo Bal­las su­si­mu­šė su „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­ku.</p> <p>Prieš me­tus, kai Aly­tu­je bu­vo fil­muo­ja­ma Lais­vės TV lai­da, A.Ta­pi­no sve­čiu bu­vo me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius. Šie­met pa­kvies­ta ke­le­tas su Aly­tu­mi su­si­ju­sių gar­se­ny­bių. Krep­ši­nin­kų kar­je­rą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pra­dė­ję, da­bar ne­to­li esan­čiuo­se Prie­nuo­se žai­džian­tys bro­liai dvy­niai Lav­ri­no­vi­čiai pa­sa­ko­jo, kad pi­ni­gi­nio pa­siū­ly­mo kvie­čia­mi į Aly­taus krep­ši­nio ko­man­dą ne­su­lau­kė.</p> <p>Ant­ras pa­šne­ko­vas – jau­nas Lie­tu­vos mi­li­jo­nie­rius Jus­tas Pi­ke­lis. Krip­to­va­liu­tų ver­slo at­sto­vas gi­męs Aly­tu­je, nes Kau­ne ne­bu­vo vie­tų gim­dy­mo na­muo­se, o šiaip są­sa­jos su Dzū­ki­jos sos­ti­ne to­kios, kad te­ko lan­ky­tis ka­vi­nė­je. Jus­tas iš­gar­sė­jo tuo, kad jo at­sto­vau­ja­ma mo­bi­lių mo­kė­ji­mų ap­do­ro­ji­mo ben­dro­vė „Mo­net­ha“ ga­vo 36,6 mln. USD sie­kian­čias in­ves­ti­ci­jas krip­to­va­liu­ta. To­kią su­mą pa­vy­ko su­rink­ti per 18 mi­nu­čių.</p> <p>A.Ta­pi­nas ne­už­mir­šo ir tur­tin­giau­sių bei ne­tur­tin­giau­sių Sei­mo na­rių. Tarp pas­ta­rų­jų bu­vo pa­mi­nė­tas ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vas, aly­tiš­kis par­la­men­ta­ras Ro­ber­tas Šar­knic­kas. Po­li­ti­kas ga­li tu­rė­ti vil­čių, nes Sei­mo ka­den­ci­ja dar ne­si­bai­gė.</p> <p>Dar vie­na lai­dos Aly­tu­je te­ma – ka­ras tarp ži­niask­lai­dos ir po­li­ti­kų. Kliu­vo val­dan­tie­siems, ypač Įra­šų nai­kin­to­jui. Drau­ge su ko­le­go­mis „šūd­va­ba­liu“ iš­va­din­tas ve­dė­jas sa­kė dėl to ne­iš­gy­ve­nan­tis, nes moks­liš­kai tai reiš­kia mėš­la­va­ba­lis, o Egip­te ska­ra­bė­jus – šven­tas sim­bo­lis ir amu­le­tas. „Lie­tu­vai rei­kia lais­vos pa­val­giu­sios ir prin­ci­pin­gos ži­niask­lai­dos, nes ant no­sies ket­ve­ri rin­ki­mai“, – ve­dė­jas pie­šė ne­la­bai gra­žų vaiz­de­lį, kaip vie­na ži­niask­lai­da yra už­val­dy­ta, ki­ta nu­pirk­ta, tre­čia nu­til­dy­ta, o na­cio­na­li­nis tran­sliuo­to­jas pa­im­tas į kumš­tį. „Fa­ce­bo­o­ke“ ga­li­ma de­monst­ruo­ti žo­džio lais­vę dis­ku­si­jo­se, kur ska­niau­si kru­a­sa­nai. „Kaip sa­kė vie­nas dur­nius su be­re­te, „No pa­sa­ran!“ Mes ne­pa­si­duo­si­me“, – už­bai­gė šią te­mą A.Tapinas.</p> <p> </p> <p> </p> <p>(…) Nuo pat pra­džių te­le­vi­zi­jos flag­ma­nu ta­po pa­ties įkū­rė­jo ve­da­ma in­te­lek­tu­a­lios sa­ty­ros lai­da „Lai­ky­ki­tės ten su An­driu­mi Ta­pi­nu“. Lai­dos žan­ras – JAV ypač pa­pli­tu­sio la­te-night talk show adap­ta­ci­ja. Pa­žvel­gus į si­tu­a­ci­ją JAV, ma­ty­ti, kad dė­lio­jant to pa­ties žan­ro lai­dų kū­rė­jus į stal­čiu­kus, po­pu­lia­riau­si jų daž­niau­siai yra pa­kan­ka­mai nuo­sai­kūs, li­be­ra­lių pa­žiū­rų žmo­nės: Step­he­nas Col­ber­tas, Joh­nas Oli­ve­ris, Tre­vo­ras No­ah. Ko ge­ro, pa­na­šiai api­bū­din­ti bū­tų ga­li­ma ir pa­tį Ta­pi­ną. Apie to­kių lai­dų po­pu­lia­ru­mą ir svar­bą liu­di­ja ir tai, kad jas tran­sliuo­ja to­kie JAV te­le­vi­zi­jos gi­gan­tai kaip HBO, CBS ar Co­me­dy Cen­tral. Jų ve­dė­jai vi­sų pir­ma yra ko­mi­kai, tik pas­kui – žur­na­lis­tai. Jie ne­bi­jo pa­si­juok­ti iš po­li­ti­kų ir aiš­kiai ma­ty­ti, kad jiems ne­la­bai rū­pi, ko­kios bus pa­sek­mės. Kal­bė­da­mi apie JAV ar net vi­są pa­sau­lį apė­mu­sias pro­ble­mas, jie ne­ven­gia sub­jek­ty­vu­mo ir tie­sio­gi­nio įvar­di­ji­mo kon­kre­ty­bė­mis, kas už tai at­sa­kin­gas. Po 2016 me­tų pre­zi­den­to rin­ki­mų JAV, jie vie­naip ar ki­taip ėmė ko­vo­ti su Do­nal­do Trum­po po­li­ti­ka, lai­ky­da­mi jį vie­na di­džiau­sių JAV iš­ti­ku­sių ka­tast­ro­fų, ir sa­vo lai­do­se tai nuo­lat pri­me­na. Ga­li­ma juos kal­tin­ti sub­jek­ty­vu­mu ar po­li­ti­niu an­ga­žuo­tu­mu, ta­čiau ne­ga­li­ma ne­ig­ti, kad tai yra prin­ci­pin­ga lai­ky­se­na ste­bint ša­ly­je vyks­tan­čius pro­ce­sus. Už to­kią lai­ky­se­ną jie Trum­po jau se­niai yra pa­krikš­ty­ti fa­ke news kū­rė­jais, ta­čiau jiems tai vei­kiau kom­pli­men­tas nei rū­pes­tis.</p> <p>Bū­tent šios sa­vy­bės – drą­sos bei ži­no­ji­mo už ką ir prieš ką ko­vo­ji – daž­niau­siai ir pri­stin­ga Ta­pi­nui. Ba­na­liai kal­bant, jis yra dė­me­sį mėgs­tan­tis po­pu­lis­tas. Bet ku­ri vi­suo­me­nė vi­sa­da tu­rės sa­vo au­to­ri­te­tus, in­flu­en­ce­rius, ku­riuos my­lės, o šie ver­sis per gal­vą steng­da­mie­si ne­pra­ras­ti ma­sių pa­lai­ky­mo. At­si­žvel­giant į tai, kas ne­re­tai tam­pa vi­suo­me­nės au­to­ri­te­tais, Ta­pi­nas to­li gra­žu nė­ra pras­čiau­sias va­rian­tas.</p> <p>To­dėl ir Lais­vės TV at­si­ra­di­mą aš ver­ti­nu tei­gia­mai. Po­pu­liz­mas Ta­pi­nui nie­kaip ne­truk­do kur­ti tu­ri­nio, ku­ris, ly­gi­nant su įpras­to­mis lie­tu­viš­kų te­le­vi­zi­jų prog­ramomis, yra tik­ra at­gai­va. Tai yra nau­jo po­bū­džio lai­dos, ku­rios pa­sie­kia­mos kur kas pa­to­giau nei per įpras­tas te­le­vi­zi­jas. Tie­sa, čia pat no­ri­si pa­ste­bė­ti, kad su­kur­ti tu­ri­nį, ku­ris bū­tų ge­res­nis už kon­ku­ren­tų Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jo­se, nė­ra taip su­dė­tin­ga – te­rei­kia no­ro, šiek tiek pro­to ir jaus­ti at­sa­ko­my­bę už ro­do­mą tu­ri­nį (t. y. ne­įsi­leis­ti prieš vals­ty­bę nu­si­tei­ku­sių žur­na­lis­tų ar ne­ret­ran­sliuo­ti Ru­si­jo­je ku­ria­mos sme­ge­nų plo­vi­mui skir­tos pro­duk­ci­jos).</p> <p class="text-align-right"><strong>My­ko­las Ke­rai­tis, „Nau­ja­sis Ži­di­nys-Ai­dai“, 2018 m. Nr. 6</strong></p> <p> </p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=186&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="y6qg7TEThIUEVLXeHY16aQSwGLqLTZfz9fEKcE15p6s"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Tue, 23 Oct 2018 12:06:32 +0000 vyrredaktorius 186 at https://www.alytausnaujienos.lt „Ne­gra­žus gy­ve­ni­mas sto­vint prieš veid­ro­dį, ta­čiau gy­ve­ni­mas gra­žus su ki­tais – su šei­ma, su drau­gais” https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/ne-gra-zus-gy-ve-ni-mas-sto-vint-pries-veid-ro-di-ta-ciau-gy-ve-ni-mas-gra-zus-su-ki-tais <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Spalis 17</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/118-131101" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-10-16</div> </div> Nr. <span> 118 (131101) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-10/DSC_0664.JPG?itok=8_MxJjxC" width="344" height="287" alt="Ja­ni­na Šiup­šins­kie­nė" title="Ja­ni­na Šiup­šins­kie­nė: „Keis­ta, kai mes sa­ko­me vie­ti­niai ir at­ėju­sie­ji. Iš kur at­ėju­sie­ji? Iš Lie­tu­vos. Juk esa­me ma­ža vals­ty­bė sa­vo te­ri­to­ri­ja, bet di­di žmo­nė­mis, tad ne­tu­ri bū­ti „sa­vi – sve­ti­mi.“" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>– Ar iš tie­sų vis ma­žiau kai­mo žmo­nėms yra ga­li­my­bių ko­mu­ni­kuo­ti, pri­rei­kus pa­guos­ti, pa­ska­tin­ti?</strong></p> <p>– Žiū­rint, apie ko­kį iš­klau­sy­mą kal­ba­me. Jei­gu apie kai­mo žmo­gų, gy­ve­nan­tį tik iš sa­vo ne­di­de­lio ūkio pa­ja­mų, tai, be abe­jo, jis jau­čia­si aš­vie­nio vie­to­je, nes jo dar­bas ne vi­sa­da ver­ti­na­mas (kad ir že­mės ūkio pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos). Ta­da ir sa­ko­ma, kad nie­kas ne­gir­di, ne­su­pran­ta. Taip ga­li­ma kal­bė­ti ir apie žmo­nes, ku­rių at­ly­gis tik toks, kad pa­ten­kin­tų mi­ni­ma­lius po­rei­kius. Ap­skri­tai abi­pu­sis ko­mu­ni­ka­vi­mas pri­klau­so nuo kiek­vie­no žmo­gaus in­di­vi­du­a­liai: kaip žmo­gus iš­klau­sy­mą su­pran­ta. Vie­niems rei­kia pa­si­tar­ti, kad ga­lė­tų pri­im­ti tin­ka­mus spren­di­mus (va­din­čiau tai mo­ra­li­ne pa­gal­ba), ki­ti tie­siog rei­ka­lau­ja, ne­pai­sy­da­mi vie­tos ben­druo­me­nės, sa­vi­val­dy­bės, vals­ty­bės, net­gi sa­vo ga­li­my­bių. Yra ir dar vie­na gru­pė – su nie­kuo ne­si­ta­rian­ti, ne­si­šne­kan­ti, bet tei­gian­ti, kad nie­kas jų ne­gir­di. O kaip gir­dė­ti, jei­gu nė­ra dia­lo­go? Tai­gi, ma­nau, kad pats žmo­gus tu­ri klau­sy­tis, gir­dė­ti ir kal­bė­ti.</p> <p><strong>– Tur­būt ben­druo­me­niš­ku­mą leng­viau iš­lai­ky­ti ten, kur per am­žius gy­ve­na kar­tų kar­tos, sen­bu­viai? </strong></p> <p>– Vie­na­reikš­miš­kai taip ne­sa­ky­čiau. Yra pa­vyz­džių, kai žmo­gus sen­bu­vis tarp sen­bu­vių, o vie­ni­šas. Vis­kas pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus, kaip jis pri­ima ki­tus ir kaip vie­ti­niai pri­ima nuo se­nų lai­kų pa­žįs­ta­mą. Šian­dien ben­druo­me­nę su­pran­tu ne kaip už­da­rą, iš­pa­žįs­tan­čią šimt­me­čius puo­se­lė­tas ver­ty­bes, bet kaip at­vi­rą kai­tai, nau­jo­vėms, pri­iman­čią iš­šū­kius, to­le­ran­tiš­ką ki­to­kiam, žmo­nių gru­pę. Keis­ta, kai mes sa­ko­me vie­ti­niai ir at­ėju­sie­ji. Iš kur at­ėju­sie­ji? Iš Lie­tu­vos. Juk esa­me ma­ža vals­ty­bė sa­vo te­ri­to­ri­ja, bet di­di žmo­nė­mis, tad ne­tu­ri bū­ti „sa­vi – sve­ti­mi“. Yra mū­sų ben­druo­me­nė­je to­kių pa­vyz­džių, kai at­ėję gy­ven­ti į kai­mą la­bai grei­tai sa­vo idė­jo­mis, veik­la ta­po ben­druo­me­nės da­li­mi. Ma­ny­čiau, kad ne­se­niai Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kiu­sio po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus žo­džiai jau­ni­mui: ,,Pa­si­prie­šin­ki­te tam in­di­vi­du­a­liz­mui, ku­ris už­da­ro mus nuo ki­tų, pa­da­ro mus ego­cen­triš­kus ir pa­si­pū­tu­sius, be­si­rū­pi­nan­čius tik sa­vo įvaiz­džiu ir sa­vo ge­ro­ve. Ne­gra­žus gy­ve­ni­mas sto­vint prieš veid­ro­dį, ta­čiau gy­ve­ni­mas gra­žus su ki­tais – su šei­ma, su drau­gais“,  ga­lė­tų tap­ti leit­mo­ty­vu vi­siems ne­di­de­lės vals­ty­bės di­de­lės ben­druo­me­nės žmo­nėms.</p> <p><strong>– Dau­giau­sia ga­li­ma pa­siek­ti ten, kur nė­ra nu­brėž­ta ri­bų, kad čia se­niū­ni­jos, čia mo­kyk­los, kul­tū­ros sky­riaus, o ten pa­ra­pi­jos, mū­sų, ben­druo­me­nės? Ar Kro­kia­lau­ky­je to­kios ri­bos brė­žia­mos?</strong></p> <p>– Ne­ma­ny­čiau. Sa­ky­čiau jū­sų įvar­dy­tas ri­bas tri­na­me. Be abe­jo, tai nė­ra pa­pras­ta, grei­ta ir leng­va. Juk kal­ba­me apie žmo­nes, tu­rin­čius sa­vų am­bi­ci­jų, tiks­lų, tuos pa­čius da­ly­kus ma­tan­čius ki­taip. Juk mū­sų nė­ra daug, ne­ga­li­me brai­žy­ti vai­kiš­kų li­ni­jų. Kar­tais po ašt­ro­kų dis­ku­si­jų ran­da­me tei­sin­giau­sią pro­ble­mos spren­di­mo va­rian­tą. Na, o aš esu tam, kad bur­čiau ir jo­kiais bū­dais ne­skai­dy­čiau. Aiš­ku, me­luo­čiau sa­ky­da­ma, kad ne­ten­ka pra­ry­ti kar­čios nesu­si­pra­ti­mų pi­liu­lės. Bet pra­ry­ji, įkve­pi oro ir vis­kas ge­rai. Džiau­giuo­si, kad kaip ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė esu pa­lai­ko­ma se­niū­no Ri­mo Jar­ma­los. Jis pri­ta­ria mū­sų (ben­druo­me­nės žmo­nių) idė­joms, pa­de­da jas įgy­ven­din­ti. La­bai daug pa­de­da so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ra­sa Venč­kaus­kie­nė. Glau­džiai dir­ba­me su kul­tū­ros dar­buo­to­ja Al­do­na Tur­či­na­vi­čie­ne: kar­tu or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nius. O kaip­gi be gim­na­zi­jos? Gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ida­li­ja Šu­ke­vi­čie­nė yra ak­ty­vi ben­druo­me­nės na­rė, gim­na­zi­jos dar­buo­to­jai, mo­ki­nių tė­vai ir­gi ben­druo­me­nės na­riai.</p> <p><strong>– Sek­ti­no pa­vyz­džio Jū­sų ben­druo­me­nės ren­gi­nys, ben­druo­me­niš­ku­mo va­ka­ras „Kaip gy­ve­ni, kai­my­ne?“ Kas dar gar­si­na Jū­sų va­do­vau­ja­mos ben­druo­me­nės var­dą?</strong></p> <p>– Pir­miau­sia, tai ben­druo­me­nei ne­va­do­vau­ju. Ma­no su­pra­ti­mu, ben­druo­me­nei va­do­vų ne­rei­kia, tie­siog jai at­sto­vau­ju, ban­dau bur­ti žmo­nes edu­ka­ci­nėms, kul­tū­ri­nėms veik­loms. To­dėl tik ga­liu pa­si­džiaug­ti, kai mū­sų kraš­te gy­ve­nan­tiems žmo­nėms se­ka­si, kai jie pa­ste­bi­mi. Kaip ir vi­sais lai­kais, taip ir da­bar vi­si la­biau­siai ti­ki­me jau­nais žmo­nė­mis, to­dėl la­bai sma­gu, kai jie, va­do­vau­ja­mi ener­gin­gų ir kū­ry­biš­kų pe­da­go­gų, da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se ir Aly­taus ra­jo­no bei Kro­kia­lau­kio var­dą su­ži­no Len­ki­jos, Is­pa­ni­jos, Tur­ki­jos, Olan­di­jos, ki­tų ša­lių žmo­nės. Šian­dien ga­liu teig­ti, kad mū­sų ben­druo­me­nė ži­no­ma ir dėl ant­rus me­tus vyk­do­mo pro­jek­to „Ma­no so­dy­ba“. Pa­ste­bė­jo­me, kad, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, pa­dau­gė­jo (pa­gal ga­li­my­bes) puo­se­lė­ja­mų so­dy­bų. Vi­sai ne­se­niai da­ly­va­vo­me por­ta­lo „15min“ skelb­ta­me kon­kur­se „Ma­no kie­mas“. Tie­sa, ten ga­lė­jo da­ly­vau­ti pa­vie­nės so­dy­bos, bet mes bu­vo­me pri­im­ti kaip žy­din­ti ben­druo­me­nė. Ti­kiuo­si, kad at­ei­ty­je mū­sų kai­muo­se žy­dė­ji­mo bus dar dau­giau. Tai­gi, ben­druo­me­nę gar­si­na darbš­tūs, drau­giš­ki, jaut­rus žmo­nės. O tai ir yra svar­biau­sia.</p> <p><strong>– Tai kas yra ben­druo­me­nės kū­ry­bin­gu­mo ir veik­los ašis?</strong></p> <p>– Kiek­vie­nas žmo­gus ga­li bū­ti ir yra kū­ry­biš­kas, tik rei­kia pa­ska­tin­ti veik­ti, ti­kė­ti tuo, ką da­ro, bei pa­si­ti­kė­ti. Nu­ma­ty­da­mi veik­lą, reng­da­mi ren­gi­nius, ta­ria­mės, dis­ku­tuo­ja­me, ge­ne­ruo­ja­me idė­jas kar­tu su Kro­kia­lau­kio se­niū­ni­jos se­niū­nu Ri­mu­ Jar­ma­la, so­cia­li­ne dar­buo­to­ja Ra­sa Venč­kaus­kie­ne, kul­tū­ros dar­buo­to­ja Al­do­na­Tur­či­na­vi­čie­ne, gim­na­zi­jos di­rek­to­re Ida­li­ja­ Šu­ke­vi­čie­ne, bib­lio­te­ki­nin­kė­mis Jo­li­ta Vai­čiu­lie­ne ir Dai­va Ka­la­saus­kie­ne, bu­vu­siu ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ku Ri­mu Mar­čiu­ly­nu. Kaž­kaip ne­ju­čio­mis pa­vyks­ta gra­žiai su­tar­ti, o jei nuo­mo­nės iš­si­ski­ria, ten­ka pri­tar­ti dau­gu­mai. Ma­nau, kad ben­druo­me­nė­je tu­ri bū­ti vi­si kaip kumš­tis (ge­rą­ja pras­me), be ne­svei­kų am­bi­ci­jų.</p> <p><strong>– Ar pa­ste­bi­te, kad daž­niau su­si­rink­da­mi žmo­nės tam­pa ir kul­tū­rin­ges­ni, ir kū­ry­biš­kes­ni bei ak­ty­ves­ni?</strong></p> <p>– Ne­drįs­čiau teig­ti, kad tik rink­da­mie­si „kul­tū­rė­ja“. Kai­mo žmo­nės dar vie­ni su ki­tais svei­ki­na­si, net­gi va­žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liu link­te­li, jau be­veik ne­pa­ma­ty­sim vie­šo­je vie­to­je ne­tvar­kin­gų.</p> <p><strong>– Tu­ri­te mo­der­nią vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę, ku­rio­je vi­suo­met pa­ma­ty­si vai­kų. Ko­kio­mis dar vie­šo­sio­mis erd­vė­mis di­džiuo­ja­tės?</strong></p> <p>– Gal ne­si­di­džiuo­ja­me, bet džiau­gia­mės, kad ga­li­me lais­va­lai­kį leis­ti Kro­kia­lau­kio tven­ki­nio sa­lo­je, reng­ti bi­liar­do tur­ny­rus ben­druo­me­nės na­muo­se, čia ga­li­ma rink­tis į prot­mū­šius, ku­riuos ru­dens po­pie­tė­mis or­ga­ni­zuo­ja ben­druo­me­nės jau­ni­mo ini­cia­ty­vi­nė gru­pė „Mes ga­lim“, va­ka­ro­ti prie puo­de­lio ar­ba­tos, reng­ti ki­no va­ka­rus. Ben­druo­me­nė bui­ties prie­tai­sus, te­le­vi­zo­rių, kom­piu­te­rius, bi­liar­do sta­lą bei ki­tus ak­ty­viam lais­va­lai­kiui rei­ka­lin­gus žai­di­mus yra įsi­gi­ju­si už lė­šas, gau­tas įgy­ven­di­nant So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pro­jek­tus. Mėgs­tan­tie­siems ak­ty­viai spor­tuo­ti vi­sa­da at­vi­ra gim­na­zi­jos spor­to aikš­te­lė, žie­mos va­ka­rais – spor­to sa­lė, tre­ni­ruok­lių sa­lė, esan­ti Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tro Kro­kia­lau­kio kul­tū­ros sky­riu­je.</p> <p><strong>– Gal ži­no­te bū­dų, kaip su­do­min­ti, kaip prie ak­ty­vios ben­druo­me­nės veik­los pri­trauk­ti kuo dau­giau žmo­nių?</strong></p> <p>– Ak­ty­viai ben­druo­me­niš­kai veik­lai rei­kia už­aug­ti: vie­nur au­gi­ni­ma­sis vyks­ta grei­čiau, ki­tur lė­čiau. Ne­ži­nau, gal rei­kia la­bai ak­ty­vaus, ga­lin­čio daug dau­giau lai­ko skir­ti ben­druo­me­nei at­sto­vau­jan­čio žmo­gaus. Kai ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas yra tik vi­suo­me­ni­nin­kas, lai­ko ne ka­žin kiek ir tu­ri. Be to, šian­dien žmo­nės dar la­bai su­si­kon­cen­tra­vę į sa­ve, bet ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad au­ga jau­ni­mas, ku­ris pats or­ga­ni­zuo­ja ak­ty­vias veik­las.</p> <p><strong>– Kaip ma­no­te, ko iki šiol vis dar trūks­ta? Ko­kias nau­jas ini­cia­ty­vas ar veik­las no­rė­tu­mė­te pra­dė­ti?</strong></p> <p>– Kaip ir vi­si kai­mai, taip ir mū­sų, se­nė­ja, ta­čiau no­ri­si, kad ne tik sen­jo­rai, bet ir ki­ti mū­sų žmo­nės gy­ven­tų ra­miau, ge­riau. Ma­to­me, kad dau­ge­liui žmo­nių ne­men­kas rū­pes­tis pa­si­rū­pin­ti mal­ko­mis. Tad ir mū­sų rū­pes­tis, kaip jiems pa­dė­ti. Rez­gam min­tį – įsi­gy­ti mal­kų skal­dyk­lę, su­bur­ti sa­va­no­rių ko­man­dą, pa­dė­sian­čią žmo­nėms pa­si­ruoš­ti ku­ro. Ti­ki­mės, kad kaip nors šią idė­ją įgy­ven­din­sim.</p> <p><strong>– Gal ži­no­mas se­niau­sias Kro­kia­lau­kio apy­lin­kių ama­tas? Ar tai ne bat­siu­vys­tė, šle­pe­tės, ku­rias jau daug me­tų ga­mi­na Pa­plaus­kai?</strong></p> <p>– Ge­di­mi­nas ir Da­lė Pa­plaus­kai bat­siu­vys­tės ama­tą į Kro­kia­lau­kį at­si­ne­šė prieš 20 me­tų iš sa­vo gim­tų­jų Pa­ta­ši­nės apy­lin­kių (Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė). Ir jis čia pri­gi­jo. Da­bar jų siu­va­mos šle­pe­tės ži­no­mos ne tik Aly­taus sa­vi­val­dy­bė­je. Na, o Kro­kia­lau­kis nuo se­no gar­sė­ja šim­ta­la­piais. Bū­siu ne­kuk­li: nie­kur ki­tur to­kių ska­nių šių to­to­riš­kų py­ra­gų ne­su ra­ga­vu­si. Mū­sų mo­te­rys jų re­cep­tą pa­vel­dė­jo iš šio­se apy­lin­kė­se gy­ve­nu­sių to­to­rių. O ko­kio gro­žio ir die­viš­ko sko­nio tor­tus, įvai­rius sal­dė­sius ga­mi­na dvi Jur­gi­tos, Vi­jo­lė, Ri­ta, ki­tos mo­te­rys!</p> <p><strong>– Ar glo­bė­jų, rė­mė­jų tu­ri­te?</strong></p> <p>– O kaip­gi be jų? Nuo­la­ti­nę glo­bą jau­čia­me iš Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, ypač me­ro Al­gir­do Vrub­liaus­ko, Aly­taus ra­jo­no vie­tos veik­los gru­pės mo­te­rų, vi­sa­da mū­sų idė­jas pa­lai­ko Kro­kia­lau­kio se­niū­ni­jos se­niū­nas. Or­ga­ni­zuo­ja­mas šven­tes, ren­gi­nius pa­re­mia ūki­nin­kai Vi­lė ir Vid­man­tas Na­vic­kai, Jo­li­ta­ Vai­čiu­lie­nė, An­ta­nas Bru­so­kas, ver­sli­nin­kai Li­ja­na ir Ri­mas Mar­čiu­ly­nai ir, ži­no­ma, vi­si, at­ei­nan­tys į ren­gi­nius, šven­tes, su sa­vi­mi at­si­ne­šan­tys pui­kią nuo­tai­ką, bran­giau­sią gy­ve­ni­mo do­va­ną – Lai­ką.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/IMG_20160810_145405.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/IMG_20160810_145405.jpg" width="5149" height="3433" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/IMG_20160928_153655.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/IMG_20160928_153655.jpg" width="5149" height="3433" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/IMG_20161117_162117.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/IMG_20161117_162117.jpg" width="5149" height="3433" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/IMG_20180706_171547%20%281%29.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/IMG_20180706_171547%20%281%29.jpg" width="5149" height="3433" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/IMG_20180706_191310.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/IMG_20180706_191310.jpg" width="5149" height="3433" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/DSC_0664_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-172-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/DSC_0664_0.JPG" width="3418" height="5126" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=172&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="uMlGYz0fgoIXVJiF1KvdUsIcxvmEDbDw-1ic6Z8nC3U"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Wed, 17 Oct 2018 09:56:40 +0000 vyrredaktorius 172 at https://www.alytausnaujienos.lt „Mo­ky­to­jas, ve­dęs mus į ge­ra...” https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/mo-ky-jas-ve-des-mus-i-ge-ra <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Vil­man­tė Pet­ru­se­vi­čie­nė, mu­zie­ji­nin­kė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Spalis 8</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/114-13197" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-10-05</div> </div> Nr. <span> 114 (13197) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-10/Matutis.JPG?itok=ZmbqoqU7" width="344" height="287" alt="Anzelmas Matuleviciu-Matutis" title="An­zel­mas Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis na­muo­se. Aly­tus, apie 1973 m." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis 1942 me­tų bai­gė Ma­ri­jam­po­lės mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ją ir įgi­jo pra­džios mo­kyk­los mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę. Spa­lio mė­ne­sį de­vy­nio­lik­me­tis vai­ki­nas ga­vo San­tai­kos (Aly­taus r.) pra­di­nės mo­kyk­los ve­dė­jo pa­rei­gas ir ėmė mo­ky­ti vi­sų ke­tu­rių sky­rių mo­ki­nu­kus. Mo­ky­to­jas bu­vo sa­va­ran­kiš­kas, at­sa­kin­gas, dar­ba­vo­si iš pe­ties. Nors skur­di ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis slė­gė jaut­rų An­zel­mą, jis ne­pa­si­da­vė – pa­si­nė­rė į kū­ry­bi­nę po­pa­mo­ki­nę veik­lą: or­ga­ni­zuo­da­vo li­te­ra­tū­ri­nes va­lan­dė­les, pa­sa­kų ins­ce­ni­za­ci­jas. Tuo pel­nė pa­gar­bą ir mo­ki­nių tė­vų, ku­rie įduo­da­vo nu­neš­ti mo­ky­to­jui tai bu­te­lį pie­no, tai stik­li­nai­tę svies­to.</p> <h3> „Man vi­si pa­li­ko­te ty­ri ir be še­šė­lio, mo­ki­niai ma­no...“</h3> <p>Po dve­jų me­tų A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis bu­vo per­kel­tas mo­ky­to­jau­ti į Sim­no (Aly­taus r.) gim­na­zi­ją. Kaip tuo­met kal­bė­jo Sim­no mo­ki­niai ir pe­da­go­gai, tai bu­vo la­bai ge­ras mo­ky­to­jas ir po­etas, bet at­ro­dė kuk­liai, bu­vo pras­tokai ap­si­ren­gęs. Dėl men­ko ap­si­ren­gi­mo ir ne­skus­tos barz­dos nau­ja­sis mo­ky­to­jas kar­tą net bu­vo iš­kvies­tas pa­si­aiš­kin­ti į Vi­daus rei­ka­lų liau­dies ko­mi­sa­ria­to būs­ti­nę ir iš­bar­tas kaip ne­ati­tin­kan­tis ta­ry­bi­nio mo­ky­to­jo eta­lo­no.</p> <p>Bu­vęs mo­ki­nys Jo­nas Bu­zas yra ra­šęs, kad nuo ta­da, kai 1944 me­tų spa­lio mė­ne­sį, dar te­beg­riau­džiant pa­tran­kų sal­vėms, į kla­sę įžen­gė jau­nas lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jas, jo pa­mo­kų mo­ki­niai lauk­da­vo la­biau­siai.</p> <p>Pa­klaus­tas apie tuo me­tu įpras­tą prieš­pa­mo­ki­nę mal­dą mo­ky­to­jas ne­už­drau­dė, bet te­pa­sa­kė: „Kai mo­ky­to­jas kla­sė­je, mal­dos kal­bė­ti ne­ga­li­ma.“ J.Bu­zas vi­sam lai­kui įsi­mi­nęs mal­dą, ku­rią mo­ki­niai su­kal­bė­da­vo kas­dien tuoj po skam­bu­čio prieš įei­nant mo­ky­to­jui: „Vieš­pa­tie, pa­lai­mink mū­sų mo­ky­to­jus, tė­vus ir vi­sus tuos, ku­rie ve­da mus į ge­ra... Duok mums stip­ru­mo moks­lus ge­rai iš­ei­ti ir lais­vę at­gau­ti per Jė­zų Kris­tų – mū­sų Vieš­pa­tį.“</p> <p>Sim­ne A.Ma­tu­le­vi­čius su­si­pa­ži­no su mo­ky­to­ja Ma­ri­ja Ma­žei­kai­te, ku­ri 1946 me­tais ta­po jo žmo­na. Dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių jie­du bu­vo per­si­kė­lę gy­ven­ti į Kau­ną, kur gi­mė pir­ma­gi­mis sū­nus Ša­rū­nas. 1947 me­tais šei­ma vėl grį­žo gy­ven­ti į Sim­ną, o A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis dirb­ti į Sim­no gim­na­zi­ją.</p> <p>Pa­bai­gė Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos su­ruoš­tus 1948 me­tų mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­sus ir ėmė dės­ty­ti lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą aukš­tes­nė­se kla­sė­se. Su­si­klos­tė ar­ti­mi ir šil­ti san­ty­kiai su mo­ki­niais, ku­rie bu­vo ne ką jau­nes­ni už pa­tį mo­ky­to­ją.</p> <p>Bu­vęs mo­ki­nys, vė­liau pats ta­pęs mo­ky­to­ju, Min­dau­gas Un­gu­rai­tis at­si­mi­ni­muo­se ra­šė: „A.Ma­tu­čio pa­mo­kos, ypač lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros, bu­vo la­bai įdo­mios. Auk­lė­to­jas pa­sa­ko­da­vo daug įdo­mių fak­tų iš ra­šy­to­jų gy­ve­ni­mo, su­ge­bė­da­vo trum­pai, glaus­tai nu­sa­ky­ti li­te­ra­tū­ros kū­ri­nio idė­ją, kad pas­kui, skai­ty­da­mas teks­tą na­mie, leng­vai pa­gau­da­vai au­to­riaus min­tį, pa­čią vei­ka­lo es­mę.“</p> <p>Bu­vu­si auk­lė­ti­nė, ra­šy­to­ja Emi­li­ja Lie­gu­tė taip me­na sa­vo mo­ky­to­ją: „My­lė­jo­me jį, ger­bė­me, klau­sė­me. Per pa­mo­kas vi­sa­da bū­da­vo san­tū­rus, su­si­kau­pęs. Mes, sek­da­mi sa­vo mo­ky­to­ju, per pa­mo­kas ir­gi bu­vo­me rim­ti. Pa­mo­kos lai­ką rei­kė­da­vo tau­py­ti. Va­do­vė­lių ne­tu­rė­jo­me – mo­ky­to­jai dik­ta­vo, o mes ra­šė­mės. Iš blan­kų, pla­ka­tų su­siū­tuo­se la­puo­se – sto­rą są­siu­vi­nį re­tas ta­da tu­rė­da­vo.“</p> <p>1949 me­tais mo­ky­to­jas A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis „ieš­ko­ti sau­lėn ke­lio“ iš­lei­do 26 sa­vo my­li­mus auk­lė­ti­nius – pir­mą­ją Sim­no gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tų lai­dą. Tai bu­vo stip­rūs, gy­ve­ni­mui ge­rai pa­reng­ti jau­nuo­liai. Kaip pri­si­me­na vie­nas iš abi­tu­rien­tų J.Bu­zas: „Mes ta­po­me to­kie, ko­kių Sim­no pa­dan­gė dar nie­kad ne­ma­tė. Kai ku­rie iš mū­sų iš­kart pra­dė­jo mo­ky­ti aukš­tes­nių­jų kla­sių mo­ki­nius.“ Pir­mie­siems sa­vo iš­ly­dė­tiems auk­lė­ti­niams skir­ta­me ei­lė­raš­ty­je „Mo­ki­niai ma­no...“ mo­ky­to­jas pri­si­pa­ži­no: „Man vi­si pa­li­ko­te ty­ri ir be še­šė­lio, mo­ki­niai ma­no... mo­ki­niai ma­no...“</p> <h3>Ver­tin­da­vo griež­tai</h3> <p>Iš Sim­no A.Ma­tu­le­vi­čus-Ma­tu­tis su šei­ma per­si­kė­lė į Sei­ri­jų mies­te­lį (Laz­di­jų r.), kur bu­vo pa­skir­tas vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lo da­lies ve­dė­ju ir mo­ky­to­ju. Iš­si­nuo­mo­jęs ne­di­de­lį bu­tą prie pat mo­kyk­los ki­bo į dar­bus, ku­rių nau­jo­je mo­kyk­lo­je bu­vo per akis: pa­mo­kų tvar­ka­raš­čio su­da­ry­mas, sku­būs jo pa­kei­ti­mai, pa­mo­kų vi­zi­ta­vi­mas ir ki­ti. Be to, ve­dė lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­mo­kas, ku­rioms at­sa­kin­gai ruoš­da­vo­si. Tuo­met bu­vu­si 10b kla­sės mo­ki­nė Ona But­ke­vi­čie­nė (Kat­kaus­kai­tė), vė­liau pa­ti dir­bu­si pe­da­go­ge Aly­taus po­li­tech­ni­ku­me, pri­si­mi­nė, kad mo­ky­to­jas A.Ma­tu­tis į pa­mo­ką at­ei­da­vo pa­ren­gęs mo­ky­mo me­džia­gą mo­ki­niams pri­ei­na­ma for­ma.</p> <p>Bu­vo įve­dęs griež­tą at­si­skai­ty­mo tvar­ką. Tai­syk­lių ne­iš­mo­ku­sį mo­ki­nį pa­lik­da­vo po pa­mo­kų, pa­vyz­džiui, 15 mi­nu­čių. Jei­gu per skir­tą lai­ką mo­ki­nys už­duo­tų tai­syk­lių ne­iš­mok­da­vo, sė­dė­ji­mą po pa­mo­kų pra­tęs­da­vo. Daž­nai mo­ki­nių ži­nias tik­rin­da­vo ne­ti­kė­tais dik­tan­tais pa­mo­kos pra­džio­je ar­ba pa­bai­go­je. Liep­da­vo pa­si­im­ti la­pe­lius ir, vaikš­čio­da­mas po kla­sę ar­ba at­si­rė­męs į sta­lo kraš­tą, pra­dė­da­vo dik­tuo­ti.</p> <p>Dik­tan­to teks­tas –mo­ky­to­jo pa­ties su­kur­tas, o ja­me pri­tai­ky­tos vi­sos už­duo­tos ra­šy­bos tai­syk­lės. Pa­vyz­džiui: „Mes, kaip vi­siems ge­rai ži­no­ma, šį­met pa­kar­to­jo­me ra­šy­bos da­ly­kus, juos įsi­są­mo­ni­no­me, pa­si­ry­žo­me mo­ky­tis ir, ne­sig­rą­žy­da­mi at­gal, da­bar ši­taip ra­šo­me: mąs­ty­tų­si, slys­da­vau, pa­bal­da­vo, grę­žiant, ju­de­sys, ug­nia­ku­re, se­se­riai, kny­bia­va, san­ty­kis, ati­džiai, gęs­tant, gra­sin­tų, de­vy­ne­tas, pen­kio­li­ka.“</p> <p>Ver­ti­ni­mas bū­da­vo griež­tas – už vie­ną men­kiau­sią klai­de­lę pa­žy­mys bu­vo ma­ži­na­mas vie­nu ba­lu (pen­kia­ba­lė­je sis­te­mo­je), o na­muo­se rei­kė­da­vo vi­są dik­tan­to teks­tą per­ra­šy­ti. Pa­da­rius dau­giau nei tris klai­das, tek­da­vo per­ra­šy­ti du kar­tus.</p> <p>O.But­ke­vi­čie­nės at­min­ty­je įsi­rė­žė vie­nas pir­mų­jų dik­tan­tų, kai ji, pa­da­riu­si ap­mau­džią klai­dą – ė rai­dę pa­ra­šiu­si be taš­ko, o mo­ky­to­jas be pa­si­gai­lė­ji­mo pa­ra­šęs ket­ver­tą. Tas pa­žy­mys pa­ža­di­no už­si­spy­ri­mą mo­ky­tis dar ge­riau. Kar­tais už­duo­da­vo per­skai­ty­ti kny­gų, ku­rias bu­vo sun­ku gau­ti, nes jos ne­ati­ti­ko ta­ry­bi­nės ide­o­lo­gi­jos. O.But­ke­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kaip mo­ky­to­jas iš sa­vo as­me­ni­nės bib­lio­te­kos jai sko­lin­da­vo kai ku­rias kny­gas (kaip an­tai Vaiž­gan­to „Dė­dės ir dė­die­nės“), o ji, pa­da­riu­si san­trau­ką, pa­si­da­ly­da­vo su bend­ra­klasėmis.</p> <h3>Ra­šy­bos tai­syk­les iš­mo­kė vi­sam gy­ve­ni­mui</h3> <p>1950 me­tais A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis su šei­ma per­si­kraus­tė į Aly­tų ir čia ap­si­sto­jo vi­sam lai­kui. Dir­bo mo­ky­to­ju Aly­taus ant­ro­jo­je, vė­liau pir­mo­jo­je vi­du­ri­nė­se mo­kyk­lo­se. 1953–1958 me­tais jam bu­vo pa­ti­kė­tos Aly­taus pio­nie­rių na­mų di­rek­to­riaus pa­rei­gos, nors, kaip ra­šo­ma gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me, jo­kioms or­ga­ni­za­ci­joms ir par­ti­joms ne­pri­klau­sė.</p> <p>Pra­šy­me pri­im­ti į dar­bą pa­si­ža­dė­jęs dirb­ti są­ži­nin­gai, ėmė­si pio­nie­rių na­mų įstai­gos kū­ri­mo, su­tel­kė dar­nų ko­lek­ty­vą, suor­ga­ni­za­vo bū­re­lių veik­lą. Va­do­va­vo jau­ni­mo tu­ris­ti­nėms es­ta­fe­tėms „Pa­sau­liui – tai­ka“ bei „Tai­ka ir drau­gys­tė“, or­ga­ni­zuo­da­vo tu­ris­ti­nius žy­gius val­ti­mis. Pas­ku­ti­nė mo­ky­to­jo A.Ma­tu­le­vi­čiaus-Ma­tu­čio dar­bo vie­ta bu­vo Aly­taus ant­ro­ji dar­bi­nin­kų jau­ni­mo vi­du­ri­nė mo­kyk­la, iš ku­rios bu­vo at­leis­tas 1972 me­tais pa­čiam pra­šant.</p> <p>Ne vie­nas bu­vęs mo­ki­nys liu­di­jo, kad A.Ma­tu­le­vi­čiaus-Ma­tu­čio pa­mo­ko­se ypa­tin­gas dė­me­sys bu­vo krei­pia­mas į gra­ma­ti­ką. Kad tai­syk­lės leng­viau įsi­min­tų, mo­ky­to­jas žo­džius sa­vaip su­ri­kiuo­da­vo ar net su­ei­liuo­da­vo. Pa­grin­di­nes ra­šy­bos tai­syk­les su­ge­bė­jo taip įkal­ti mo­ki­niams į gal­vą, kad ne vie­nas bu­vęs mo­ki­nys jas ga­li pa­kar­to­ti net su­lau­kęs se­nat­vės. Be­ne prieš de­šim­tį me­tų vie­ną va­sa­ros die­ną dir­bant An­zel­mo Ma­tu­čio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je stai­ga gir­džiu – kaž­kas įė­jęs į ve­ran­dą de­kla­muo­ja: </p> <p>Iš­si­gąs­ti, kąs­ti, siųs­ti,</p> <p>Sklęs­ti, spęs­ti, spręs­ti, skųs­ti,</p> <p>Žįs­ti, bręs­ti, švęs­ti, lįs­ti,</p> <p>Spįs­ti, kęs­ti, skęs­ti, grįs­ti,</p> <p>Iš­ga­ląs­ti ir pa­žin­ti. </p> <p>Pa­si­svei­ki­nu su gar­baus am­žiaus žmo­gu­mi. O jis sa­ko: „Aš Vin­cen­tas Dim­ša. Ma­tu­tis bu­vo ma­no mo­ky­to­jas. No­si­nių rai­džių ra­šy­bos tai­syk­lę iš­mo­kau vi­sam gy­ve­ni­mui.“</p> <p>Bu­vu­si mo­ki­nė Liu­ci­ja Snars­kie­nė (Pet­raus­kai­tė) pa­sa­ko­jo, kad nuo­lai­dų ne­da­ry­da­vo net ge­riau­siems mo­ki­niams. Kar­tą ji pa­kvies­ta at­sa­ki­nė­ti ne­mo­kė­jo tai­syk­lės, nes ne­su­pra­to, kas bu­vo už­duo­ta. Mo­ky­to­jas jai pa­sa­kęs: „Sėsk, du. Bro­lis, ne bro­lis – lipk iš grū­šios.“</p> <p>El­vy­ra Žy­gie­nė (Pet­ruš­ke­vi­čiū­tė) pri­si­me­na: „Mo­ky­to­jas An­zel­mas Ma­tu­tis mus taip iš­mo­kė gra­ma­ti­kos, kad aš ir da­bar ši­tuos dik­tan­tus na­cio­na­li­nius, kur dik­tuo­ja per ra­di­ją, ra­šy­da­ma gra­ma­ti­nių klai­dų ne­pa­da­rau.“</p> <p>Ža­vė­jo mo­ky­to­jo mei­lė vai­kams, žmo­giš­ku­mas...</p> <p>Kal­bi­nin­kė pro­fe­so­rė Al­do­na Pau­laus­kie­nė (Pla­tū­ky­tė) sa­vo at­si­mi­ni­muo­se „Žmo­gus iš ma­no biog­ra­fi­jos“ (2003 m.) la­bai šil­tai ir su di­de­le pa­gar­ba pri­si­mi­nė mo­ky­to­ją A.Ma­tu­le­vi­čių-Ma­tu­tį, ku­ris 1951 me­tais Aly­taus mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je jos kla­sei dės­tė lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą.</p> <p>A.Pau­laus­kie­nė ra­šė: „Vi­sa­da di­džiuo­juo­si sa­vo mo­kyk­la ir jos mo­ky­to­jais. Bet An­zel­mas Ma­tu­tis vie­nin­te­lis ma­ne grei­tai iš­sky­rė iš vi­sos kla­sės, ėmė skai­ty­ti ma­no ra­ši­nius kaip pa­vyz­di­nius, mo­kė ra­šy­ti ei­lė­raš­čius, pa­sky­rė li­te­ra­tų bū­re­lio pir­mi­nin­ke.“</p> <p>A.Pau­laus­kie­nė pri­si­mi­nė, kad vi­sos gim­na­zis­tės bu­vo „įsi­my­lė­ju­sios“ sa­vo mo­ky­to­ją. Vė­liau, kai ji mo­ky­to­jui tai pa­sa­kiu­si, jis tik nu­si­šyp­so­jęs: „Nie­ko nuo­sta­baus, kai pa­ne­lėms po 18, o jų mo­ky­to­jui – 28-eri.“</p> <p>Pro­fe­so­rės nuo­mo­ne, tai bu­vo ta­len­tin­gas mo­ky­to­jas ir la­bai sa­vi­kri­tiškas, nuo­šir­des­nio po­kal­bio aki­mir­ko­mis pa­si­sa­ky­da­vo, kad mo­ky­to­ja­vi­mas jį sle­gia, nes dės­ty­ti gim­na­zi­jo­je trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos.</p> <p>„Tačiau jo mei­lė lie­tu­vių kal­bai ir li­te­ra­tū­rai su kau­pu kom­pen­suo­da­vo aukš­to­sios mo­kyk­los di­plo­mo trū­ku­mą. Mū­sų mo­ky­to­jas tu­rė­jo iš­skir­ti­nių pe­da­go­gi­nių ga­bu­mų: iš­mo­kė skai­ty­ti kny­gas ir įsi­min­ti gra­žiau­sius pa­sa­ky­mus, su­ei­lia­vo keb­lios ra­šy­bos žo­džius. Mus vi­sas ža­vė­jo mo­ky­to­jo mei­lė vai­kams, žmo­giš­ku­mas, leng­vas ei­lia­vi­mas“, – ra­šė Vil­niaus uni­ver­si­te­to lie­tu­vių kal­bos pro­fe­so­rė A.Pau­laus­kie­nė.</p> <p>Bu­vu­siai gim­na­zis­tei vi­sam lai­kui įsi­mi­nė pas­ku­ti­nė mo­ky­to­jo A.Ma­tu­čio-Ma­tu­le­vi­čiaus pa­mo­ka: „Sau­lė žvel­gia į Ža­lio­sios mo­kyk­los lan­gus. Jų kvad­ra­tai švie­sos lo­pais gu­la ant mū­sų be­kny­gių suo­lų, ant kla­sės grin­dų, mo­ky­to­jo sta­le­lio. Mo­ky­to­jas vaikš­to po kla­sę, iš­ly­dė­da­mas mus iš mo­kyk­los, kal­ba apie gy­ve­ni­mą iš­kil­min­gai gra­žiai, su­sto­ja prie lan­go, ap­žvel­gia kla­sę, pa­ty­li. Kal­ba apie la­bai svar­bius da­ly­kus, o aš nie­ko ne­gir­džiu iš grau­du­lio...“ </p> <h3>„Nė žo­džio apie par­ti­ją, o vis­kas apie Žmo­gų“</h3> <p>Apie drau­ge su A.Ma­tu­le­vi­čiu­mi-Ma­tu­čiu pra­leis­tą lai­ką at­si­mi­ni­mus yra pa­ra­šęs mo­ky­to­jas Alis Čep­lins­kas. Juo­du apie 14 me­tų dir­bo Aly­taus va­ka­ri­nė­je-pa­mai­ni­nė­je mo­kyk­lo­je, ku­ri vei­kė Aly­taus pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Dar­bas šio­je mo­kyk­lo­je ne­bu­vo pa­pras­tas: mo­ki­niai – nu­teis­tie­ji, ku­rie po 8 va­lan­dų dar­bo die­nos prie stak­lių va­ka­re sės­da­vo į mo­kyk­li­nį suo­lą.</p> <p> A.Čep­lins­kas ra­šė: „An­zel­mas ge­rai su­pra­to „iš­mes­to“ iš vi­suo­me­nės žmo­gaus psi­chi­ką, jo fi­zi­nį ir dva­si­nį die­nos krū­vį, to­dėl sten­gė­si nu­teis­to­jo „dū­šio­je“ ieš­ko­ti žmo­giš­ko­jo pra­do, at­ra­mos taš­ko. Jis bu­vo sa­vi­tas pe­da­go­gas, tu­rė­jo žmo­nių pa­ži­ni­mo rak­tą. Nie­ka­da ne­pra­ve­dė pa­mo­kų kaip vi­si. Jis bu­vo prieš pe­da­go­gi­nius, me­to­di­nius štam­pus, prieš po­li­ti­nius-ide­o­lo­gi­nius per­kūn­sar­gius. &lt;...&gt; Nu­si­šyp­so­da­vo, ka­da iš­girs­da­vo nu­val­kio­tą žo­dį su­do­min­ti mo­ki­nius. Jis pa­verg­da­vo bet ko­kią au­di­to­ri­ją sa­vo lai­ky­se­na, bal­so val­dy­mu, kal­bos tu­ri­niu. Aiš­kus žo­dis, ne­ke­lian­tis jo­kių abe­jo­nių, pui­kus kal­bos mo­kė­ji­mas, ci­ta­tos iš po­ezi­jos ir pro­zos to­mų – sver­tai, ku­riais jis lai­mė­da­vo dė­me­sį pa­mo­ko­je.“</p> <p>A.Čep­lins­kas ap­ra­šė to­kį at­si­ti­ki­mą: „Kar­tą aš pri­va­lė­jau iš­leis­ti mo­kyk­los sien­laik­raš­tį – at­ėjo ei­lė pa­gal gra­fi­ką. Kaip tai bu­vo da­ro­ma? Nu­ra­šo­ma da­lis įva­di­nio straips­nio iš „Tie­sos“ laik­raš­čio, pie­ši­nys su vė­lia­va ir trum­pas straips­nis apie mo­kyk­los gy­ve­ni­mą. An­zel­mas pa­ta­rė: „Mo­ki­nių, ku­rie gra­žiai pie­šia, tu­ri­me. Te­gul nu­pie­šia ži­bu­tės žie­dą. Ant še­šių jos la­pų iš­ra­šy­ki­me pa­va­sa­ri­nius lin­kė­ji­mus mo­ky­to­jams ir mo­ki­niams. Taip ir pa­da­rė­me. Sa­vo­tiš­ka re­vo­liu­ci­ja: nei vie­no žo­džio apie par­ti­ją, o vis­kas apie Žmo­gų.“</p> <h3>„Nie­kad ne­pa­sa­kys pik­to žo­džio“</h3> <p>La­bai šil­tai apie mo­ky­to­ją A.Ma­tu­le­vi­čių-Ma­tu­tį at­si­lie­pė jo ko­le­gos. Sei­ri­jų vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­ky­to­ju pra­dė­jęs dirb­ti M.Un­gu­rai­tis ra­šė: „A.Ma­tu­tis bu­vo tik­ras va­do­vas ir glo­bė­jas. Ma­no pa­mo­kų jis vi­zi­tuo­da­vo ne­daug, o ap­si­lan­kęs, ap­tar­da­mas pa­mo­kas, jis dau­giau ma­ne gir­da­vo ne­gu peik­da­vo. No­rė­da­mas ma­ne pa­drą­sin­ti, pa­ska­tin­ti.“</p> <p>Apie mo­kė­ji­mą ben­drau­ti liu­di­ja ir mo­ky­to­ja Sta­nis­la­va Fi­lo­no­vie­nė: „Jis bu­vo la­bai mė­gia­mas ko­le­gų. Ypa­tin­gai per­trau­kų me­tu. Kai į mo­ky­to­jų kam­ba­rį Ža­lio­jo­je mo­kyk­lo­je įei­da­vo Ma­tu­tis, tai pra­si­dė­da­vo to­kis šur­mu­lys. Ji­sai tu­rė­da­vo tar­si ko­kį juo­kų mai­še­lį, ku­rį at­ver­da­vo. Na ir pra­si­dė­da­vo vi­so­kie po­kal­biai. Bet ji­sai sa­ky­da­vo: šne­kam apie vis­ką, tik ne apie moks­lą, ir ne apie mo­ki­nius. Mo­ki­niai ko­kie yra, to­kie yra, o mes šiaip pa­kal­bė­kim. Na ir pra­si­dė­da­vo jo pa­sa­ko­ji­mai apie žve­jy­bą. Apie tą jo mė­gia­mą žve­jy­bą.“</p> <p>S.Fi­lo­no­vie­nė ge­rai pa­me­na vy­res­nio­jo ko­le­gos glo­bą ir drau­giš­ku­mą. Jai, pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jai, ku­riai bu­vo pa­ti­kė­ta dės­ty­ti lie­tu­vių kal­bą šeš­toms kla­sėms Aly­taus ant­ro­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, la­bai pra­ver­tė A.Ma­tu­le­vi­čiaus-Ma­tu­čio pa­gal­ba. Jis pa­dė­da­vo ruoš­tis pa­mo­koms, drau­ge gvil­den­da­vo vos ne kiek­vie­ną li­te­ra­tū­ros pa­mo­kų te­mą. Po­zi­ty­viai nu­teik­da­vo dar­bui, nuo­la­tos drą­sin­da­vo: „Ne­bi­jok, vis­kas bus ge­rai. Dar pa­da­ry­si ge­riau už ma­ne. Aš ir­gi tiek pat bai­gęs kaip ir tu.“ „Šil­tas, ge­ras, nuo­sta­bus žmo­gus. Nie­kad ne­pa­sa­kys pik­to žo­džio. Jis vi­sa­da prieš pa­sa­ky­da­mas pa­gal­vos“, – sa­vo pri­si­mi­ni­mus bai­gia mo­ky­to­ja S.Fi­lo­no­vie­nė.</p> <h3>Šei­mos pa­lai­ky­mas</h3> <p>Pa­lai­ky­mo bei su­pra­ti­mo A.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­tis su­lauk­da­vo šei­mo­je – žmo­na Ma­ri­ja taip pat bu­vo mo­ky­to­ja. Že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je Dot­nu­vo­je įgi­ju­si na­mų ruo­šos spe­cia­lis­tės di­plo­mą M.Ma­tu­le­vi­čie­nė pe­da­go­gės dar­bą pra­dė­jo Sim­no gim­na­zi­jo­je.</p> <p>Šei­mai ap­si­gy­ve­nus Aly­tu­je, pir­mo­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je il­gus me­tus dės­tė na­mų ruo­šos dar­bus mer­gai­tėms, pio­nie­rių na­muo­se va­do­va­vo rank­dar­bių bū­re­liui. Mo­ky­to­ja bu­vo reik­li sau ir ki­tiems, vi­sus dar­bus sten­gė­si at­lik­ti kruopš­čiai ir pre­ci­ziš­kai. Jie­du už­au­gi­no tris sū­nus – Ša­rū­ną, Va­len­ti­ną ir Vy­tau­tą.</p> <p>1973 me­tais už nuo­pel­nus lie­tu­vių vai­kų po­ezi­jai ir vai­sin­gą pe­da­go­gi­nę veik­lą A.Ma­tu­le­vi­čiui-Ma­tu­čiui bu­vo su­teik­tas Lie­tu­vos TSR nu­si­pel­niu­sio mo­ky­to­jo gar­bės var­das. Bet svar­biau­sias mo­ky­to­jo įver­ti­ni­mas pa­si­lie­ka mo­ki­nių šir­dy­se.</p> <p>Ra­šy­to­ja E.Lie­gu­tė ra­šė: „Mū­sų MO­KY­TO­JAS rū­kė. Smar­kiai – nuo vie­nos ci­ga­re­tės pri­si­deg­da­vo ki­tą. Tai pa­spar­ti­no jo iš­ėji­mą, ta­čiau Jis iš­ėjo pa­da­ręs tai, kas bu­vo skir­ta. Pa­li­ko min­tis, žo­džius, šir­dies ši­lu­mą mums, sa­vo mo­ki­niams. Ir ei­na­me, mi­na­me kiek­vie­nas sa­vą­jį ke­le­lį, lyg ži­bu­riu pa­si­švies­da­mi MO­KY­TO­JO pa­lik­tą­ja švie­sa.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/2.%20Simno%20gimnazistai.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/2.%20Simno%20gimnazistai.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/3.%20Su%20Simno%20mokytojais.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/3.%20Su%20Simno%20mokytojais.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/4.%20Buv%C4%99%20Simno%20gimnazistai.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/4.%20Buv%C4%99%20Simno%20gimnazistai.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/5.%20Pionieri%C5%B3%20nam%C5%B3%20turist%C4%97s.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/5.%20Pionieri%C5%B3%20nam%C5%B3%20turist%C4%97s.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/6.%20Su%20vakarin%C4%97s%20mokyklos%20mokiniais.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/6.%20Su%20vakarin%C4%97s%20mokyklos%20mokiniais.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/7.%20Vakarin%C4%97s%20mokyklos%20mokytojai.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/7.%20Vakarin%C4%97s%20mokyklos%20mokytojai.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/8.%20M.%20Matulevi%C4%8Dien%C4%97%20siuvin%C4%97ja.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/8.%20M.%20Matulevi%C4%8Dien%C4%97%20siuvin%C4%97ja.jpg" width="1890" height="1260" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-10/1._0.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-152-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-10/1._0.jpg" width="3098" height="4102" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=152&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="a9jh0q3V2Hgb4T1wTvk2Z5Cb-ZUR0xUpm4QTGtM7tIY"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Mon, 08 Oct 2018 10:15:19 +0000 vyrredaktorius 152 at https://www.alytausnaujienos.lt Nu­mal­šin­tas „AL­KiS”: aly­tiš­kiai mo­kė­si iš sve­ti­mų sėk­mių ir ne­sėk­mių, kad jų ne­kar­to­tų ir su­kur­tų kul­tū­ros sos­ti­nę kas­dien https://www.alytausnaujienos.lt/kultura/nu-mal-sin-tas-al-kis-aly-tis-kiai-mo-ke-si-sve-ti-mu-sek-miu-ir-ne-sek-miu-kad-ju-ne-kar <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Saulė Pinkevičienė</div> </div> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Rugsėjis 25</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div class="col-12"> <a href="/leidinys/109-13192" rel="bookmark"> <div class="field field--field_date field--name-field-date field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018-09-25</div> </div> Nr. <span> 109 (13192) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-09/Forumas_0.jpg?itok=JWAGQ_eS" width="344" height="287" alt="Rytis Zemkauskas" title="Rytis Zemkauskas apie Keks’ą – Kauną Europos kultūros sostinę. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h3>Vir­tu­vi­nių „kliau­zų“ ver­čiau ne­gar­sin­ti</h3> <p>Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nių is­to­ri­ją prieš 10 me­tų pra­dė­jo Za­ra­sai, o pro­jek­to ren­gi­niai anuo­met truk­da­vo vos tris die­nas, o ne me­tus, kaip yra da­bar, ta­čiau jie, ži­no­ma, bu­vo di­de­li. „Džiu­gu, kad prak­tiš­kai vi­sos pro­jek­to me­tu gi­mu­sios ini­cia­ty­vos gy­vos iki šiol ir gar­si­na mies­tą“, – sa­ko pro­jek­to „Za­ra­sai 2008“ va­do­vė Dai­va Šukš­tu­lie­nė. Ji taip pat da­ly­va­vo dar­bo gru­pės prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, kū­ru­sios pa­tį Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės mo­de­lį, dar­bą. </p> <p>Za­ra­sų pa­tir­tis – sos­ti­nės ti­tu­las bu­vo la­bai nau­din­gas. Iš­kart pro­jek­tui pa­si­bai­gus, at­kur­tas ku­ror­ti­nio mies­to sta­tu­sas, su­tvar­ky­ti ap­leis­ti ob­jek­tai, su­ak­ty­vė­jo tu­riz­mas.</p> <p>D.Šukš­tu­lie­nė pa­brė­žia ko­mu­ni­ka­ci­jos svar­bą: vi­di­nių bui­ti­nių „kliau­zų“ bū­na kiek­vie­no pro­jek­to vir­tu­vė­je, ta­čiau vie­šin­ti jas reik­tų at­sar­giai, o to ge­riau­sias pa­vyz­dys – pro­jek­to „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė“ bė­dos.</p> <h3>Kai lie­ki vie­nas – tai ant­ras eta­pas</h3> <p>Eko­no­mi­kos, bet ne kū­ry­bi­nės kri­zės me­tais – 2010-ai­siais – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne ta­po Ra­my­ga­la. Di­džiuo­ju pro­jek­to pa­sie­ki­mu Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no jung­ti­nio va­ri­nių pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ro „Aukš­tyn“ va­do­vas Re­mi­gi­jus Vi­lys va­di­na tai, kad kiek­vie­nas iš 2 tūkst. ma­žo mies­te­lio ben­druo­me­nės na­rių pa­si­ju­to as­me­niš­kai at­sa­kin­gas už Ra­my­ga­los, kaip Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, gar­bę.</p> <p>O kas li­ko po pro­jek­to pra­ėjus 8-eriems me­tams? „Jaus­mas, kad vis­kas yra įma­no­ma, jei no­ri ben­druo­me­nė. Li­ko ir uni­ka­lus pu­čia­mų­jų or­kest­rų fes­ti­va­lis „Va­rio aud­ra“, kas­met ke­liau­jan­tis per mies­tus ir mies­te­lius. Ra­my­ga­los pa­sta­tų sie­nas žen­kli­na 40 skar­dos lakš­tų su už­ra­šy­to­mis is­to­ri­jo­mis, ku­rias la­bai sma­gu pa­skai­ty­ti sve­čiams ir pa­tiems“, – pa­sa­ko­jo R.Vi­lys.</p> <p>„Tur­būt vi­soms Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nėms ben­dri yra ke­li or­ga­ni­za­ci­niai eta­pai: pir­mas – kai vi­si no­ri da­ry­ti vis­ką, ant­ras – kai lie­ki vi­siš­kai vie­nas, tre­čias – kai ieš­ko­ma kal­tų, o, ga­lų ga­le, vis­kas vyks­ta la­bai „fai­nai“,– šis sve­čio api­ben­dri­ni­mas apie pro­jek­to vir­tu­vę su­lau­kė sma­gių aly­tiš­kių plo­ji­mų. </p> <h3>Kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­niai Ma­ri­jam­po­lė­je – ne­mo­ka­mi vi­sus me­tus</h3> <p>2016 me­tais Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lą pa­si­ma­ta­vu­sios Že­mai­ti­jos sos­ti­nės Tel­šių at­sto­vai džiau­gė­si, kad pui­kią re­kla­mą jiems su­tei­kė am­ba­sa­do­riai – iš šio mies­to ki­lę gar­sūs kul­tū­ros žmo­nės, et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ka, ak­to­rė Ni­jo­lė Nar­mon­tai­tė ir ki­ti.</p> <p>Kaip iš­lie­ka­mą­ją pro­jek­to ver­tę tel­šiš­kiai mi­ni ben­druo­me­nės su­si­tel­ki­mą, 40 proc. iš­au­gu­sį tu­riz­mą (sa­vo mies­to is­to­ri­ja su­si­do­mė­jo ir pa­tys tel­šiš­kiai), in­ves­ti­ci­jas į in­fra­struk­tū­rą – sta­dio­ną (ir­gi kul­tū­ra, tik kū­no), šiuo­lai­kiš­ką bib­lio­te­ką. </p> <p>Šie­met Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė yra Ma­ri­jam­po­lė. Jos pa­teik­tas pro­jek­tas, vyk­do­mas vals­ty­bės 100-me­čio ju­bi­lie­jaus me­tais, sie­kia at­skleis­ti mies­to is­to­ri­jos pus­la­pius, as­me­ny­bes, pa­li­ku­sias pėd­sa­kus ša­lies kul­tū­ri­nia­me, po­li­ti­nia­me bei vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, kul­tū­ros pro­ce­so kai­tą, pa­dė­ti pa­žin­ti per­mai­nin­gą is­to­ri­ją, be­si­kei­čian­čią erd­vę bei žmo­nes.</p> <p>Be­je, vi­si pro­jek­to ren­gi­niai iš­ti­sus me­tus – tik ne­mo­ka­mai. Kai ku­rie jų at­ro­do la­bai pa­pras­ti, bet šil­ti – gar­si­niai pa­sa­kų skai­ty­mai, ka­me­ri­nės mu­zi­kos kon­cer­tai kiek­vie­ną sa­vai­tę mies­to par­kuo­se ir ki­to­se vie­šo­se erd­vė­se.</p> <p>Iki Aly­taus Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne dar spės pa­bū­ti Ro­kiš­kis, Tra­kai ir Ne­rin­ga, o 2022 me­tais šią gar­bin­gą mies­tų kom­pa­ni­ją pa­pil­dys mū­sų mies­tas. Be­je, tais pa­čiais me­tais Kau­nas taps Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne, tai­gi ti­ki­ma­si kū­ry­biš­ko ben­dra­dar­bia­vi­mo.</p> <h3>Kiek kai­nuo­ja tai­kin­go lai­min­go gy­ve­ni­mo die­na?</h3> <p>Ko­kie yra „sos­ti­nių“ pro­jek­tų lie­ka­mie­ji po­ky­čiai žmo­nių są­mo­nė­je, pa­sau­lė­vo­ko­je, kaip jie kei­čia mies­tus? Apie tai kvie­tė pa­svars­ty­ti Ry­tis Zem­kaus­kas. Ir pri­dū­rė ne­re­tai gir­din­tis klau­si­mą: „Kiek kai­nuo­ja to­kie pro­jek­tai?“ Jo at­sa­ky­mas: „O ar ži­no­te, kiek kai­nuo­ja ka­ras Si­ri­jo­je?“ Tur­būt ne, bet kul­tū­ros sos­ti­nių pro­jek­tai – tik­rai šim­tus tūks­tan­čių kar­tų ma­žiau. Vėl­gi ga­li­ma pa­klaus­ti, kiek kai­nuo­ja vie­na tai­kin­go ir lai­min­go gy­ve­ni­mo die­na, o jas ir ku­ria kul­tū­ri­niai pro­jek­tai.</p> <p>Nors iki 2022 me­tų dar li­ko ne­ma­žai lai­ko, aly­tiš­kiai jau da­bar do­mi­si, ko­kia vi­zi­ja bu­vo pa­teik­ta Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ir kaip mies­to kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą pa­keis Kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­to idė­ja. Aly­taus – Kul­tū­ros sos­ti­nės me­ni­nė vi­zi­ja su­si­ju­si su til­tais, o pro­jek­tas pa­va­din­tas „Ku­rian­tys til­tus“. Apie jų in­ži­ne­ri­ją pa­sa­ko­jo Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė. Pats pro­jek­to su­ma­ny­mas gi­mė kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se, į ku­rias pa­kvie­tė Aly­taus kul­tū­ros me­no ta­ry­ba, o jas ve­dė vil­nie­tė Gi­ta­na Pin­ke­vi­čie­nė. Vė­liau iš­sa­ky­tų idė­jų pa­grin­du ir bu­vo su­kur­tas pro­jek­tas, ku­rį tei­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė. </p> <h3>Kultūros? Sostinė? Kasdien?</h3> <p>„Mes, ku­rian­tys til­tus, ži­no­me ir ma­tė­me uni­ka­lų vie­no iš Aly­taus til­tų vir­smą: XIX a. ant­ro­jo­je pu­sė­je pa­sta­ty­tas ka­ri­nis ge­le­žin­ke­lio til­tas per Ne­mu­ną, Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu su­sprog­din­tas, o da­bar at­gi­męs kaip aukš­čiau­sias Lie­tu­vos pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas. Tai ta­po im­pul­su kur­ti kul­tū­ros til­tų in­ži­ne­ri­ją Aly­taus kraš­te. Til­tai į žmo­gų, kū­rė­jų ir ben­druo­me­nių til­tai, til­tai iš da­bar­ties į pra­ei­tį ir at­ei­tį su­tei­kia ne­ap­rė­pia­mų ga­li­my­bių re­a­liems po­ky­čiams – jie rei­ka­lin­gi tiek mies­tui ir Aly­taus kraš­tui, tiek įvai­raus am­žiaus aly­tiš­kiams, gy­ve­nan­tiems čia ir sve­tur, tiek Dzū­ki­jos sos­ti­nės sve­čiams ir kai­my­nams. Tai yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas, ne tik il­gas ren­gi­nių ar fes­ti­va­lių są­ra­šas. Mes kal­ba­me apie tą pro­ce­są, ku­rio me­tu bū­tų ug­do­mi gy­ven­to­jų so­cio­kul­tū­ri­niai po­rei­kiai, kad žmo­nės su­si­ta­pa­tin­tų su sa­vo mies­tu, di­džiuo­tų­si juo“, – apie Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­to idė­ją pa­sa­ko­ja Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė I.Pil­ve­ly­tė.</p> <p>Sa­vi­val­dy­bių pa­si­ren­gi­mui ir kul­tū­ros sos­ti­nių pro­gra­mų įgy­ven­di­ni­mui kiek­vie­nai nu­ma­to­ma skir­ti iki 100 tūkst. eu­rų, tai­gi jau ga­li­ma dė­lio­ti įdo­mias veik­las, ku­rias no­rė­tų­si pa­ga­liau įgy­ven­din­ti. Pro­jek­to „Ku­rian­tys til­tus“ ko­man­do­je lau­kia­mi vi­si, tu­rin­tys ori­gi­na­lių idė­jų, mėgs­tan­tys iš­šū­kius ir ti­kin­tys, kad kul­tū­ros sos­ti­nė Aly­tu­je ga­li bū­ti kas­dien. Šią min­tį įgar­si­no fo­ru­mo „AL­KiS“ da­ly­vius ir Ro­tu­šės aikš­te ei­nan­čius aly­tiš­kius pa­svei­ki­nęs for­te­pi­jo­nas, gy­vai su­skam­bė­jęs nuo mies­to te­at­ro laip­tų. </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/20180921_141959.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-127-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/20180921_141959.jpg" width="5312" height="2988" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_8333.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-127-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_8333.JPG" width="5312" height="2988" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_8401.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-127-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_8401.JPG" width="5312" height="2988" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_8667.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-127-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_8667.JPG" width="5312" height="2988" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_8724.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-127-CvAKYgxQ0Hs" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_8724.JPG" width="5312" height="2988" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=127&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="FVGPSuEswP0UNj_1CV37Ov5v2HSwbKXcy7ItCn6mMbs"></drupal-render-placeholder> </section> </div> </div> </div> </div> Tue, 25 Sep 2018 07:07:45 +0000 vyrredaktorius 127 at https://www.alytausnaujienos.lt